- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-666-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01757-2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- O. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3549-400/2022 dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui J. G., institucija išvadai duoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: pakeisti nuo kreipimosi į teismą dienos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4444-755/2012 E. G. išlaikymui nustatytą ir kiekvieną mėnesį mokamą periodinių išmokų sumą padidinant ją nuo 115,85 Eur iki 300 Eur per mėnesį iki sūnaus E. G. pilnametystės.
Atsiliepimas
2. Atsakovas J. G. pateikė atsiliepimą nurodydamas, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Pažymėjo, jog nuo 2015 metų pablogėjo jo sveikata, jis tapo tik iš dalies darbingas, todėl gaunamos pajamos žymiai sumažėjo. Atsižvelgdamas į tai, išlaikymo dydį pagal savo turtinę padėtį sutiko padidinti iki 130 Eur periodinėmis išmokomis per mėnesį.
3. Šalys ginčą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir pateikė ją patvirtinti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi patvirtino 2022 m. rugsėjo 5 d. taikos sutartį, civilinę bylą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo nutraukė, taip pat iš atsakovo J. G. ieškovei O. B. priteisė 747 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės O. B. priteisė 63,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių sudaryta taikos sutartis įstatymui ir šalių interesams neprieštaravo, todėl yra pagrindas ją patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 293 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu.
6. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių prašymą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas remiantis CPK 94 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, sprendė, jog priteisiant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į šalių procesinį elgesį ir įvertintinos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertino, kad teigti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo kaltės nėra pagrindo, nes jau pirmojo teismo posėdžio metu šalys sudarė taikos sutartį, o tai rodo, kad atsakovas buvo linkęs išspręsti ginčą taikiai, nutartimi patvirtinta taikos sutartimi patenkinti 83 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, vien ši aplinkybė savaime negalėtų įpareigoti teismo priteisti visas ieškovės patirtas išlaidas.
7. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio paslaugas atsakovo patirtas išlaidas mažina iki 747 Eur. Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad bylos nagrinėjimu metu valstybės biudžetas patyrė 371,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo atstovas minėtai sumai pagrįsti pateikė visus reikalingus dokumentus.
8. Teismas pabrėžė, kad byloje nenustatyta, jog kuri nors iš šalių elgėsi nesąžiningai, reiškė nepagrįstus prašymus, vilkino bylos nagrinėjimą. Aplinkybių apie išskirtinai netinkamą ieškovės ar atsakovo procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jų veiksmų nėra pagrindo vertinti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes abi šalys siekė apginti savo pažeistas teises, stengėsi ginčą spręsti taikiai, nepažeisdamos pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, taip pat apdairumo ir rūpestingumo standartų. Todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumo ir pagrįstumo vertintos priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
9. Kadangi ieškovės ieškinys teismui patvirtinus taikos sutartį buvo patenkintas 83 proc., todėl iš ieškovės į valstybės biudžetą priteisė 63,17 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei 50 proc. (8,96 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo procesinių dokumentų išlaidos nepriteistos, nes jam buvo teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Atsakovas J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – sumažinti atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino CPK nuostatas, todėl neteisingai paskirstė ir paskaičiavo bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl negalima teigti, kad ieškovės O. B. ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 83 procentais. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio nuostatomis, civilinė byla buvo baigta taikos sutartimi, šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendė kilusį teisminį ginčą, todėl teismo konstatuota teisiškai reikšminga aplinkybė, kad buvo patenkinti 83 proc. ieškovės O. B. ieškinio reikalavimų, yra nepagrįsta ir neteisinga.
10.2. Kartu apeliantas pabrėžia, jog O. B. patirtos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos (500 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur už atstovavimą teisme) neatitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijaus. Išnagrinėtoje byloje nenustatyta, kad kuri nors iš šalių elgėsi nesąžiningai, reiškė nepagrįstus prašymus, vilkino bylos nagrinėjimą. Abi šalys sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, stengėsi ginčą išspręsti taikiai, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pirmos instancijos teismas turėjo į tai atsižvelgti ir ieškovės O. B. bylinėjimosi išlaidas žymiai sumažinti.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu ieškovė O. B. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme išlaidos buvo 900 Eur, o šias išlaidas patvirtinančius dokumentus ji buvo pateikusi teismui.
Šalies argumentai
11.2. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo buvo prašoma patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti vadovaujantis įstatymu nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad patirtos išlaidos turi būti paskirstomos proporcingai ieškovės tenkintų bei atmestų reikalavimų daliai. Be to, byloje nebuvo nustatyti netinkamo šalių procesinio elgesio faktai, todėl teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atitinkamai šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria bylą nutraukus dėl šalių sudarytos taikos buvo proporcingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo atsakovui J. G. bei patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria kasmėnesinių periodinių išmokų suma, mokama atsakovo, buvo padidinta nuo 115,85 Eur iki 250 Eur iki nepilnamečio šalių vaiko pilnametystės. Sudarytoje taikos sutartyje šalys taip pat susitarė, kad prašo teismo nutartimi įstatymų nustatyta tvarka paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokį šalių susitarimą, sprendė, jog yra pagrindas įvertinti ieškovės reikštų ir taikos sutartimi sutartų reikalavimų apimtį, taip pat šalių procesinį elgesį. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kas bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai ieškovės tenkintų reikalavimų daliai. Atskiruoju skundu atsakovas su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo pagrindu.
15. Pažymėtina tai, kad CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 50 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Nagrinėjamu, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, abi šalys siekė ginčą spręsti taikiai, o taip pat nė viena iš šalių nevilkino bylos nagrinėjimo. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, bylą baigiant nagrinėti nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės klausimu formuojamą praktiką, tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į priežastis dėl kurių jos susidarė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas, iki ieškovei kreipianti į teismą su ieškiniu, buvo sutikęs ar pradėjęs teikti didesnio dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui. Be to, atsakovas ir atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad sutinka išlaikymo dydį padidinti 14,75 Eur tik iki 130 Eur, nors teismo patvirtina taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti 250 Eur.
17. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašė padidinti išlaikymo dydį iki 300 Eur per mėnesį, taip pat įvertinus tai, kad iš esmės jokie kiti reikalavimai pareikštu ieškiniu kelti nebuvo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad didžiąja dalimi bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad bylinėjimosi išlaidos, vertinat ieškovės tenkintų reikalavimų apimtį (apie 83 proc.), pirmosios instancijos teismo nutartimi paskirstytos netinkamai.
18. Kartu atmetamas ir atskirojo skundo argumentas, jog O. B. patirtos 900 Eur bylinėjimosi išlaidos (500 Eur už ieškinio parengimą, 400 Eur už atstovavimą teisme) neatitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijaus. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ieškovė pateikė visus reikalingus dokumentus patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, o šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio numatytų dydžių. Be to, ieškovės patirtos išlaidos nėra akivaizdžiai neproporcingos, neteisingos ar pernelyg didelės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo mažinti ieškovės patirtas išlaidas.
19. Taigi, įvertinęs visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 94 straipsnio nuostatas bei jų taikymui reikšmingas aplinkybes, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas yra atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
20. Atmetus atsakovo atskirąjį skundą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, patvirtinančius 300 Eur mokėjimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovės O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.