Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 6 303,83 Eur; priteisti 250,43 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos; priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodo, kad 2021-12-16 pareiškėja draudėjui D. S. (toliau – ir draudėjas) išdavė Gyventojų turto draudimo liudijimą, patvirtinantį, kad laikotarpiu nuo 2021-12-17 iki 2024-12-16 buvo apdraustas draudėjo turtas: pastatai (kotedžas) bei namų turtas, adresu: (duomenys neskelbtini). 2022-06-09, 19.30 val., pareiškėjo draustas turtas – kotedžas – buvo sugadintas, t. y. 2022-06-09, 19.30 val. ant kotedžo nuvirto medis, kuris padarė žalos kotedžo stogui bei jo dangai, fasadui, parapetams, sugadinta hidroizoliacija, apgadintos terasos kompozito lentos bei stiklinė tvorelė, taip pat, nuo sunkaus medžio ir didelio smūgio kotedžo viduje sutrūkinėjo sienos. Nurodo, kad žalą kartu su draudimo išmokos dydžiais/jų atlyginimu patvirtina: 2022-12-19 PVM sąskaita-faktūra Nr. 11187, 3 650,00 Eur sumai (fasado remonto darbai); 2022-07-01 stogo remonto komercinis pasiūlymas 1 397,00 Eur sumai; Turto žalos įvertinimo skaičiuoklė, 1 286,83 Eur sumai (po išskaitos 1 256,83 Eur suma) (vidaus darbai), į kurią eina 686,07 Eur suma pagal 2022-06-13 defektinį raštą (sąmatą); Apgadintos patalpos planas su plotų paaiškinimais; Pranešimai apie žalos atlyginimą 6 303,83 Eur sumai; SEB banko sąskaitos išrašai; pretenzijos dėl žalos atlyginimo. Bendra patirtos žalos suma yra 6 333,83 Eur. Pareiškėja, prieš išmokėdama draudimo išmoką, atskaičiavo 30,00 Eur išskaitą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja 2022-06-09 įvykį pripažino draudiminiu ir išmokėjo draudėjui 6 303,83 Eur (6 333,83 (žala) – 30,00 Eur (išskaita)). Draudimo išmokos išmokėjimą patvirtina pridėti SEB banko sąskaitos išrašai. Galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 6 303,83 Eur.

Pareiškėja remiasi Želdynų įstatymo nuostatomis bei teismų praktika ir nurodo, kad savivaldybės turi pareigą nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės ir tokia pareiga turi būti vykdoma. Be to, Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuota, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Taip pat, pagal Aplinkos ministro 2008-01-08 įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 44 punktą, savivaldybėms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti. Taigi atsakovė, būdama atsakinga už Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių tinkamą priežiūrą ir apsaugą, privalėjo užtikrinti, kad želdynai ir želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Atsakovė netinkamai atliko savo pareigas: rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo Vilniaus miesto teritorijoje esančių želdynų ir želdinių (nuvirtusio medžio), taip pat nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta žalos atsiradimo. Todėl buvo sugadintas draudėjo turtas – kotedžas, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl ko buvo padaryta žala pareiškėjo draustam turtui. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, patvirtinančias atsakovės civilinę atsakomybę, vadovaudamasi CK 6.271 straipsniu bei CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja prašo teismo jos naudai iš atsakovės priteisti 6 303,83 Eur sumą. Pažymi, kad atsakovė nėra ūkio subjektas užsiimantis ūkine komercine ar profesine veikla, dėl to atsakovei, kaip viešajam juridiniam asmeniui, turėtų būti taikoma bendra 5 % dydžio metinių procesinių palūkanų norma pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį. Remiantis CK 6.261 straipsniu, daro išvadą, kad iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės turėtų būti priteista pareiškėjai 250,43 Eur kompensacinių palūkanų. Vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, pareiškėja išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą) įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja prašo teismo jos naudai iš atsakovės priteisti 6 303,83 Eur sumą kartu su kompensacinėmis palūkanomis 250,43 Eur. Iš viso 6 554,26 Eur.