- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-1180-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Pareiškėjas
- T. T., F. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. T. ir F. T. (F. T.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. T. ir F. T. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo prašo: jų sudarytą ir (duomenys neskelbtini) įregistruotą Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes T.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. 2YT-8625-998/2020 sustabdyti, kol santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje bus išspręstas turto padalijimo klausimas, t. y. sutuoktiniai sudarys naują sutartį, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams.
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3.1, 4.1 ir 4.2.1 punktų matyti, kad pareiškėjai susitarė dėl nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra hipoteka įkeistas bankui, ir dėl kreditinių įsipareigojimų, kuriuos pareiškėjas F. T. buvo įgijęs iki santuokos sudarymo. Pareiškėjai teismui nepateikė duomenų, kokiu pagrindu prievolė bankui pagal 2003 m. balandžio 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tampa solidari, nes iš byloje pateiktos 2003 m. balandžio 1 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paskolos gavėjas, t. y. sutarties sandorio šalis, yra F. T. ir paskola suteikta dar iki pareiškėjų santuokos sudarymo. Taip pat pareiškėjai nepateikė duomenų apie banko leidimą (sutikimą) dėl T. T. atitenkančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir dėl jos tolesnių įsipareigojimų bankui, t. y. nepateikta duomenų, jog tarp banko ir F. T. sudaryta 2003 m. balandžio 1 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra modifikuota, pakeistos sutarties sąlygos.
4. Teismas nurodė, kad iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4.1 ir 4.2.2 punktų matyti, kad pareiškėjai susitarė dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra hipoteka įkeisti bankui, ir dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymima, kad pareiškėjai teismui nepateikė duomenų apie banko leidimą (sutikimą) dėl F. T. atitenkančio gyvenamojo namo su žemės sklypu ir dėl jo tolesnių įsipareigojimų bankui, t. y. nepateikta duomenų, jog tarp banko ir pareiškėjų T. T. ir F. T. sudaryta 2007 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra modifikuota, pakeistos sutarties sąlygos, t. y. kad bankas sutinka, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjų prievolė nebėra solidari. Pastebėtina, jog kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su abiem pareiškėjais ir įkeistas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso abiem pareiškėjams.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas negali tvirtinti sutarties, kuri galbūt gali pažeisti kreditorių teisėtus interesus. Pažymėjo, kad jei teismas nustato, jog pateikta teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra niekinė, kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms, teismas neturi teisės jos tvirtinti ir šalims nustatomas naujas terminas susitarti dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio, neprieštaraujančio imperatyviosioms teisės normoms.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjai (toliau – ir apeliantai) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-8625-642/2020 ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantai pažymėjo, kad įstatymas nenumato, jog pareiškėjai, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turi gauti išankstinį kreditoriaus sutikimą dėl tarpusavio turto pasidalijimo ar tarpusavio susitarimo dėl prievolių vykdymo.
6.2. Apeliantai pažymėjo, kad kreditorius nepareiškė nei savarankiško reikalavimo, nei atsiliepimo, kuriuo nesutiktų tvirtinti pareiškėjų pateiktos sutarties sąlygų, susijusių su kreditoriaus interesais, todėl darytina išvada, kad kreditorius neprieštarauja sutartyje išdėstytiems susitarimams, jie kreditoriaus interesų nepažeidžia ir teismui nėra pagrindo atsisakyti tvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį.
6.3. Pareiškėjų nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad sudaryta sutartis yra neva prieštaraujanti imperatyviosioms teisės normoms ir galbūt gali pažeisti kreditorių teisėtus interesus. Teismas nepagrįstai reikalauja išankstinio banko sutikimo, pasikeičiant nekilnojamo turto savininkams po santuokos nutraukimo, ir sutikimo modifikuoti sutartis ar net jau priimtų banko sprendimų dėl sutarčių sąlygų pakeitimo.
6.4. Apeliantai nurodo, kad teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje jie yra numatę, kad pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bankui liks solidariai atsakingi abu kartu, tačiau tarpusavio susitarimu šią prievolę dengs vien tik F. T.. Pareiškėjų nuomone, tai, kad turtas iš bendrosios nuosavybės po santuokos nutraukimo taps vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, niekaip nepažeidžia banko interesų, nes hipoteka lieka ir kreditorius visada turi teisę ir galimybę savo interesus apsaugoti, nukreipdamas išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą.
6.5. Pareiškėjai nurodo, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4.2 punkte nurodyta, jog nežiūrint į 4.2.2 punkto tarpusavio susitarimą, jog kreditą Nr. (duomenys neskelbtini) mokės T. T., kredito sutartis nebus keičiama, t. y. F. T. lieka atsakingas bankui už kredito sutarties tinkamą vykdymą. Apeliantų nuomone, banko interesai niekaip dėl to negali nukentėti, nes, T. T. nemokant kredito, jį mokės F. T., vėliau tarp savęs jie atsiskaitys jau pagal savitarpio susitarimą.
6.6. Apeliantai nurodo, kad teismas gali atsisakyti tvirtinti sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ji tikrai, o ne galbūt pažeidžia kažkieno (šiuo atveju – kreditoriaus) interesus. Teismas šeimos bylose turi būti aktyvus ir veikti ex officio, todėl, jei teismui kilo kažkokių abejonių, jis galėjo ir privalėjo pirmiausia išsiaiškinti kreditoriaus (banko) poziciją ir tada priimti sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. 2YT-8625-998/2020, iki kol santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje bus išspręstas turto padalijimo klausimas, t. y. sutuoktiniai sudarys naują sutartį, bet ne ilgiau nei 6 mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis galbūt pažeidžia kreditoriaus interesus, nes nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių kreditoriaus sutikimą pakeisti įkeisto bankui turto nuosavybės teisę ir sutikimą modifikuoti sudarytas kredito sutartis, įrodymų, kad kredito sutarčių sąlygos jau pakeistos.
11. Pareiškėjai nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš esmės teigdami, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Civilinio kodekso normas, padarė nepagrįstas išvadas apie kreditorės (duomenys neskelbtini) interesų pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais pareiškėjų argumentais.
12. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) nagrinėjami ypatingąja teisena. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, tiek kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek vieno sutuoktinio ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir duomenys, patvirtinantys, kad kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).
13. CPK 540 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai pareiškia reikalavimus, teismas sustabdo bylą, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, jeigu ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu teismas nepatvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių, tokia civilinė byla yra sustabdoma, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.53 straipsnio 4 dalies normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Teismas, gavęs sutuoktinių prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, kuria siekiama pakeisti prievolės pobūdį, turi pareigą išsiaiškinti ne tik tai, ar yra įvykdytos CK 3.126 straipsnio 2 dalies sąlygos, bet ir privalo nustatyti, ar yra kreditoriaus sutikimas pakeisti sutarties sąlygas. Nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pakeisti šalių sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad sutartis pažeidžia kreditoriaus interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę, nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad skolininkas negali remtis kitos sutarties šalies – kreditoriaus – tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti sutartį pagal skolininko nurodytas sąlygas, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai solidariosios prievolės atveju sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti šią prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1661-163/2016).
16. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.3.1, 4.1 ir 4.2.1 punktais susitarė dėl nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra hipoteka įkeistas bankui pagal 2003 m. balandžio 1 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl kreditinių įsipareigojimų, kurie buvo įgyti iki santuokos sudarymo pareiškėjo F. T. vardu, nurodydami, kad nuosavybės teisė atitenka T. T., o prievolė pagal minėtą kredito sutartį tampa solidari ir ją vykdys vien tik T. T..
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju asmeninės prievolės pakeitimas solidariąja, ko pareiškėjai siekia sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, reiškia ne ką kita kaip kredito sutarties pakeitimą dėl sutarties subjekto. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius buvo informuotas apie pareiškėjų teikiamą prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo, tačiau neišreiškė savo valios (pritarimo ar prieštaravimo) dėl tokio pareiškėjų susitarimo, priešingai, nei teigia pareiškėjai, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo kreditoriaus sutikimas pakeisti kredito sutartį. Tuo labiau nesutiktina su pareiškėjų argumentais, kad 2003 m. balandžio 1 d. kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso nėra keičiama ir kreditoriaus pritarimas net nėra būtinas. Esant šioms aplinkybėms, abiem sutuoktiniams siekiant pakeisti prievolės pobūdį, santuokos nutraukimo bendru sutarimu byloje būtinas kreditoriaus dalyvavimas kaip suinteresuoto asmens, kuris galėtų išreikšti savo nuomonę.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į pareiškėjų susitarimą dėl prievolės vykdymo pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjai ir nurodo, kad prievolė pagal minėtą kredito sutartį išlieka solidari, tačiau santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4.1 punktu susitarta, kad F. T. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis atiteks gyvenamasis namas su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), o 4.2.2 punkte nurodyta, jog F. T. nuo 2020 m. liepos 1 d. vienas mokės įmokas bankui (kreditoriui). Kreditorius nuomonė dėl šio susitarimo taip pat nėra žinoma.
19. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nesant aiškiai išreikštos kreditoriaus nuomonės dėl kredito sutarčių modifikavimo, konstatavo, kad pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis „galimai gali pažeisti kreditorių teisėtus interesus“. Šis teismo argumentas yra grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis. Tačiau, pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, jis negali būti grindžiamas prielaidomis.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ,,vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Taigi, net ir kreditoriaus sutikimas ar nesutikimas su santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis nesudarytų pagrindo atsisakyti tvirtinti sutartį ir stabdyti bylos nagrinėjimą, nes sutuoktinių kreditoriaus argumentai turi būti išnagrinėjami iš esmės ir patikrinama sutarties atitiktis kreditoriaus interesams.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas dėl pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties tvirtinimo ir bylos sustabdymo. Nagrinėjant bylą ir kilus abejonių dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų, kurios, pirmosios instancijos teismo nuomone, gali pažeisti kreditorių teisėtus interesus, teismas, turėdamas pareigą šeimos bylose būti aktyvus ir veikti ex officio, nesiekė išsiaiškinti kreditoriaus pozicijos, neįtraukė jo į bylą suinteresuotu asmeniu, o bylą sustabdė ir nurodė pareiškėjams sudaryti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tam, kad teismas galėtų patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytos sąlygos iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių ar kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ar neprieštarauja viešajai tvarkai, svarbu, kad sutuoktinių kreditoriai dalyvautų skolininkų santuokos nutraukimo procese, galėtų išreikšti savo (ne)sutikimą dėl solidariosios prievolės modifikavimo, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdo. Kadangi proceso teisės pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, išsiaiškinti ir nustatyti kreditoriaus poziciją dėl pareiškėjų pateiktos santuokos nutraukimo sutarties tvirtinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.