- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- ATP-1048-238/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- E. S. S., J. S.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. S. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimo E. S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimu E. S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalį ir 130² straipsnį galutine subendrinta administracine nuobauda – 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su transporto priemonės – automobilio „SSangYongActyon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio J. S., konfiskavimu. Jis nubaustas už tai, kad 2014 m. gruodžio 14 d., 12.50 val., Klevų g. 24, Bubių k., Kauno r. sav., vairavo automobilį „SSangYongActyon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,9 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai 2009-11-02 nutarimu buvo baustas pagal LR ATPK 126 straipsnio 1 dalį, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ir techninės apžiūros rezultatų kortelės ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde E. S. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad jis pažeidimo, numatyto LR ATPK 130² straipsnyje, nepadarė, nutarimas yra nepagrįstas, o teismas vadovavosi nepatikimais įrodymais, jis yra nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai, niekada ir niekur nepripažino vairavęs neblaivus. Apeliantui abejonių kelia faktinė aplinkybė, kodėl jis sulaikymo vietoje nebuvo patikrintas alkotesteriu, o buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur neblaivumas buvo patikrintas be alkotesterių kvitų ir išvada dėl neblaivumo suformuluota negavus atsakymo iš toksikologijos laboratorijos dėl kraujo tyrimo. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1042 nėra duomenų apie tai, kad buvo paimta ir ištirta tiriamoji medžiaga, taip pat nėra duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų atsisakęs duoti kraujo ir šlapimo mėginį. Nesant neabejotinų įrodymų dėl asmens neblaivumo, jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 130² straipsnį.
Apeliantas teigia, kad pagal byloje esančius duomenis, jis Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu už LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą buvo nubaustas 2100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 25 mėnesiams (nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d.) ir nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė nuobaudos senaties termino. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-8317-918/2015 nustatė, jog vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00804 dėl 2100 Lt baudos iš E. S. S. išieškojimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. A-3037-321/2009 išieškotojo valstybės naudai, vykdymo senaties terminas suėjo 2011 m. lapkričio 3 d. Tiek Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje Nr. 2-8317-918/2015, tiek ir Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartyje Nr. 2S-1804-173/2015 yra nustatytas prejudicinę reikšmę šioje byloje turintis faktas, kad 2100 Lt baudos iš E. S. S. išieškojimo pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. A- 3037-321/2009 išieškotojo valstybės naudai vykdžiusi antstolė Sonata Vaicekauskienė laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 rugpjūčio 7 d. neatliko vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00804. Įvertinus šias aplinkybes teigtina, jog teismas apeliantui taikė pakartotinumo kriterijų suėjus nuobaudos, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. A-3037-321/2009 išieškotojo valstybės naudai, vykdymo senaties terminui (terminas suėjo 2011 m. lapkričio 3 d.), kas patvirtina nutarimo neteisėtumą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš esmės buvo vertinami tik valstybės institucijų - pareigūnų ir gydytojos parodymai, jie buvo laikomi patikimais, jais nebuvo abejojama, kai tuo tarpu administracinėn atsakomybės patraukto asmens (apelianto), kaimyno E. S. bei sutuoktinės J. S. parodymais, iš esmės nepateikiant jokių argumentų dėl parodymų, nebuvo vadovaujamasi. Vien ta aplinkybė, kad J. S. yra apelianto sutuoktinė, o E. S. - apelianto kaimynas, jų parodymai negali likti nevertinti. Byloje nėra jokių duomenų, kad jų parodymai ir paaiškinimai būtų melagingi. Visi trys nurodyti asmenys teisme davė parodymus po priesaikos. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad parodymai yra melagingi. Vien ta aplinkybė, kad parodymus davė sutuoktinė ir kaimynas, nereiškia, kad parodymai yra netikslūs, neaiškūs, nelogiški, neatitinka bylos aplinkybių, neturi sąsajų su bylos aplinkybėmis. Jie turėjo būti vertinami išdėstant jų turinį ir nurodant jų reikšmę. Objektyviai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai, procesinis teismo sprendimas dėl apeliantui inkriminuojamo LR ATPK 130² straipsnio priimtas nepagrįstai, todėl yra naikintinas. Apeliantas nesutinka su nutarime teismo nustatytu faktu, jog apelianto su jį sulaikiusiais policijos pareigūnais nesieja jokie santykiai. Bylos nagrinėjimo metu tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek ir liudiję pareigūnai yra akcentavę, jog administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pareigūnai pažinojo, tarp jų buvo kilęs konfliktas 2009 metais, juos siejo konfliktiniai santykiai po E. S. S. sulaikymo 2009 metais, dėl ko apeliantui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams ir 1 mėnesiui. Vykdami pagal VPK budėtojo pranešimą pareigūnai žinojo, kad būtent E. S. S. gali vairuoti transporto priemonę, pasitikrinę registre žinojo, kad tokios teisės apeliantas iki šiol neturi, apie 15 minučių laukė prie E. S. S. namų, kol apeliantas pamatęs prie namų stovinčius policininkus pabūgo dėl galimai namuose įvykusios nelaimės, sėdo į kaimyno E. S. suremontuotą žmonos automobilį ir suskubo į namus. Dėl konflikto pareigūnai V. P. ir D. D. nepagrįstai apkaltino apeliantą papirkimu, kas taip pat patvirtina, jog pareigūnai V. P. ir D. D. apeliantą apkalba. Pareigūnų priešišką nusiteikimą apeliantui rodo ir daugelis Policijos patrulių veiklos instrukcijos pažeidimų, kuriuos pareigūnai V. P. ir D. D. atliko vykdydami apelianto sulaikymą. Iš bylos medžiagos matyti, jog šių duomenų patruliai budėtojui nepranešė, telemetrinės įrangos jungiklį į reikiamą padėtį nenustatė, tuo sudarydami situaciją, kad byloje nebūtų galima nustatyti tikslios įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teigtina, jog pareigūnų V. P. ir D. D. liudijimai nėra ir negali būti objektyvūs dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, apie kurias skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui buvo žinoma.
E. S. S. teisę vairuoti transporto priemones yra praradęs 2009 metais, teisės vairuoti transporto priemones nesusigrąžino, transporto priemonių nevairuoja. Tačiau bylos kontekste pažymi, jog pamatęs prie savo namų stovintį policijos automobilį labai sunerimo ir suskubo kuo greičiau grįžti į namus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo supranta ir galisi, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti. Apeliantas pažymi, kad J. S. nesuteikė teisės ir leidimo sutuoktiniui E. S. S. naudotis transporto priemone, kadangi jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir negali vairuoti dėl silpnėjančios sveikatos būklės. J. S. niekaip nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą galimo pažeidimo padarymo metu, nes niekaip to neįtakojo ir negalėjo sukliudyti, nes nebuvo informuota apie transporto priemonę remontavusio E. S. veiksmus paliekant transporto priemonę viešoje vietoje, taip pat nebuvo informuota apie apelianto ketinimą vairuoti J. S. priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nustatytina išskirtinė situacija, tai yra tai, kad transporto priemonė buvo paimta prieš transporto priemonės savininkės J. S. valią ir transporto priemone E. S. S. disponavo neteisėtai, todėl galima išvada, kad J. S. neatsakinga už jos nuosavybės panaudojimą.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje pateiktas 2014-04-09 surašytas protokolas Nr. 20P-23090959-14, kuriame nepagrįsta inkriminuojamo pažeidimo pagal LR ATPK 130² straipsnį sudėtis, nenurodyti asmens neblaivumą, įvykio pakartotinumą pagrindžiantys duomenys, protokole nurodyta pažeidimo vieta (Kauno r., Bubių k., Kaštonų g.) neatitinka bylos medžiagos. Teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas privalėjo grąžinti protokolą surašiusiai institucijai papildomai tirti, kad būtų suformuluotas aiškus kaltinimas, pridėti kaltinimą pagrindžiantys leistini ir patikimi duomenys, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu bylą nagrinėjęs teismas neteisėtai apsunkino apelianto galimybę save ginti, pažeidė lygiateisiškumo, rungtyniškumo principus, prioritetą suteikdamas institucijai, surašiusiai protokolą. Apelianto manymu, institucija nepaneigė apelianto nekaltumo prezumpcijos dėl LR ATPK 130² straipsnio pažeidimo.
Apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo J. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimo dalį ir panaikinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S. S. paskirtą nuobaudą – transporto priemonės „SSangYongActyon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Skundo motyvai analogiški apelianto E. S. S. apeliacinio skundo argumentų daliai dėl automobilio konfiskavimo. Skunde nurodoma, kad J. S. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą galimo pažeidimo padarymo metu, nes niekaip to neįtakojo ir sukliudyti negalėjo, kadangi nebuvo apie tai informuota. Transporto priemonę ji buvo palikusi suremontuoti E. S..
Atsiliepimas
Atsiliepimuose į E. S. S. ir J. S. apeliacinius skundus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo E. S. S. ir J. S. apeliacinių skundų netenkinti.
E. S. S. ir J. S. apeliaciniai skundai netenkinami.
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai pripažino E. S. S. padariusį LR ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesant neabejotinų įrodymų dėl asmens neblaivumo, jam negali būti taikoma administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 130² straipsnį. Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje yra pakankamai neginčijamų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog E. S. S. 2014 m. gruodžio 14 d., 12.50 val., Klevų g. 24, Bubių k., Kauno r. sav., vairavo automobilį „SSangYongActyon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas sunkus (2,9 promilių) girtumo laipsnis. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1042 konstatuota, kad E. S. S. alkotesteriu „Drager Alkotest 0688“ iškvepiamame ore pirmojo tyrimo metu nustatytas 2,87 promilių, o antrojo tyrimo metu – 2,90 promilių girtumo laipsnis, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Vien tai, kad ši išvada suformuluota negavus atsakymo iš toksikologijos laboratorijos dėl kraujo tyrimo, nedaro išvados savaime negaliojančios ir tai nesudaro prielaidos nesivadovauti šiuo svarbiu byloje esančiu įrodymu. Apeliantas nurodo, kad nėra duomenų apie tai, kad jis būtų atsisakęs duoti kraujo ir šlapimo mėginį. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens girtumas gali būti nustatinėjamas ir kitais būdais, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1042 buvo pasirašytas gydytojos S. A., kuri iškviesta liudyti teismo posėdyje paaiškino, jog 2014-12-14, 14.25 val. policijos pareigūnai atvežė E. S. S. į Priklausomybės ligų centrą. Pacientas elgėsi netinkamai, jis šūkavo, įžeidinėjo, grasino gydytojams teismais, žadėjo atleisti policininkus, kaišiojo jiems špygas, vadino žaliais, nelabai orientavosi situacijoje, nežinojo, kokia diena, nesugebėjo nurodyti, kodėl jis buvo sulaikytas. Mėginius atliko ne visus, iš išorės veidas buvo paraudęs, spaudimas padidėjęs, eisena svyruojanti, kitų mėginimų neatliko, mėtė jį į šonus, pirštų-nosies mėginį atlikinėjo neteisingai. Vyzdžiai asmens buvo praplėsti, kas rodo, kad yra sunkus girtumas, reakcija į šviesą buvo vangi. Dėl to ką gėrė, aiškino, kad tą dieną jis gėrė „snapsą“, tačiau nei kiekio, nei gėrimo laiko jis nesugebėjo įrodyti. Dėmesys jo buvo išblaškytas, kalba buvo garsi, neaiški, liežuvis pynėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, gestikuliavo. Alkotesterio parodymai buvo 2,87 ir 2,90 promilių, kraujo-šlapimo mėginio žmogus neatliko, nors jam buvo siūlyta. Jis sutiko, kad duos kraują, sesutė nusivedė, tada jis nusvirduliavo į kitą kabinetą ir pasakė, kad to nedarys, jam užteks alkotesterio. Aukštesniojo teismo nuomone, šių duomenų visiškai pakanka išvadai, jog E. S. S., vairuodamas automobilį, kurį sustabdė policijos pareigūnai, buvo neblaivus.
Apeliantas taip pat ginčija liudytojų policijos pareigūnų V. P. ir D. D. parodymus teigdamas, kad jie nėra ir negali būti objektyvūs, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį pareigūnai pažinojo, tarp jų buvo kilęs konfliktas, juos siejo konfliktiniai santykiai po E. S. S. sulaikymo 2009 metais, dėl ko apeliantui buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė fakto, kad vairavo automobilį, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu. Jo neblaivumo vairuojant automobilį faktą patvirtina tiek gydytojos S. A. parodymai, tiek Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1042, o liudytojų V. P. ir D. D. parodymai neprieštarauja jokioms byloje nustatytoms aplinkybėms. Lieka visiškai neaišku, kokius šių liudytojų parodymus ginčija apeliantas, kadangi visos pareigūnų nurodomos svarbios aplinkybės (tai, kad apeliantas vairavo automobilį bei kad jis vairavimo metu buvo neblaivus) yra patvirtintos tiek paties E. S. S., tiek ir liudytojos S. A. parodymais, taip pat Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu. Nepaisant to, teismas nenustatė jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti policijos pareigūnų parodymais, kadangi sulaikydami neblaivų asmenį, kuris vairavo transporto priemonę, jie tik vykdė savo tarnybines pareigas. V. P. ir D. D. parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja nei jų pačių tarnybiniams pranešimams, nei kitai byloje esančiai medžiagai. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog šie asmenys tyčia melagingai siekia apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir apkaltinti jį nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu.
2014 m. gruodžio 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 20P-23090959-14 nurodoma, kad E. S. S. pažeidimas, numatytas LR ATPK 130² straipsnyje, buvo padarytas Kauno r. sav., Bubių k., Kaštonų g. Iš teismo posėdyje apklaustų V. P. ir D. D. parodymų matyti, kad vieta, kur buvo sulaikytas E. S. S., yra ne Kaštonų g., o Klevų g. 24. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tai nelaikytina esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu ir savaime nedaro teismo priimto nutarimo neteisėtu. Be to, pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimo padarymo vietą pagrįstai laikė rašymo apsirikimu ir šią klaidą priimdamas nutarimą ištaisė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryta esminių pažeidimų, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-3214/2008). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vietos netikslumas, esantis administracinio teisės pažeidimo protokole, nelaikytinas esminiu pažeidimu, todėl grąžinti bylą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, pagrindo nėra.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad jo veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal LR ATPK 130² straipsnį, kadangi teismas apeliantui taikė pakartotinumo kriterijų suėjus nuobaudos, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu byloje Nr. A-3037-321/2009 išieškotojo valstybės naudai, vykdymo senaties terminui (terminas suėjo 2011 m. lapkričio 3 d.).
LR ATPK 130² straipsnis numato, kad pakartotinis transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams administracinę atsakomybę.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130² straipsnį būtina nustatyti: 1) pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; 2) toks pažeidimas patenka į LR ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (LR ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); 3) už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs LR ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; 4) naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
LR ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas, numatantis, jog jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.
Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 14) matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu pripažino E. S. S. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam skyrė 2100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 1 mėnesiui (nuo 2009 m. lapkričio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d.).
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi antstolės Sonatos Vaicekauskienės atskirąjį skundą patenkino – panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė pareiškėjo E. S. S. skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00804. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui pervedus reikiamą sumą į vykdomojoje byloje areštuotą sąskaitą, buvo atliktas šių pinigų nuskaitymas ir vykdomoji byla baigta. Nutartyje taip pat nurodoma, kad po 2014 m. gruodžio 18 d. įvykusio pokalbio telefonu buvo pervesta 3000 Lt, taigi labiau tikėtina, kad šie pinigai buvo skirti padengti vykdomojoje byloje Nr. 0114/10/00804 išieškomas sumas, t. y. pareiškėjas įvykdė antstolės reikalavimą sumokėti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu paskirtą 2100 Lt baudą. Šis pažeidimas, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padarytas 2015 m. gruodžio 14 d., todėl, atsižvelgiant į LR ATPK 130² straipsnio dispoziciją ir į LR ATPK 36 straipsnyje numatytą terminą, jis laikytinas padarytas tuo metu, kai E. S. S. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už LR ATPK 124² str. 3 d., 4 d., 126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus, kadangi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu paskirta nuobauda buvo sumokėta, t. y. šios nuobaudos vykdymas pasibaigė tik 2014 m. gruodžio 18 d.
Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad J. S. nėra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą galimo pažeidimo padarymo metu, nes niekaip to neįtakojo ir sukliudyti negalėjo, kadangi nebuvo apie tai informuota. Transporto priemonę ji buvo palikusi suremontuoti E. S..
LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Taigi, nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl LR ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau pastebėtina, kad nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010; Nr. N575-931/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-30-2013). Šiuo aspektu svarbu išsiaiškinti, ar konfiskuota transporto priemonė buvo užvaldyta prieš jos teisėtos savininkės J. S. valią. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustatyta, jog automobilis buvo paimtas prieš savininkės J. S. valią ir juo E. S. S. disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad J. S. neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimą. Taigi nebuvo jokio pagrindo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir nekonfiskuoti automobilio. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems LR ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkė J. S. yra pažeidėjo E. S. S. sutuoktinė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, vien tai, kad J. S. teigia nežinojusi, kad sutuoktinis naudojasi jai priklausančiu automobiliu, nepatvirtina, jog ji ėmėsi tam tikrų priemonių jai priklausančio turto apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. J. S. gyvena santuokoje su pažeidėju, todėl darytina išvada, kad abu sutuoktiniai naudojo šį automobilį. Pažymėtina ir tai, kad E. S. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, paskirta bauda pažeidimo padarymo metu nebuvo sumokėta, baudos išieškojimas buvo pateiktas antstoliui, apie ką turėjo žinoti ir J. S.. Vadovaujantis teismų praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje byloje nebuvo nustatyta, jog automobilio savininkė – J. S. būtų ėmusis tam tikrų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto jo pasinaudojimo, o automobilis būtų buvęs paimtas akivaizdžiai prieš savininkės valią, kas leistų skiriant nuobaudą E. S. S. svarstyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-4604/2011).
Pažymėtina tai, kad transporto priemonės savininkė J. S., jeigu ji mano, kad buvo pažeistos jos civilinės teisės, gali ginti jas civilinio proceso tvarka ir kreiptis į teismą prašydama išieškoti iš kalto asmens jai padarytą žalą.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą E. S. S., atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, jog E. S. S., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, priskiriamų prie šiurkščių pažeidimų kategorijos (LR ATPK 27 straipsnis).
Nenustačius procesinių teisės normų pažeidimo, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas bylos duomenimis, todėl naikinti jį ar keisti pagal apeliacinių skundų argumentus įstatyminio pagrindo nėra, taigi E. S. S. ir J. S. apeliaciniai skundai netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
E. S. S. ir J. S. apeliacinių skundų netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.