Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-539-368/2017 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00327-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.4.5; 3.3.2.5.

2017 m. birželio 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. N. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-805-1022/2017.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. N. dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimo išlaidų priteisimo. Atsakovo A. N. vardu pateiktas patikslintas atsiliepimas į ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pateiktą patikslintą atsiliepimą ir nustatė 20 dienų terminą trūkumams pašalinti.

Teismas nustatė, kad atsakovo vardu atsiliepimą (patikslintą atsiliepimą) pateikė Teisinių paslaugų asociacijos prezidentas E. G., kuriame nurodo, jog remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 6 punktu, byla bus vedama per atstovą, Teisinių paslaugų asociaciją, atstovaujama prezidento E. G.

Teismas, įvertinęs Teisinių paslaugų asociacijos įstatų turinį, sprendė, jog įstatų 7 straipsnio vienintelis veiklos tikslas yra atstovauti savo narius ginant jų interesus teisme, teikiant jiems teisines konsultacijas. Jokių kitų tikslų, kuriems pasiekti reikia teikti atstovavimo paslaugas savo nariams, teisinių paslaugų asociacija neturi. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, jog asociacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo narius Civilinio proceso kodekso 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Teismas taip pat laikė, kad atsiliepimas (patikslintas atsiliepimas) pasirašytas netinkamo asmens (asociacijos prezidento E. G.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) A. N. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį ir klausimą dėl atsiliepimo priėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta teisė asociacijoms ir kitiems viešiesiems juridiniams asmenims atstovauti teisme savo narius, siejama su tokių juridinių asmenų teise atstovauti savo narius siekiant asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens įstatuose nustatytų tikslų įgyvendinimo, todėl ši teisė negali būti aiškinama siaurinamai, taip ribojant asociacijų ir kitų viešųjų juridinių asmenų teisę atstovauti teisme savo narius, taip įgyvendinant savo įstatuose nurodytus tikslus.

Teisinių paslaugų asociacijos įstatų 7 punkte nurodyta, kad vienas iš tikslų yra „ginti Asociacijos narių <...> interesus“. Sąvoka „ginti“ yra bendrinio pobūdžio ir atitinka CPK 56 str. 1 d. 6 p. nurodytą formuluotę „tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme“, kuri apima aibę gynybos priemonių, įskaitant ir savo narių gynimų, kaip vieną (be ne pagrindinę) iš gynybos priemonių teisme. Todėl nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad Asociacijos narių gynimas teisme yra vienintelis ir pagrindinis tikslas, bet ne pagalbinis tikslas, todėl Asociacija negali būti atstovu teisme.

Kad savo narių atstovavimas teisme nėra vienintelis asociacijos tikslas (o tik pagalbinis) patvirtina ir Asociacijos įstatų 8 ir 9 punktų analizė, iš kurių matyti, kad Asociacija turi aibę kitų savo narių gynimo ir atstovavimo jiems „priemonių“ (pvz. teisinių konsultacijų teikimas, teisinių dokumentų rengimas, konsultuoti dėl priimtų teismo sprendimų vykdymo, teisinės taikos atkūrimas, konferencijų, seminarų rengimas, visuomenės teisinis švietimas, atstovauti teismuose ir kituose institucijose ir kt.). Taigi, Asociacijos įstatų 7 punkto formuluotė „ginti ir atstovauti" yra bendrinio pobūdžio formuluotė, kurios turinys atskleidžiamas Asociacijos įstatų 8 ir 9 punktuose, dėl kurių teismas nutartyje nepasisakė, taigi jų neanalizavo, todėl tokia nutartis negali būti laikoma pagrįsta.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, numatančios, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus.

Apeliantas mano, kad nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad Asociacijos narių gynimas teisme yra vienintelis ir pagrindinis tikslas, bet ne pagalbinis tikslas, todėl Asociacija negali būti atstovu teisme. Anot apelianto, Asociacija turi eilę kitų savo narių gynimo ir atstovavimo jiems „priemonių“ (pvz. teisinių konsultacijų teikimas, teisinių dokumentų rengimas, konsultuoti dėl priimtų teismo sprendimų vykdymo, teisinės taikos atkūrimas, konferencijų, seminarų rengimas, visuomenės teisinis švietimas, atstovauti teismuose ir kituose institucijose ir kt.). Teigia, kad Asociacijos įstatų 7 punkto formuluotė „ginti ir atstovauti" yra bendrinio pobūdžio formuluotė, kurios turinys atskleidžiamas Asociacijos įstatų 8 ir 9 punktuose dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir pasisako dėl asociacijos juridinio statuso ir teisės dalyvauti procese.

CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato asmenų ratą, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. CPK nuostatų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, ir teismų praktikos dėl šių normų aiškinimo analizė leidžia daryti išvadą, kad civiliniame procese galioja bendroji taisyklė, jog atstovauti fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali advokatai, advokato padėjėjai. Šiuo aspektu kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 – 7 punktų nuostatos dėl asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, skiriasi nuo minėtos atstovavimo taisyklės tuo, kad atstovaujamas fizinis asmuo ir šiuose punktuose nurodyti atstovai tarpusavyje nėra pašaliniai asmenys ir galimybė atstovauti siejama su giminystės ar narystės, ar procesinio bendrininkavimo ryšiais.

CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Visų pirma, iš CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinio matyti, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu.

Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentui, kad Teisinių paslaugų asociacijos pagal jos įstatų 7 straipsnį - vienintelis veiklos tikslas yra atstovauti savo narius ginant jų interesus teisme, teikiant jiems teisines konsultacijas. Jokių kitų tikslų, kuriems pasiekti reikia teikti atstovavimo paslaugas savo nariams, teisinių paslaugų asociacija neturi. Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį, asociacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikoma tinkamu atstovu, turinčiu teisę atstovauti savo narius pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors apeliantas įsitikinęs, jog Teisinių paslaugų asociacija turi eilę kitų savo narių gynimo ir atstovavimo jiems „priemonių“, kaip antai: teisinių konsultacijų teikimas, teisinių dokumentų rengimas, konsultuoti dėl priimtų teismo sprendimų vykdymo, teisinės taikos atkūrimas, konferencijų, seminarų rengimas, visuomenės teisinis švietimas, atstovauti teismuose ir kituose institucijose ir kt., tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie visi tikslai yra tapatūs pagrindiniam asociacijos tikslui apibendrintam viena formuluote – teisinių paslaugų teikimui ir smulkesnis šių paslaugų teikimo išskaidymas bei kitoks (detalus) įvardijimas negali būti laikomas kitais, atskirais tikslais.

Atsižvelgiant į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto turinį ir pirmiau aptartus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Teisinių paslaugų asociacija negali būti ieškovo atstove šioje civilinėje byloje, todėl pagrįstai atsisakė priimti jo atsiliepimą (patikslintą) atsiliepimą ir nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Akmenės rajono apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis paliekama nepakeista, apelianto atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.