Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Olego Fedosiuko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. atstovo advokato Ramūno Dobrovoskio kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 28 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra priimtas nesiėmus įmanomų priemonių teisingam bylos išsprendimui, nepagirstai taikytas BK 40 straipsnio nuostatos, nuosprendis paremtas prielaidomis ir teismo sukurtais nebūtais faktiniais įvykiais. Skundžiamame nuosprendyje nėra išdėstyti teisiniai argumentai dėl asmens prisipažinimo tyrimo metu, be to nėra aptartas laiduotojos elgesys dėl jos atsisakymo atsakinėti į klausimus siekiant įsitikinti jos galimybe būti laiduotoja. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino nukentėjusio parodymus pirmenybę teikdamas kaltinamojo parodymams. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nesilaikė teismų praktikoje suformuluotų šios laidavimo sąlygos nustatymo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad byloje yra nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent tai, kad R. D. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. R. D. kaltę pripažino ir dalį žalos atlygino tik tam, kad teismas turėtų pagrindą priimti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl toks pripažinimas nelaikytinas visišku kaltės pripažinimu ir gailėjimusi padarius nusikalstamą veiką, nurodytu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, susijusius su laiduotojo parinkimu ir paskyrimu. R. D. ir Ž. D. yra sutuoktiniai, kartu gyvena ir augina du vaikus, ir tai nesudaro pagrindo teigti, kad Ž. D. R. D. gali daryti realią teigiamą įtaką, juolab, kad ankstesnis jų bendravimas R. D. elgesiui reikšmingos įtakos nepadarė ir nuo nusikalstamos veikos padarymo nesulaikė. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir BPK 20 straipsnio nuostatas, nes išvadas dėl R. D. veiksmų padarė nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas išimtinai vertino tik nuteistajam R. D. palankius įrodymus, atmesdamas nukentėjusio nurodytas aplinkybes, bylą išnagrinėjo nevisapusiškai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Taigi skundžiamų teismų baigiamųjų aktų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis apskųstuose nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo negali pakeisti savu. Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-6-507/2017 ir kt.).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagirstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas R. D., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė.

Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo diskrecija yra spręsti dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo ir kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šio instituto taikymas yra susijęs su visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nusikalstamą veiką padariusio asmens vertinimu, laiduotojo tinkamumo vertinimu bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų įvertinimu.

Kasacinės instancijos teismas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą gali svarstyti tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar buvo įvykdytos visos įstatymo nustatytos sąlygos ar nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai taikant BK 40 straipsnio nuostatas. Kasacinės instancijos teismas bylos duomenų bei kitų su asmeniu susijusių aplinkybių nevertina, nes kasacinės instancijos procese nėra numatytas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas.

Kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei apeliacinės instancijos teismo galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo esmė yra nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, o tai nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. atstovo advokato Ramūno Dobrovoskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.