- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-790-555/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12921-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- A. K. J.
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-225-886/2014 pagal ieškovo A. K. J. ieškinį atsakovui V. J. dėl paskolos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. K.J. ieškinį, kuriuo jis prašo priteisti iš atsakovo V. J. 40 000 Lt skolos pagal 2003 m. birželio 13 d. paskolos sutartį, 800 Lt infliaciniam nuvertėjimui padengti, ir 5 procentus metinių palūkanų.
Šalies argumentai
Atsakovas V. J. 2014 m. sausio 8 d. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia tarp šalių 2003 m. birželio 13 d. sudarytą paskolos sutartį dėl 40 000 Lt paskolos. Nurodo, kad pinigų negavo, sutartis sudaryta naudojant smurtą.
Atsakovas priešieškinį apmokėjo 100 Lt žyminiu mokesčiu, nuo likusios dalies sumokėjimo prašė atleisti dėl sunkios turtinės padėties. Nurodė, kad yra bedarbis, bedarbio pašalpos negauna, nekilnojamojo turto neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 1 124 Lt žyminio mokesčio dalį.
Teismas pažymėjo, kad už teismui pateiktą reikalavimą turi būti sumokėta 1 224 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies1 punktas). Atsakovo sumokėta dalis (100 Lt) sudaro tik 7 proc. visos mokėtino žyminio mokesčio sumos. Nesumokėta dalis - 1124 Lt. Teismas sprendė, kad prašymą pateikęs asmuo nepateikė duomenų, kad jo turtinė padėtis yra tokia, kuriai esanti gali būti skiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudoja, nes jį pagal 2014 m. sausio 8 d. atstovavimo sutartį atstovauja advokatas J. Kairevičius. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pateikti sąskaitų išrašai yra tik vienos dienos laikotarpio, atsakovo teiginiai, kad bankų sąskaitose neturi pinigų, nepatvirtina jo realios turtinės padėties. Teismas nurodė, kad nors atsakovas teigia, kad yra bedarbis, tačiau teismas vertino Kauno teritorinės darbo biržos 2014 m. sausio 8 d. pažymą, kurioje pateikta informacija, jog atsakovas nuo 2014 m. sausio 7 d. registruotas darbo biržoje. Šių duomenų, teismo vertinimu, taip pat nepakanka atsakovo turtinę padėtį pripažinti sunkia, nes iš buvusio atsakovo darbdavio UAB „Kubiliaus transportas“ 2013 m. gruodžio 2 d. pažymos nustatė, kad atsakovas atleistas iš darbo savo paties prašymu 2013 m. lapkričio 19 d. Teismo vertinimu, atsakovas nepateikė duomenų apie savo šeimos sudėtį ir kitų suaugusių šeimos narių gaunamas pajamas, nepateikė įrodymų apie turimas transporto priemones, turėtas santaupas bankų sąskaitose ankstesniu laikotarpiu (iki ieškinio pateikimo), todėl prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, todėl nepagrįstai netenkino jo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Iš dalies neatleidus nuo žyminio mokesčio mokėjimo, apeliantas teigia neturėsiantis galimybės gintis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė pareiškėjui terminą pašalinti priešieškinio trūkumus – sumokėti žyminio mokesčio dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis – tiek ieškovą, tiek ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų atlikdamas ir prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme.
Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį (priešieškinį) turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Kaip yra nustatoma ieškinio suma, nurodyta CPK 85 straipsnio 1 dalyje. Kituose ginčuose, t. y. neturtiniuose, taip pat turtiniuose, bet neįkainotuose ginčuose, mokamas paprastas žyminis mokestis, kuris išreiškiamas konkrečia pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar saugomų interesų gynimo. Todėl reikalavimas sumokėti įstatymuose įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkertantis kelią ginti pažeistas teises (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1020/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. J. 2014 m. sausio 8 d. pateikė į bylą priešieškinį, prašydamas pripažinti 2003 m. birželio 13 d. paskolos sutartį, kuria, kaip teigia ieškovas, atsakovas pasiskolino 40 000 Lt, negaliojančia. Priešieškinyje išdėstė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo nurodydamas, kad sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio, yra bedarbis, nekilnojamojo turto neturi. Iš prie prašymo pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi (b. l. 84), iš „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo matyti, kad likutis joje 0,00 Lt (b. l. 85), AB „SEB bankas“ sąskaitų išrašai patvirtina, kad sąskaitose lėšų taip pat nėra (b. l. 86-89). Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriaus pažymos patvirtina, kad V. J. yra bedarbis, bedarbio pašalpos negauna (b. l. 90, 91).
Tinkamas žyminio mokesčio sumokėjimas, kaip ir tinkamas iš dalies atleidimas nuo jo mokėjimo, ar iš dalies atidėjimas žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį (priešieškinį) sudaro teisinį pagrindą ieškinį (priešieškinį) priimti (CPK 135 straipsnio 2 dalis ir CPK 137 straipsnio 1 dalis). Jei ieškinys (priešieškinys) neatitinka CPK reikalavimų (CPK 135 straipsnis), arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas nustatyta tvarka įpareigoja šalinti procesinių dokumentų trūkumus jį padavusį asmenį (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Ieškinio (priešieškinio) priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas atsakovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo netenkino ir įpareigojo jį sumokėti visą žyminio mokesčio sumą nutartį argumentuodamas tuo, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymo. Tačiau pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje Nr. R (81)7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ atkreipė valstybių narių dėmesį, kad išankstinis pinigų sumokėjimas neturėtų būti sąlyga pradėti teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu reikėtų atsižvelgti į tai, kad atsakovas jau yra sumokėjęs 100 Lt žyminio mokesčio, taigi nuo žyminio mokesčio mokėjimo jis neprašo atleisti visiškai, atsakovo pateikti duomenys apie finansinę padėtį patvirtina apelianto teiginius apie tai, kad jis sumokėti visos žyminio mokesčio sumos objektyviai negali (nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, yra bedarbis, bedarbio pašalpos negauna, sąskaitose pinigų likutis lygus 0,00 Lt). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad likusi žyminio mokesčio suma (1 124 Lt) laikytina didele atsakovui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors kitų piniginių lėšų ar pragyvenimo šaltinį, jo turtas ieškovo reikalavimu ginčo byloje yra areštuotas. Akivaizdu, kad šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą sumokėti visą žyminį mokestį, neįvertino. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad atsakovas byloje naudojasi mokama teisine pagalba, nepaneigia apelianto nurodytų argumentų, kad jis neturi kitų piniginių lėšų šiuo metu ir negali sumokėti viso žyminio mokesčio.
Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti visą įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, kad neribotų, bet suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Atleisti pareiškėją beveik nuo visos žyminio mokesčio sumos galima tik išimtiniais atvejais, nes pagal teisinius padarinius toks procesinis veiksmas iš esmės prilygsta visiškam asmens atleidimui nuo žyminio mokesčio, o tai leistina tik konkrečiais įstatymuose nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju turi būti vertinami ne tik asmens sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, taip pat į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-551/2007).
Kaip minėta, apeliantas pateikė duomenis apie tai, kad nekilnojamojo turto neturi, lėšų sąskaitose neturi, nedirba, bedarbio pašalpos negauna. Kita vertus, apeliantas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog jis neturi transporto priemonių, taip pat nepateikė duomenų apie kitą turimą turtą (daiktines teises). Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas neturi grynųjų pinigų, kad nedisponuoja kitomis finansinėmis galimybėmis, kuriomis pasinaudodamas galėtų sumokėti bent dalį žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms ir tokiai pateiktų įrodymų apie apelianto turtinę padėtį apimčiai, atleisti apeliantą nuo beveik viso arba nuo didesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo nėra pakankamo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad nėra ir priešingų duomenų, kurie įgalintų apelianto turtinę padėtį vertinti kaip gerą, įvertinant žymų apelianto finansinių teisių suvaržymą (lėšų areštą), pripažintina, jog reikalavimas sumokėti visą mokestį iš esmės ribotų atsakovo teisę į teisminę gynybą, todėl yra pagrindas atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Nustatydamas mokėtiną žyminio mokesčio dalį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į apelianto pateiktus turtinę padėtį apibūdinančius duomenis, mokėtino mokesčio dydį, taip pat į bendruosius proceso teisės principus, ir sprendžia, kad šiuo atveju protinga ir teisinga įpareigoti apeliantą sumokėti ketvirtadalį viso mokėtino žyminio mokesčio už priešieškinį, t. y. 306 Lt, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis keistina, atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, atsakovas įpareigotinas sumokėti 206 Lt (306 Lt – 100 Lt sumokėta) žyminio mokesčio (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Nustatyti atsakovui V. J. 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti 206 Lt žyminio mokesčio dalį. Atleisti atsakovą V. J. nuo likusios žyminio mokesčio dalies už priešieškinį mokėjimo“.