- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- 2-1655-585/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01298-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės mėsinė“ atskirąjį skundą ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ prisidėjimą prie atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės mėsinė“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sostinės mėsinė“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Iflas“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. restruktūrizavimo planas turėjo būti pateiktas iki 2019 m. kovo 20 d.
2. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo patvirtinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir RUAB) ,,Sostinės mėsinė“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie buvo patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 1 d. nutartimis.
3. 2019 m. kovo 15 d. kreditoriai (turintys 80,42 proc. dalį visų patvirtintų finansinių reikalavimų), dalyvavę kreditorių susirinkimo balsavime, išreiškė savo valią dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo galimybės. Už sprendimą nepatvirtinti restruktūrizavimo plano balsavo 58,18 proc. kreditorių dalyvavusių kreditorių susirinkimo balsavime, 21,53 proc. – balsavo už plano patvirtinimą. 2019 m. kovo 12 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) rašte „Dėl balsavimo biuletenio pateikimo“ išreiškė savo poziciją dėl įmonės restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo ir nurodė, jog tokia įmonės restruktūrizavimo proceso eiga ir esama bendrovės finansinė situacija suponuoja restruktūrizavimo bylos nutraukimą.
Šalies argumentai
4. 2019 m. kovo 18 d. pareiškėjas T. G. Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą dėl 2019 m. kovo 15 d. RUAB „Sostinės mėsinė“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2 darbotvarkės klausimu (dėl pritarimo RUAB „Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo plano projektui), panaikinimo. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-917-585/2019 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi nutraukė RUAB „Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo bylą.
6. Teismas atkreipė dėmesį, jog tenkinus pareiškėjo prašymą dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti, jis buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 20 d. Teismas pažymėjo, kad nei per nustatytą terminą, nei iki šios nutarties priėmimo restruktūrizavimo planas teismui tvirtinti nebuvo pateiktas. Atsakovės kreditoriai dalyvavę kreditorių susirinkimo balsavime (turintys 80,42 proc. dalį visų patvirtintų finansinių reikalavimų) aiškiai išreiškė savo valią dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo galimybės. Netvirtinti, sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas 58,18 proc. kreditorių dalyvavusių kreditorių susirinkimo balsavime balsų, 21,53 proc. – balsavo už plano patvirtinimą. 2019 m. kovo 12 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) rašte „Dėl balsavimo biuletenio pateikimo“ išreiškė savo poziciją, jog tokia įmonės restruktūrizavimo proceso eiga ir esama bendrovės finansinė situacija suponuoja restruktūrizavimo bylos nutraukimą.
7. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi atmetė RUAB „Sostinės mėsinė“ direktoriaus T. G. skundą dėl RUAB „Sostinės mėsinė“ 2019 m. kovo 15 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2 darbotvarkės klausimu, nepritarti RUAB „Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo plano projektui panaikinimo. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2-917-585/2019 priėmus nutartį Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
8. Teismas įvertinęs byloje surinktus duomenis konstatavo, kad šiuo atveju kreditoriai nepritarė restruktūrizavimo plano projektui, kas reiškia, kad RUAB „Sostinės mėsinė“ neturi realios galimybės pateikti teismui restruktūrizavimo plano projekto. Teismas pažymėjo, jog nepasiekus susitarimo dėl tolimesnės restruktūrizavimo proceso eigos, nėra pagrindo juridinio asmens teisei restruktūrizuotis teikti pirmenybę, tokiu būdu varžant kreditorių interesus ir lūkesčius. Atitinkamai, Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad yra pagrindas nutraukti RUAB „Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo bylą (Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, toks sprendimas labiausiai atitinka kreditorių interesus, nepažeidžia ĮRĮ tikslų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Apeliantė RUAB „Sostinės mėsinė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir klausimą dėl RUAB „Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo perduoti nagrinėti kreditorių susirinkimui. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
9.1. Nėra pagrindo nutraukti restruktūrizavimo proceso, nes apeliantė dar turi teisę pateikti kasacinį skundą, t. y. apeliantė nėra išnaudojusi visų leistinų priemonių ginti savo teises.
9.2. Restruktūrizavimo bylos nutraukimui privalo pritarti kreditorių susirinkimas ir tik jam pritarus, teikiamas teismui prašymas restruktūrizavimo bylą nutraukti, tačiau pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo bylą nutraukė vienašališkai nesulaukęs tokio prašymo ir neįsitikinęs ar apeliantės kreditoriai pritaria tokiam veiksmui.
9.3. Apeliantės tikslas yra sėkmingai restruktūrizuotis atstatant savo ilgalaikį mokumą bei išvengti bankroto. Kreditoriams yra palankiau kai juridinis asmuo yra restruktūrizuojamas nei jam keliama bankroto byla.
Atsiliepimas
10. Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą, o RUAB „Sostinės mėsinė“ atskirąjį skundą atmesti. Pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui VMI nurodo, kad:
10.1. RUAB „Sostinės mėsinė“ neturi realios galimybės tinkamai vykdyti restruktūrizavimo procesą ir pažymi, kad nepasiekus susitarimo dėl tolimesnės restruktūrizavimo proceso eigos, restruktūrizuojamos įmonės valdymo organui, atsakingam už restruktūrizavimo plano rengimą, neįtikinus įmonės kreditorių įmonės verslo plano pagrįstumu ir perspektyvumu, nėra pagrindo juridinio asmens teisei restruktūrizuotis teikti pirmenybę, tokiu būdu varžant kreditorių interesus ir lūkesčius.
10.2. Pateiktas restruktūrizavimo planas neatskleidė to, kad įmonė turi realias perspektyvas sėkmingai atkurti mokumą.
10.3. RUAB „Sostinės mėsinė“ yra skolinga 154 666,08 Eur einamųjų įmokų VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV). Esant sistemingai nemokamiems einamiesiems mokesčiams, privaloma svarstyti restruktūrizavimo proceso nutraukimo, o ne restruktūrizavimo tvirtinimo klausimą, nes tokiomis sąlygomis įmonė ne gerina, o blogina savo padėtį, nes dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių nauji reikalavimai.
11. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
11.1. Pagal ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas gali taikyti savo iniciatyva restruktūrizavimo bylos nutraukimą, nepriklausomai nuo to, ar šiuo klausimu yra pateiktas byloje dalyvaujančių asmenų prašymas.
11.2. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2019 m. spalio 2 d. kreipėsi į administratorių su prašymu, dėl RUAB „Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kadangi nėra patvirtintas restruktūrizavimo planas ir įmonė nemokėjo einamųjų įmokų.
12. UAB „Iflas“ atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą prašo RUAB „Sostinės mėsinė“ vadovo T. G. 2019 m. spalio 11 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties panaikinimo išnagrinėti teismo nuožiūra.
13. Akcinė bendrovė „Žemaitijos pieno investicija“ atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą nurodo, kad su juo sutinka ir prie jo prisideda, prašo teismo RUAB „Sostinės mėsinė“ atskirąjį skundą tenkinti pilnai. Atsiliepime nurodo, kad jai yra žinoma, kad RUAB „Sostinės mėsinė“ turi investuotoją, kuris yra pasiryžęs investuoti į įmonės vykdomą veiklą, todėl mano, kad būtų tikslinga RUAB „Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo proceso ateities klausimą svarstyti kreditorių susirinkime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo restruktūrizavimo byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi UAB „Sostinės mėsinė“ iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo administratore paskirta UAB „Iflas“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 30 d. Patenkinus pareiškėjo prašymą dėl termino restruktūrizavimo plano projektui pateikti pratesimo, teismas 2019 m. sausio 21 d. rezoliucija terminą restruktūrizavimo plano projektui pateikti pratęsė ir nurodė, kad jis turi būti pateiktas iki 2019 m. kovo 20 d.
16. Iš byloje esančio RUAB „Sostinės mėsinė“ kreditorių susirinkimo protokolo NR. 1 (t. II, b. l. 104–109) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 15 d. įvykus RUAB „Sostinės mėsinė“ kreditorių susirinkimui (turinčių 80,42 proc. dalį visų patvirtintų finansinių reikalavimų), kreditorių daugumai (turinčių 58,18 proc. patvirtintų finansinių reikalavimų) išreiškus nepritarimą restruktūrizavimo planui, buvo nepritarta pateiktam restruktūrizavimo plano projektui. Restruktūrizavimo plano projektui pritarė kreditoriai turintys 21,51 proc. patvirtintų finansinių reikalavimų. Nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimu nepritarti restruktūrizavimo plano projektui RUAB „Sostinės mėsinė“ direktorius T. G. jį apskundė atskiruoju skundu, kurį Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi atmetė, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
17. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad iki teismo nutartimi nustatyto termino (2019 m. kovo 20 d.) patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas teismui nebuvo pateiktas.
18. Pagal galiojančią aktualią ĮRĮ redakciją nutraukti restruktūrizavimo bylą gali tik teismas (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalis), kurio vaidmuo restruktūrizavimo procese nėra formalus. Todėl teismas turi priimti sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą, jeigu tam yra įstatyme numatyti pagrindai. ĮRĮ 28 straipsnyje nustatyta, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors viena iš įstatyme numatytų sąlygų. ĮRĮ 28 straipsnyje pateiktas baigtinis restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindų sąrašas – bylą nutraukiama, kai: nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus; restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus; administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas (ĮRĮ 28 str.1 d. 1-5 p.).
19. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu terminas pateikti restruktūrizavimo planą teismui jau buvo pasibaigęs (2019 m. sausio 21 d. teisėjos rezoliucija terminas restruktūrizavimo planui pateikti buvo pratęstas iki 2019 m. kovo 20 d.). Restruktūrizavimo planas teismui nepateiktas.
20. Restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę pritarti restruktūrizavimo administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, arba kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu tam pritaria kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos (ĮRĮ 25 str. 1 d. 8 p.).
21. Apeliantės RUAB „Sostinės mėsinė“ vertinimu spręsti dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo yra kreditorių susirinkimo prerogatyva ir įmonės kreditoriams neišreiškus savo valios šiuo klausimu, teismas negali priimti sprendimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Nesutiktina su šiais apeliantės argumentais, kadangi ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindas yra savarankiškas ir teismas jį gali taikyti savo iniciatyva, be kreditorių susirinkimo nutarimo. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas bylą yra saistomas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, todėl nustatęs, kad restruktūrizuojamos įmonės galimumas restruktūrizuotis yra neįgyvendintinas, kaip šiuo konkrečiu atveju – praleistas terminas restruktūrizavimo planui pateikti, turi teisę savo iniciatyva nutraukti restruktūrizavimo bylą. Be to, šiuo klausimu jau yra suformuota vieninga teismų praktika (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1190-407/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-241-553/2019 ir kt.).
22. Pagal ĮRĮ nustatytą teisinį reglamentavimą, tam, kad vyktų restruktūrizavimo procesas, restruktūrizavimo planui turi pritarti įmonės kreditoriai. IRĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Šiuo atveju už restruktūrizavimo plano patvirtinimą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė 21,53 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų (2019 m. kovo 15 d. kreditorių surinkimo nutarimas 2 darbotvarkės klausimas). Taigi, yra žinoma, kad įmonės kreditoriai nepritarė restruktūrizavimo plano projektui, o tai reiškia, kad atsakovė neturi realios galimybės pateikti teismui restruktūrizavimo plano projekto net ir tuo atveju, jei terminas būtų pratęstas. Pažymėtina, kad iki nagrinėjamo ginčo apeliacinės instancijos teisme susitarimas su kreditoriais nėra pasiektas. Priešingai, iš atsiliepimo į atskirąjį skundą matyti, kad didžiausias kreditorius VMI restruktūrizavimo planui nepritaria ir yra išreiškęs savo poziciją dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo galimumo teikdamas savo poziciją dėl restruktūrizavimo plano projekto tvirtino (t. II, b. l. 120), VMI tokios pačios pozicijos laikosi ir atsiliepime į atskirąjį skundą (t. III, b. l. 1–5).VMI pažymėjo, kad po nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos įmonė jai yra skolinga 106 571,64 Eur, o kartu jai ir VSDFV RUAB „Sostinės mėsinė“ yra skolinga 165 666,08 Eur einamųjų įmokų. VSDFV atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad 2019 m. spalio 2 d. kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu, dėl RUAB „Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, kadangi nėra patvirtintas restruktūrizavimo planas ir įmonė jai nemokėjo einamųjų įmokų.
23. Įmonių restruktūrizavimo įstatymu siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tuo atveju, jeigu įmonės sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, teismas nutartyje dėl pareiškimo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo privalo nurodyti, kad iš vienos ar kelių konkrečių sąskaitų gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai. Valstybinio socialinio draudimo įmokos yra privalomos (ĮRĮ 2 straipsnio 8 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad naujosios įmonės prievolės, kurios ĮRĮ įvardytos kaip „einamosios įmokos“, turi būti vykdomos bendra tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 4 punktas) ir restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį (dėl nesumokėtų einamųjų įmokų atsiranda kreditorių naujų reikalavimų). Dėl to pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimas teisme įstatymo nustatyta apimtimi varžo kreditorių teisę išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės, restruktūrizavimo bylos iškėlimas taip pat suvaržo restruktūrizuojamos įmonės teises atsiskaityti su senaisiais kreditoriais (išskyrus gavus teismo leidimą – ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 3 dalis), tačiau niekaip nesuvaržo restruktūrizuojamos įmonės teisės mokėti einamąsias įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).
25. Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrįstumo ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismas turi įvertinti realias restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti galimybes, o ne nagrinėti restruktūrizuojamos įmonės finansinę padėtį ir ekonomines perspektyvas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-999/2012). Šiuo atveju nustatyta, kad kreditorių susirinkime buvo nepritarta restruktūrizavimo plano projektui, didžiausią balsų daugumą turintis kreditorius VMI nuosekliai laikosi pozicijos, kad nepritars atsakovės restruktūrizavimo plano projektui, nes nemato atsakovės restruktūrizavimo galimybių, be to, balsavimo dėl restruktūrizavimo plano projekto metu išreiškė savo poziciją dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo galimumo. Taip pat yra žinoma, kad įmonė nemoka einamųjų įmokų, kas iš esmės blogina jos padėtį ir varžo kreditorių teisę ateityje išieškoti skolas iš restruktūrizuojamos įmonės. Šių aplinkybių neneigia apeliantas. Atitinkamai, apžvelgti byloje esantys duomenys, didžiųjų kreditorių išreikšta pozicija dėl restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimo galimumo, tik patvirtina, kad galimybių patvirtinti restruktūrizavimo planą iš esmės nėra.
26. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimta skundžiama nutartis nutraukti atsakovės restruktūrizavimo bylą dėl to, kad nustatytu terminu teismui nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas, labiausiai atitiko kreditorių interesus, nepažeidė ĮRĮ tikslų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Šios išvados nepaneigia tai, kad ,,prieš“ restruktūrizavimo plano projekto patvirtinimą balsavo kreditorių balsų daugumą turinti VMI. Pažymėtina, kad ,,prieš“ atsakovės restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimą balsavo ir kiti įmonės kreditoriai (t. II, b. l. 104–109).
27. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad restruktūrizavimo byla negali būti nutraukta, nes ji dar gali pateikti kasacinį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-917-585/2019 nutarties, kuria Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis buvo palikta nepakeista (šioje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl 2019 m. kovo 15 d. RUAB „Sostinės mėsinė“ kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 2 darbotvarkės klausimo (dėl pritarimo RUAB „Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo plano projektui), panaikinimo).
28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad apeliantė kreipėsi į kasacinį teismą, tačiau 2019 m. spalio 9 d. kasatorės skundą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai.
29. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d.), todėl Vilniaus apygardos teismas Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. rugsėjo 24 d. palikus galioti jo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį, turėjo teisę nutraukti restruktūrizavimo bylą, šioje nutartyje aptartais pagrindais, ir tai niekaip neįtakojo apeliantės teisių į kasaciją.
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis, kuria nutraukta RUAB ,,Sostinės mėsinė“ restruktūrizavimo byla yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentai nėra pagrindo. Atitinkamai, atsakovės RUAB „Sostinės mėsinė“ atskirasis skundas ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos pieno investicija“ prisidėjimas prie atsakovės RUAB „Sostinės mėsinė“ atskirojo skundo yra atmetami, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.