- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- I-1041-279/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02459-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- B. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėja B. M. ( toliau-ir pareiškėja ) skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja skunde (b. l. 2) ir rašytiniuose paaiškinimuose ( b.l. 42,45 ) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. spalio 22 d. (skundo išsiuntimo teismui dienos) bausmę atlikinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Ligoninė, LVAL, atsakovės atstovė)), kadangi serga (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog kameroje Nr. 116 nebuvo stalo dėl ko pareiškėja turėjo valgyti lovoje, maistą pasidėjusi ant palangės ar spintelės. Pareiškėja teigė, jog ji mokosi mokykloje, todėl ruošti pamokas ar rašyti laiškus sėdint prie spintelės ar palangės buvo labai nepatogu, teko sėdėti susilenkus, sulenktais keliais ir perkreipta nugara, dėl ko jautė nuolatinius nugaros, kelių sąnarių, pečių bei rankų skausmus. Dėl minėtų atsakovės atstovo veiksmų pareiškėja patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu bei sveikatos pablogėjimu. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovės 14 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime (b. l. 22-25 ) su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėja LAVL yra gydoma nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2018 m. spalio 22 d., pareiškėjai diagnozuota (duomenys neskelbtini), todėl ji buvo patalpinta į (duomenys neskelbtini)skyrių. Pažymi, kad LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetine įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Ligoninei taikytini gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 47:2011) patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737. Higienos normos HN 47:2011 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Ši higienos norma nenustato reikalavimo , kad palatose turi būti stalas. Teigė, jog (duomenys neskelbtini) skyriuje kamerų tipo patalpose Nr. 103-115 yra įrengti stalai, o likusiose kamerose Nr. 116 bei Nr. 117 stalai nėra įrengti, tačiau juos planuojama įrengti. Nurodė, jog išnagrinėjus visą ligoninėje turimą dokumentaciją nustatyta, kad įrašų dėl pareiškėjos skunde minimų sveikatos nusiskundimų nėra. Apibūdindama patirtą žalą, pareiškėja apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės atstovės dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią 14 000 Eur neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdama laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 7, 22), kad pareiškėja Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2018 m. spalio 22 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje laikotarpiu jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Pareiškėja neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad kameroje Nr. 116 nebuvo stalo dėl ko pareiškėjai tekdavo valgyti, rašyti bei mokytis atsisėdus ant lovos prie spintelės, taip sėdėti buvo labai nepatogu, todėl nuolatos jausdavo nugaros, kojų sąnarių, pečių bei rankų skausmus.
LAVL yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetine įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą (LAVL nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65, 1 punktas). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos ir laisvės atėmimo vietų ligoninės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė BVK 62 straipsnio 1 dalies prasme yra priskirtina pataisos įstaigai (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014).
Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus. Todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytinos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 47:2011). Šios higienos normos 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Stalo įrengimas nėra numatytas.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimą baldais reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – ir Aprūpinimo normos), kuriose nurodyta, kad kamerų tipo patalpa aprūpinama stalu.
Atsakovės atstovo pateiktoje 2018 m. lapkričio 29 d. LAVL ūkio skyriaus pažymoje Nr. 8-2361 „Dėl pastato 6D3P aprūpinimo stalais (b. l. 26), pažymėta, kad pastato 6D3p (duomenys neskelbtini), I aukšte kamerų tipo patalpose, atsižvelgiant į tai, kad pacientai gydomi ilgą laiką, yra įrengti stalai kamerų tipo palatose nuo Nr. 103 iki Nr. 115, o likusiose kamerų tipo patalpose Nr. 116 ir Nr. 117 – nėra, tačiau esant finansinėms galimybėms planuojama stalus įrengti. Iš pateiktų dokumentų, spręstina, kad kamerų tipo patalpa Nr. 116, kurioje buvo laikoma pareiškėja, nebuvo aprūpina kietuoju inventoriumi (stalu), kaip tai numato Aprūpinimo normų reikalavimai.
Byloje yra pateikta, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. 4D-2018/1-762, kurioje ištirtos kito pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybes dėl stalo Ligoninės kamerų tipo patalpose nebuvimo. Minėtoje pažymoje Lietuvos Respublikos seimo kontrolierius Ligoninės direktoriui rekomendavo imtis priemonių, kad kameros/palatos būtų aprūpintos stalais (b. l. 3-6).
Ginčo laikotarpiu galiojusi Higienos norma HN 47:2011 nenustatė reikalavimo palatą aprūpinti stalu, tačiau Aprūpinimo normos nustatė reikalavimą kamerų tipo patalpą aprūpinti stalu. Tiek pareiškėja tiek ir atsakovės atstovas neginčijo, kad Ligoninės kamerų tipo patalpose, kuriose buvo laikoma pareiškėja ginčo laikotarpiu, nebuvo stalo. Pareiškėja nurodė, jog ji ilgą laikotarpį turėjo valgyti ant palangės ar spintelės, teigė, jog labai nepatogu buvo mokytis, rašyti laiškus, kadangi tekdavo sėdėti pasisukus šonu, pasilenkus, todėl buvo juntami nuolatiniai nugaros bei kelių sąnarių, kitų kūno vietų skausmai. Teismas, atsižvelgdamas į Aprūpinimo normų nuostatas ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3518-822/2018), daro išvadą, kad kamerų tipo patalpų aprūpinimas baldais ginčo laikotarpiu neatitiko Aprūpinimo normų reikalavimų, kadangi nebuvo stalo. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti ginčo laikotarpiu neteisėtą Ligoninės neveikimą (CK 6.246 straipsnis). Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).
Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu būtų kreipųsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde minimų sveikatos sutrikimų (nugaros, rankų, kelio sąnarių skausmų). Byloje yra pateiktas B. M. 2019 m. sausio 9 d. medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, jog pacientė gydymo laikotarpiu skundėsi sąnarių skausmais, kurie vertintini, kaip pašalinis specifinis (duomenys neskelbtini) preparatų poveikis. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja su skundu dėl stalo trūkumo į LAVL kreipėsi tiktai 2018 m. spalio 12 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo atvykimo į LAVL (b. l. 27). Šios aplinkybės sudaro pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelius nepatogumus, prilyginamus kankinimui, kurias galimai sukėlė atsakovės atstovės neteisėti veiksmai.
Pareiškėja į teismą kreipėsi praėjus beveik metams su puse nuo ginčo laikotarpio pradžios (b. l. 2, 22). Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėja delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jos patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjos nurodoma suma.
Šioje byloje pareiškėja pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdama apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas laikymo Ligoninėje sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Barbulescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą Hansen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’Keeffe prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).
Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jos teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jos teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė į tinkamas laikymo sąlygas Ligoninėje, pareiškėjos kamerų tipo patalpos neaprūpinus stalu, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista B. M. teisė į tinkamas laikymo sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 14 d. iki 2018 m. spalio 22 d., Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, pareiškėjos kamerų tipo patalpos neaprūpinus stalu.
Pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.