- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-15
- Bylos Nr.
- 1A-166-256-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00249-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Švedienė (pirm.), Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- V. N.
- Nukentėjusysis
- J. A., A. A.
- Advokatai
- Algirdas Matuiza, Vita Neverauskaitė
Pranešėja Virginija Švedienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-166-256/2012
Teisėjas Ričardas Prašmuntas Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00249-2008-7 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.25.4.4.; 1.1.8.1.; 1.1.7.2.7.; 2.4.5.2.1.;
2012 m. lapkričio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,
sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei, Ernestui Lubiui, Laurai Gruodienei, Violetai Budžienei, Linai Pauliukevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. nuteistas pagal BK 281str. 4d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pritaikius BK 75, 68str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus.
Civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Iš V. N. J. A. priteista 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. nuteistas už tai, kad 2008-06-08, apie 09.20 val., kelio Vievininkai- Rusakalnis-Daugirdiškės 5 km, Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, vairavo J. A. priklausantį automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas lengvas (0,94 promilės), ir taip pažeisdamas KET 68 punkto reikalavimus, ir važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, atsižvelgdamas į kelio, metereologines sąlygas, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi, taip pažeisdamas KET 172 punkto reikalavimus, dėl to įvykusio eismo įvykio metu automobilio keleiviui A. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, tyrimas neobjektyvus, duomenys reikiamai neįvertinti. Jis nuosekliai paaiškino visas aplinkybes, tik suklydo sakydamas, kad jam paskambino A. A., o ne atvirkščiai. Buvo pateiktos gautų ir siųstų telefoninių žinučių išklotinės, jis paaiškino, kad važiuojant sėdėjo keleivio vietoje ir siuntė žinutes mobiliuoju telefonu N. N. ir priiminėjo gautas iš jos. N. N. šį faktą patvirtino. Tai atsispindi pažymoje apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos gavimą. Važiuojant nustatytu dideliu greičiu neįmanoma komunikuoti mobiliuoju telefonu, tačiau nuosprendyje nurodyta, kad jis aktyviai žinutėmis bendravo su N. N.. A. A. parodymai melagingi, teismas jų neanalizavo ir nepagrįstai jais patikėjo. Bylos duomenys patvirtina kitas įvykio aplinkybes nei nurodyta nuosprendyje. Iš Elektrėnų PK tarnybinių pranešimų matyti, kad kaip asmuo vairavęs automobilį įvardijamas A. A.. Iš ligos istorijos epikrizės matyti, kad V. N. nukentėjo įvykyje kaip keleivis". Nepagrįstai atmestas gynėjo prašymas dėl kompleksinės autotechninės ekspertizės skyrimo, nepaimti nuo vairo rankų pirštų, delnų antspaudai, vairuotojo ir keleivio sėdynių mikropluošteliai ir kt. Praėjus 8 dienoms po autoįvykio automobilis buvo perduotas J. A. ir dingo, liko neapžiūrėtas. Ekspertų išvados prieštarauja viena kitai, Lietuvos teismo ekspertizės centras, pažeisdamas teismo nutartį, neįtraukė į ekspertizę specialisto A.A. G. ir eksperto E. S.. Teismas šių aplinkybių neįvertino, tik perrašė specialistų išvadas ir ekspertizės aktus, rėmėsi ekspertų V. Š., V. K., I. G., J. R. išvadomis, specialisto A.A. G. statusas liko neaiškus. Skiriant kompleksinę ekspertizę į komisijos sudėtį buvo įtraukti A.A. G. ir E. S., tačiau nutartis šioje dalyje neįvykdyta. Teismo ekspertizės aktų išvados ir ekspertų parodymai teisme išryškino esminius prieštaravimus, todėl buvo prašyta skirti komisijinę ekspertizę, tačiau teismas prašymą atmetė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus nepažeidžiant BPK 20str., 301str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. N. vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu kitam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. V. N. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281str. 4d., nes nuteistasis pasikėsino į baudžiamojo įstatymo saugomą objektą – transporto eismo saugumą.
Teismas nešališkai išnagrinėjo bylą, įvertino įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas pagrindė išsamia įrodymų visumos analize.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 281str. 4d. atsako tas, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nusikaltimo sudėties konstatavimui be kitų objektyvių požymių būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t.y. sunkaus sveikatos sutrikdymo. Šio nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. Sprendžiant priežastinio ryšio klausimą būtina atskleisti visas jo turinį sudarančias aplinkybes ir įvertinti faktorius, galinčius turėti įtakos, o tai reiškia svarbius tokio priežastinio ryšio nustatymui (kasacinė nutartis Nr. 2K-539/2010).
Apeliacinio skundo versiją, kad automobilį vairavo A. A., paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialistų bei teismo ekspertizių aktų išvados ir kita bylos medžiaga.
Nukentėjusysis A. A. teisme parodė, kad eismo įvykio aplinkybių neprisimena. 2008-08-07 su draugais šventė savo gimtadienį, rytą grįžus į manus paskambino V. N. ir pasakė, kad reikia nuvažiuoti į sodą paimti raktus nuo namų. Pasakė motinai, kad automobilį vairuos V. N.. Išvažiuojant iš namų vairavo V. N., pakeliui buvo sustoję prie parduotuvės, automobilyje jis atsidarė butelį alaus ir rūkė cigaretę. Daugiau nieko nebeprisimena, nes po sunkaus sužalojimo viskas išsitrynė iš atminties. Besigydant Santariškių ligoninėje bendravo su V. N., kuris klausinėjo ar jis prisimena įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis atsakė, kad nepamena ir klausė V. N., kas vairavo automobilį, tačiau šis nieko neatsakė (t.3 b.l.91). Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismui nebuvo pagrindo, juolab kad jo nurodytas aplinkybes pagrindžia ir kita bylos medžiaga.
Liudytoja V. A. nuosekliai parodė, kad 2008-06-08 rytą matė sūnų miegant, o netrukus – jau apsirengusį, todėl paklausė kur susiruošė. Sūnus atsakė, kad skambino V. N., kad reikia važiuoti į sodą paimti raktų ir kad jų automobilį vairuos V. N.. Sūnus pasiėmė automobilio raktelius ir išėjo. Per langą matė, kaip atėjo V. N., atsisėdo prie automobilio vairo ir išvarė jį iš garažo, A. A. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, ir jie išvažiavo. Apie 9.30 val. gavo žinią, kad sūnus pateko į avariją (t.1 b.l.61-63, t.2 b.l.138-139).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir schemos matyti, kad įvykio vieta yra kelio Vievininkai-Rusakalnis-Daugirdiškės 5 km, Automobilis Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjo kairėje šalikelėje, link kelio pasisukęs daugiau kairiuoju šonu, atstumas nuo jo priekinio kairiojo rato iki kelio važiuojamosios dalies artimojo krašto 21,9 m, galinio kairiojo - 19,4 m, kelio važiuojamosios dalies plotis - 6,2 m, kelkraščių - 1,2 m, važiuojamojoje dalyje, kairiame kelkraštyje ir šalikelėje užfiksuoti automobilio ratų iš dešinės į kairę lanku nukreipti slydimo pėdsakai(t.1 b.l.5-13).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad sugadinta visos kėbulo dalys, rankinio stabdžio ir pavarų perjungimo svirtis, vairo mechanizmas, sudaužyti apšvietimo signalų prietaisai, priekiniai ir šoniniai langai, užpakalinio vaizdo veidrodis, matyti slydimo žymės (t.1 b.l.14-15).
Specialisto išvadomis nustatyta, kad A. A. avarijos metu kontaktuojant su automobilio salono dalimis padaryta poodinė kraujosruva galvos dešinėje pusėje, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sumušimas, pjautinės žaizdos veide ir kairiame žaste, IX-XII krūtininių slankstelių lūžiai su nugaros smegenų pažeidimu. Sužalojimai dėl nugaros smegenų pažeidimo vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu; V. N. nustatyta kairiojo šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, dešiniojo raktikaulio lūžis, II juosmens slankstelio lūžis, padaryti paveikus kietu buku daiktu, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulų lūžių sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b.l. 29-30, 97).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad V. N. Elektrėnų ligoninės asmens sveikatos istorijoje yra gydytojo V. K. įrašas „trauma buityje 2008-06-08 dieną 9.00 val., nukentėjo kaip vairuotojas eismo įvykio metu, ligonis sąmoningas ir visiškai kontaktiškas“ (t.1 b.l.149-151).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad į Elektrėnų ligoninę buvo pristatytas asmuo su kairio šlaunikaulio ir dešinio raktikaulio lūžiais, kuris nurodė, kad nukentėjo kaip vairuotojas, medicininiuose dokumentuose tai ir buvo užfiksuota. Jaunuolis buvo sąmoningas, kontaktiškas. Ligonio motina atsisakė gydymo Elektrėnuose, prašė siuntimo į Vilnių (t.1 b.l.153-154).
Iš specialisto išvados matyti, kad sprendžiant pagal kūno sužalojimus ir automobilio sugadinimus labiau tikėtina, kad automobilį vairavo V. N. (t.1 b.l.105-106).
Ekspertas V. K. teisme patvirtino specialisto išvadą ir parodė, kad įvertinus abiejų asmenų sužalojimus didesnė tikimybė,kad automobilį vairavo V. N., kuriam nustatytas lūžis klubo sąnario srityje, labiau būdingas sėdint automobilio kairėje pusėje, kuris besiverčiant automobiliui galėjo gautis atsitrenkiant kairiojo klubo sritimi į kairės pusės dureles. A. A. nustatyta poodinės kraujosruvos galvos dešinėje pusėje, nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sumušimas, pjautinės žaizdos veide ir kairiajame žaste IX-XII krūtininių slankstelių lūžiai su nugaros smegenų pažeidimu, įvertinta tai, kad jie nebuvo prisisegę saugos diržų ir kad automobilis vertėsi kelis kartus (t.2 b.l.91-92).
Ekspertas V. Š. teisme taip pat patvirtino specialisto išvadą ir parodė, kad sprendžiant pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotus automobilio pėdsakus, jo padėtį po įvykio ir išorinius sugadinimus tikėtina, kad automobilis nuvažiavęs nuo kelio sankasos kairėje pusėje vertėsi per dešinį šoną, persiversdamas per stogą kelis kartus, tuo metu vairuotojas ir keleivis, esant neprisegtiems saugos diržams, atskirose vertimosi fazėse galėjo būti išblokšti iš automobilio salono. Pagal abiejų asmenų kūno sužalojimų pobūdį tikėtina, kad automobilį vairavo V. N.. A. A. nustatytos pjautinės žaizdos, kurios atsirado nuo kontakto su stiklu. Tai įrodo, kad A. A. sėdėjo dešinėje automobilio pusėje, o vairuojant automobilį yra būdingi sužalojimai, kurie nustatyti V. N. (t.2 b.l.92).
Iš teismo ekspertizės akto išvados matyti, kad tikėtina, jog automobilį vairavo V. N., nes jam nustatytas vienas iš kūno sužalojimų, o būtent kairiojo šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, t.y. lūžis klubo sąnario srityje, labiau būdingas sėdint žmogui automobilio kairėje pusėje ir šiuo atveju galėjo gautis atsitrenkiant kairiojo klubo sritimi į kairės pusės dureles, automobiliui verčiantis eismo įvykio metu, tikėtina, kad A. A. sėdėjo ant priekinės dešinės (keleivio) sėdynės (t.2 b.l.106-107).
Ekspertas I. G. teisme patvirtino ekspertizė aktą ir parodė, kad sprendžiant pagal eismo įvykio vietoje užfiksuotus automobilio pėdsakus, jo padėtį po eismo įvykio ir išorinių sugadinimų pobūdį, tiktina, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio Daugirdiškės-Vievininkai sankasos į kairę ir iš pradžių vertėsi per dešinį šoną, persiversdamas per stogą kelis kartus. Automobilio virtimo metu, vairuotojas ir keleivis, esant neprisegtiems saugos diržams, atskirose virtimo fazėse galėjo būti išblokšti iš automobilio salono, to pasėkoje taip pat galimai patiriant kūno sužalojimus. Dėl išvardintų priežasčių negalima nustatyti išsamios A. A. ir V. N. nustatytų kūno sužalojimų padarymo eigos. A. A. kūno sužalojimai nėra informatyvūs sprendžiant jo buvimo vietą automobilyje eismo įvykio metu. V. N. nustatytas vienas iš kūno sužalojimų, o būtent kairiojo šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, t.y. lūžis klubo sąnario srityje, labiau būdingas sėdint žmogui automobilio kairėje pusėje, kuris galėjo gautis atsitrenkiant kairio klubo sritimi į kairės pusės dureles, automobiliui verčiantis eismo įvykio metu. Sprendžiant iš sužalojimų ir automobilio išorinių sugadinimų tikėtina, kad automobilį vairavo V. N., o A. A. sėdėjo ant priekinės dešinės keleivio sėdynės (t.3 b.l.14).
Ekspertas J. R. teisme taip pat patvirtino ekspertizės aktą ir parodė, kad paprastai šlaunikaulis lūžta per vidurį kontaktuojant su kitu paviršiumi, o kitu atveju, kai šlaunikaulis lūžta dubens lygyje, būdinga virtimo metu. V. N. patyrė kairės kojos šlaunikaulio pergūbrinį lūžimą. Tyrimo metu ekspertai neturėjo duomenų, kad automobilis atsitrenkė, o turėjo duomenis, kad jis vertėsi. Virtimas buvo nevienkartinis, pradžioje vertėsi į dešinę pusę, vėliau kelis kartus vertėsi ant stogo. A. A. padarytas nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva galvos dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimas, pjautinės žaizdos veide ir kairiajame žaste, IX-XII krūtininių slankstelių lūžiai su nugaros smegenų pažeidimu. Tiek nosis, tiek veido pjautinės žaizdos, tai viena plokštuma, sužalota vienu trauminiu poveikiu. A. A. patyrė sužalojimus kontakto su stiklu metu. Vairuotojas turi natūralią kliūtį - vairą, o asmeniui, kuris sėdi šalia vairuotojo, būdingi tokie sužalojimai kaip A. A.. V. N. sėdėjo vairuotojo sėdynėje (t.3 b.l.14).
Nepagrįstas yra apeliacinio skundo argumentas, kad ekspertų išvados prieštaringos. Nors specialisto išvadoje Nr. 3999/08 (01) nurodyta, kad sužalojimai neatspindi V. N. buvimo vietos automobilyje, tačiau teismo posėdyje ekspertas J. R. parodė, kad taip parašyta greičiausiai dėl to, kad pirminėje specialistų išvadoje nedalyvavo eismo įvykio specialistas, t.y. būtent kompleksinis tyrimas gali atsakyti į klausimus, kokioje padėtyje ar kokioje vietoje sėdėjo vienas ar kitas asmuo. Būtent dėl to ir buvo skiriami du kompleksiniai tyrimai. Iš pradžių buvo gauta specialistų išvada, kurią atliko ekspertai V. Š. ir V. K.. Vėliau pirmosios instancijos teismas paskyrė kompleksinę ekspertizę, kurią vėlgi atliko du specialistai, t.y. mechanikos inžinierius ir teismo medicinos ekspertas. Visi specialistai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme ir visi keturi patvirtino savo išvadas. Taigi, specialistų bei ekspertų išvados nėra prieštaringos, o priešingai, jos viena kitą tik papildo.
Apeliacinės instancijos teisme liudytojas J. K. parodė, kad šešis kartus operavo V. N., kuriam nustatė pogūbrinį lūžimą. Elektrėnų ligoninėje padarytoje V. N. rentgeno nuotraukoje matyti subtrokanterinis lūžis su plitimu į gumburą, kuris plinta iš apačios į viršų, tai yra šlaunikaulio lūžimas. Jeigu tas lūžimas plistų į apačią, būtų sutraiškytas gumburas, o šiuo atveju taip nėra. Šiuo atveju smūgis buvo iš kairės pusės į šoną. Ekspertas J. R. apeliacinės instancijos teisme dar kartą patvirtino ekspertizės akto išvadą ir parodė, kad atliekant ekspertizę nebuvo apžiūrėta rentgeno nuotrauka, pakako tyrimui pateiktų duomenų. Tačiau šios nuotraukos apžiūra teisme ir liudytojas J. K. paaiškinimai tik patvirtina ekspertizės akto išvadą. Liudytojas parodė, kad toks lūžis galimas esant trauminiam poveikiui į šlaunies šoninį paviršių, kaip ir nurodyta ekspertizės akto išvadoje. Ar tai vadinama pogūbriniu, ar pergūbriniu lūžiu, pavadinimų skirtumas esmės nekeičia. Iš pradžių automobilis vertėsi per dešinį šoną ir keletą kartų persivertė per stogą, o jame buvusių asmenų kūnai galėjo judėti tiek į dešinę, tiek į kairę, todėl vairuotojui buvo sąlygos kontaktuoti su kairės pusės durelėmis.
Iš specialisto išvados matyti, kad V. N. kraujyje rasta 0,94 promilės etilo alkoholio (t.1 b.l.183).
Taigi, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad automobilį vairavo V. N.. Pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti buvo V. N. veiksmai: apsvaigimas nuo alkoholio ir nepasirinktas saugus važiavimo greitis, atsižvelgiant į tamsų paros laiką ir meteorologines sąlygas. Jeigu jis nebūtų apsvaigęs nuo alkoholio ir važiavęs saugiu greičiu, eismo įvykis nebūtų kilęs. Nukentėjusiojo A. A. patirti sveikatos sutrikdymai yra V. N. neteisėtų veiksmų pasekmė.
Apeliacinio skundo argumentas, kad jis sėdėjo keleivio vietoje ir mobiliuoju telefonu susirašinėjo žinutėmis su N. N., laikytinas jo gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Iš pažymos apie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos gavimą matyti, kad 2008-06-08 iš V. N. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) 08:30:36 val. buvo išsiųsta SMS į N. N. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 08:30:58 val. skambinta į J. N. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 08:32:57 val. skambinta į M. S. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 08:34:20, 08:36:48 ir 08:39:07 val. skambinta į A. A. telefono numerį (duomenys neskelbtini), 08:44:47, 08:47:52 ir 08:49:56 val. buvo išsiųsta SMS į N. N. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l.133). Taigi, nustatyta, kad nuo 8:30 iki 8:49 val. V. N. SMS žinutėmis kontaktavo su N. N., tačiau šio susirašinėjimo metu skambino J. N., M. S. ir tris kartus - A. A., todėl darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 8:30 iki 8:49 val. V. N. ir A. A. dar niekur nevažiavo.
Taip pat nepagrįstas yra skundo argumentas, kad V. N. nevairavo automobilio, nes iš Elektrėnų PK tarnybinių pranešimuose vairuotoju įvardijamas A. A.. Apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. K. parodė, kad A. A. buvo įvardintas vairuotoju dėl to, kad nebuvo aiškios visos įvykio aplinkybės, abu važiavę asmenys nukentėjo ir buvo pristatyti į ligoninę, automobilis priklausė A. A. tėvui, todėl ir buvo padaryta prielaida, kad jį galimai vairavo savininko sūnus. Automobilį grąžino teisėtam savininkui, nes jis buvo apžiūrėtas, o apgadinimai užfiksuoti protokole. Kai išmušti priekiniai ir šoniniai automobilio langai, objektyviai atlikti mikrodalelių tyrimus yra neįmanoma. Be to, turėjo duomenų, kad asmenys keitėsi vietomis
Nukentėjusysis J. A. parodė, kad po apklausos tyrėjas D. K. išdavė raštą, ir jis atsiėmė automobilį iš privačios aikštelės. Už automobilio saugojimą buvo priskaičiuota 800 litų, ir dar 200 litų, kad jį paliktų toje aikštelėje. Automobilį pardavė, nes neturėjo pinigų jo saugojimui.
Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras pažeidė BPK reikalavimus dėl A.A. G. ir E. S.. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie privatūs specialistai pateikė konsultacinę išvadą, kurioje nurodyta, kad yra labai didelė tikimybė, jog automobilį vairavo A. A. (t.2 b.l.44-60). Teismo ekspertizės įstatymo 18str. 3p. numatyta, kad privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2010-07-27 rašte nurodė, kad A.A. G. ir E. S. negali būti įtraukti į komisiją kompleksinei ekspertizei atlikti (t.2 b.l.101d).
Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai V. N. pripažino kaltu pagal BK 281str. 4d., tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė prašė iš nuteistojo V. N. priteisti atstovavimo išlaidas, turėtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106str. 2d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų priteisimą, taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-452/2009, 2K-271/2010).
Esant tokioms aplinkybėms prašymas pagrįstas, iš nuteistojo priteistinos atstovavimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo V. N. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo V. N. priteisti 2000 (du tūkstančius) litų atstovavimo išlaidų A. A..