Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

nuteistojo V. P. gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui (nuotoliniu vaizdo ir garso konferencijos būdu, naudojant ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 28 parų arešto bausmė. V. P. taip pat pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir V. P. nustatyta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. P. nustatyta galutinė subendrinta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį K. L., jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio. Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teismas pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

8. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas skiria bausmę pagal to BK specialiosios dalies straipsnio, kuris numato atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirdamas nuteistajam V. P. galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę įstatymo nuostatų nepažeidė.

11. Įvertinus pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvus, matyti, kad skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę atsižvelgta į visas nuteistąjį charakterizuojančias ir bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes. Skirdamas nuteistajam V. P. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu nešaunamuoju ginklu, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, nuo nuteistojo veiksmų nukentėjo vienas asmuo, kuriam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); BK 284 straipsnyje numatytos veikos atveju veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiuo atveju pastebėtina, kad teismas tai, jog nukentėjusioji smogė ir spyrė nuteistajam, įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir nuteistojo K. L. apklausos metu nurodyta aplinkybė, akcentuojama apeliaciniame skunde, kad V. P. pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiąja, jo atsakomybei reikšmės neturi. V. P. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat, tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. P. teistas 16 kartų, įskaitant smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarytos praėjus mažiau nei 5 mėnesiams po priešpaskutiniu Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja, skirtos baudos nesumokėtos, šiuo metu atlieka paskutiniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.

12. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam už ankstesnius nusikaltimus buvo taikomos įvairios bausmių rūšys, be kita ko, griežčiausia laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuteistasis toliau sistemingai daro nusikalstamas veikas, t. y. ankstesnės bausmės nepaveikė ir neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai už BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skyrė griežčiausias bausmių rūšis – atitinkamai arešto ir laisvės atėmimo bausmes. Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismas minėtų bausmių dydžius nustatė mažesnius už šių bausmių rūšių vidurkius, be to, paskirtos bausmės buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu, t. y. V. P. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė apima švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, o nuteistajam paskirta galutinė bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste nebuvo jokio pagrindo spręsti apie švelnesnės bausmės skyrimą nuteistajam už BK 258 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą. V. P. paskirta mažesnė nei nustatytas vidurkis 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, sumažinus vienu trečdaliu – galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas artimas minimaliam terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminui, todėl, atsižvelgus į minėtas nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, paskirtos bausmės laikyti per griežta nėra objektyvaus pagrindo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė proporcingą padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, visapusiškai įvertino nusikalstamas veikas apibūdinančias ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes ir tinkamai individualizavo V. P. taikytiną bausmės rūšį ir jos dydį.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas skirtingai nuo kito nuteistojo šioje byloje asmens K. L. skyrė V. P. kitokią bausmę. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, už BK 258 straipsnio numatytos nusikalstamos veikos, kuria buvo kaltinami abu nuteistieji, padarymą, V. P. buvo skirta 28 parų arešto bausmė, o K. L. – galutinė 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda. BK 258 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik dvi bausmių rūšis – baudą arba areštą. Kaip minėta, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, t. y. konkreti sankcijoje numatytos bausmės rūšis ir jos dydis parenkamas atsižvelgiant į nusikalstamą veiką apibūdinančias ir konkretų nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Taigi, baudžiamoji atsakomybė tiek V. P., tiek K. L. buvo individualizuota, atsižvelgiant į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, todėl tai, kad už tos pačios nusikalstamos veikos padarymą jų atžvilgiu buvo taikytos skirtingos bausmės, atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, ir jų nepažeidžia.

Dėl kitų skundo argumentų ir prašymų

15. Nuteistojo V. P. prašymas leisti jam atlikti laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje netenkinamas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog bausmės atlikimo vietą parenka teismas, pripažinta netekusia galios. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pakeitimo 2019-06-27 XII–2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 71, 83, 90 straipsniuose. Pagal BVK 21 straipsnį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdo pataisos įstaigos. To paties kodekso 65 straipsnyje įtvirtinta, jog į konkrečią pataisos įstaigą, pagal Kalėjimų departamento nustatytą tvarką, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatyti konkrečią laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, tokia kompetencija nepriklausė ir pirmosios instancijos teismui.

16. Nuteistojo V. P. prašymas subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme netenkinamas. Pastarasis teismo nuosprendis buvo priimtas vėliau, nei skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kurio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka skundžia V. P., todėl bausmių bendrinimo klausimai bus sprendžiami bausmės vykdymo metu.

17. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. P. skyrė proporcingą, adekvačią ir tinkamą bausmę bei realų jos vykdymą, išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais jo naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.