Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl nuteistosios V. S. apeliacinio skundo dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. S., pripažinta kalta ir nubausta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (vagystė iš UAB „Sportland LT“) 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausme;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (vagystė iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“) 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir V. S. paskirta subendrinta bausmė – areštas 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško (baudos bausmės dalyje) ir dalinio bausmių sudėjimo būdais subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų ir 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 14 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nuosprendį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, ir jais įskaitytus laikotarpius.

V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus nurodyta panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „Sportland LT“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš V. S. priteistas 154, 90 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų 90 ct) žalos atlyginimas civiliniam ieškovui UAB „Sportland LT“.

Civilinio ieškovo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš V. S. priteistas 178, 46 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 46 ct) žalos atlyginimas civiliniam ieškovui UAB „Kesko Senukai Lithuania“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2024 m. rugpjūčio 6 d., laikotarpiu nuo 13.02 val. iki 13.06 val., (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „SPORTLAND“, nuo prekybos salėje esančių kabyklų nusikabinusi juodos spalvos moteriškas „Calvin Klein“ firmos kelnes, nuėmusi apsaugos daviklius bei pasikišusi minėtas kelnes po drabužiais, po to nuo kabyklų nusikabinusi juodos spalvos moteriškus „Calvin Klein“ firmos marškinėlius, nuėmusi marškinėlių apsaugos daviklius bei minėtus marškinėlius pasikišusi po drabužiais, nesusimokėjusi už minėtas prekes kasoje, pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė nedidelės – 154, 90 Eur vertės, svetimą, UAB „Sportland LT“ priklausantį, turtą: moteriškas kelnes „Calvin Klein“ – 99, 95 Eur vertės ir moteriškus marškinėlius „Calvin Klein“ – 54,95 Eur vertės;

1.2. 2024 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 15.53 val. iki 16.16 val., (duomenys neskelbtini) prekybos centre „Senukai“, prekybos salės buitinės technikos skyriuje, paėmusi žnyples plaukų tiesinimui ST598E BABYLISS, ausines IN-EAR JBL TUNE 310C, įstatomas ausines MDREX15LPB.AE SONY, bei visas šias prekes pasikišusi po vilkėta žaliai gelsvos spalvos suknele su gobtuvu, po ko paėmusi kartoninę dėžę su joje įpakuotu kokteilių plaktuvu SPONBLMO1 SPONGE, išėmusi iš minėtos dėžės kokteilių plaktuvą ir jį pasikišusi po suknele su gobtuvu, nesusimokėjusi už minėtas prekes kasoje, praėjimu ties kasa Nr. 4 pasišalino iš parduotuvės, tokiu būdu pagrobė nedidelės – 178, 46 Eur vertės svetimą, UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį, turtą: žnyples plaukų tiesinimui ST598E BABYLISS – 102, 99 Eur vertės; ausines IN-EAR JBL TUNE 310C – 24,99 Eur vertės; įstatomas ausines MDREX15LPB.AE SONY – 15, 49 Eur vertės; kokteilių plaktuvą SPONBLMO1 SPONGE – 34, 99 Eur vertės.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistoji neneigia įvykdžiusi vagystes kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nesutinka su inkriminuota pagrobto turto verte bei su jai skirtų bausmių dydžiais. Būtent šiais klausimais teisėjų kolegija ir pasisako.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistosios apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą – išreikalavusi iš UAB „Sportland LT“ duomenis apie vagystės dienai buvusias prekių kainas, papildomai apklaususi liudytoją – UAB „Sportland Lt“ parduotuvės vadovę J. P., konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas tiek dėl veikų kvalifikavimo, tiek dėl bausmės kaltinamajai skyrimo, klaidų nepadarė ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistosios V. S. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos tyrimo metu buvo nenuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 169) ji paaiškino, kad marškinėlius „Calvin Klein“ iš parduotuvės „Sportland“ ji pavogė ne 2024-08-06, o sekančią ar dar kitą dieną, o jau teisminio bylos nagrinėjimo metu V. S. teigė, kad prekes pavogė tą pačią dieną – 2024-08-06, tačiau ji nesutiko su nurodyta prekių kaina, nes prieš pavagiant paskaičiavo bendrą prekių kainą, kuri neviršijo 150 Eur. Iš esmės analogiškus paaiškinimus V. S. teikė ir dėl vagystės iš prekybos centro „Senukai“, nes nesutiko su pavogtų žnyplių kaina, teigė, kad pavogė visai kitos rūšies žnyples, kurios nekainavo 102, 99 Eur.

8. Byloje esantys duomenys (t. 1, b.l. 38) iš tiesų patvirtina, kad marškinėlių „Calvin Klein“ kaina kito. Marškinėlių pradinė kaina 2024-06-16 buvo 54, 95 Eur, o jau 2024-07-03 sumažinta iki 43, 96 Eur. Tačiau liudytoja - UAB „Sportland Lt“ parduotuvės vadovė J. P. patvirtino, kad nuteistoji V. S. turėjo matyti abi kainas – pradinę 54, 95 Eur ir akcijos kainą – 43, 96 Eur. Jeigu V. S. būtų pirkusi, o ne vogusi prekes, prekei būtų taikoma akcijos kaina ir nuteistoji būtų mokėjusi 43, 96 Eur.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje 2K-245-696/2015 nurodė, kad pagrobto daikto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 7 punkte išaiškino, kad, kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Šiuo išaiškinimu vadovaujasi teismai nustatydami pagrobto turto vertę. Taigi, jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius.

10. Šiuo nagrinėjamu atveju, pavogtai prekei buvo taikoma nuolaida, nors tuo pačiu buvo nurodyta ir pradinė jos kaina be nuolaidos. Tačiau pažymėtina, kad nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne asmenims, kurie jas vagia. Todėl atmestinas V. S. argumentas, kad teismas nustatydamas pagrobto turto vertę neteisingai nustatė prekės kainą. Be to, kaip jau minėta, V. S. buvo nenuosekli, nes pirminiuose paaiškinimuose teigė, kad dvi prekes pavogė per du kartus. Todėl darytina išvada, kad V. S. apskritai nekreipė dėmesio į kainas, o teisme versiją apie kainas iškėlė po to, kai sužinojo bylos duomenis.

11. Taigi pirmos instancijos teismas teisingai nustatė „Sportland Lt“ padarytos žalos dydį ir teisingai kvalifikavo V. S. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

12. Pirmos instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 34 punkte nurodė išsamius motyvus, jog įrodyta, kad V. S. pagrobė plaukų tiesinimo žnyples „ST598E Babyliss“ už 102, 99 Eur. Nors V. S. paaiškino, kad plaukų tiesinimo žnyples ji pavogė su įpakavimo dėžute, pateiktas vaizdo įrašas įrodo, kad V. S. iš tiesų žnyples išpakavo bei kaip nustatyta byloje, pakuotę paliko kitame skyriuje. Būtent pagal paliktą pakuotę ir atliktą inventorizaciją buvo nustatyta, kokią prekę pavogė V. S..

13. Taigi pirmos instancijos teismas teisingai nustatė prekybos centrui „Senukai“ padarytos žalos dydį ir teisingai kvalifikavo V. S. nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl skirtų bausmių

14. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu parinkdamas V. S. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, o būtent, nuteistoji padarė du baudžiamuosius nusižengimus, taip pat į V. S. asmenybę apibūdinančių duomenų visumą – anksčiau ji buvo ne kartą teista – visais atvejais už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, tai yra vagystes, labai daug kartų bausta administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka, nedirbanti, todėl teisingai sprendė, kad V. S. yra linkusi nusikalsti bei parinko teisingą bausmės rūšį. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmos instancijos teismo išvadomis, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, ankstesniais nuosprendžiais apeliantei už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas jau buvo skirtos viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės, tačiau, akivaizdu, jog švelnesnės bausmės V. S. teigiamo poveikio neturėjo – nesustabdė nuteistosios nuo naujų, iš esmės analogiškų, nusikalstamų veikų padarymo bei neprivertė pakeisti gyvenimo būdo, taigi šiuo atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad bausmėms keliamus tikslus pavyktų pasiekti švelnesnėmis nei areštas bausmės rūšimis. Tokių argumentų apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistoji.

15. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai V. S. paskirta 22 ir 25 parų arešto trukmė, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą – tiek apibūdinančių pačią nusikalstamą veiką, tiek pačią nuteistąją, bei atsižvelgus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nėra per griežta, todėl nešvelninama.

16. Nuteistoji nepagrįstai, nenurodydama argumentų, taip pat ginčija jai paskirtų bausmių bendrinimą su 2025-01-14, 2025-03-20 nuosprendžiais ir 2025-04-17 baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis.

17. Kaip matyti iš priimto nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmos instancijos teismas subendrindamas bausmes vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalimi, kurioje nurodyta, kad skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju, pirmos instancijos teismas į bausmės laiką įskaitė ir bausmes, atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius ir teismo baudžiamąjį įsakymą, taigi įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų

18. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad iš V. S. valstybės naudai prašoma išieškoti 372, 92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

19. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

20. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas šiuo atveju buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistosios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taip pat byloje nesant detalių duomenų apie nuteistosios turtinę padėtį, teisėjų kolegija sprendžia nesant pagrindo iš nuteistosios išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistosios V. S. 372, 92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymas už jai suteiktą teisinę pagalbą.