Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2163-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-28
Bylos Nr.
1-2163-673/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
R. K.
Kaltinamasis
A. V.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2136-673/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13270-2018-7

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2..; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.5.4.2.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.

(S)Kauno apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 28 d.

KėdainiaiKauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorui Arvydui Bernotavičiui,nukentėjusiajai R. K.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis V. N. įmonėje pjūklininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2015-01-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. - vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 m. laisvės apribojimo; 2) 2015-04-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 2 m. laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., 2015-04-08 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2015-01-12 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 m. 9 mėn. laisvės apribojimo. 2016-11-03 išregistruotas iš probacijos tarnybų duomenų registro, pasibaigus bausmės laikui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį (žmogaus – sugyventinės terorizavimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2018 metų kovo 17 d. apie 11.00 val., A. V., R. K. priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, baugino savo sugyventinę – R. K., naudodamas psichinę prievartą, ranka užsimojęs grasino jai suduoti, žodžiu grasino nusižudyti ir nužudyti jų mažametį sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 metų kovo 21 d. apie 16.55 val., telefonu paskambinęs R. K. grasino ją padegti, o 2018 metų kovo 21 d. apie 18.00 val., R. K. priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, R. K. baugino, grasindamas padegti namus sakė ,,gali neiti miegoti, nes naktį degsite“, koridoriuje paliko tuščią 5 litrų talpos plastikinę talpą, nuo kurios sklido specifinis kuro kvapas, tuo terorizavo ir sistemingai baugino R. K. naudodamas psichinę prievartą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku, tai yra 2018 metų kovo 17 d. apie 11.00 val., R. K. priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, sugyventinei pasakius, kad su juo nebegyvens, ranka buvo užsimojęs suduoti savo sugyventinei R. K., grasino nusižudyti ir nužudyti jų mažametį sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2018 metų kovo 21 d. apie 16.55 val., būdamas girtas telefonu paskambino R. K. ir grasino ją padegti, o apie 18.00 val., atėjęs į R. K. namus, grasino padegti namus, koridoriuje tyčia paliko tuščią plastikinę talpą nuo kuro. Savo grasinimų neketino įvykdyti. Norėjo tik įbauginti sugyventinę. Suvokia, kad sugyventinė, kuri žinojo jo kriminalinę praeitį, išsigando, iškvietė policiją. Labai gailisi, sugyventinės atsiprašė, gydosi dėl alkoholio vartojimo.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad A. V. yra jos sugyventinis, kartu augina bendrą, (duomenys neskelbtini) m. gimusį, sūnų A. V.. 2018-03-17 apie 11 val., sugyventinis, būdamas blaivus, virtuvėje ginčo metu užsimojo dešine ranka ir norėjo jai suduoti, tačiau nesudavė. Po to ji A. V. pasakė, kad nori skirtis. Sugyventinis įsiuto ir pradėjo grasinti, kad nusižudys ir nužudys jų sūnų. A. V. grasinimai jai pasirodė realus, nes pastarasis buvo blaivus, rėkė, kad neturi ką prarasti. Šių grasinimų niekas negirdėjo, nes jie buvo dviese. Tą dieną sugyventinis nebegrasino. 2018-03-20 apie 18.00 val., namo sugyventinis sugrįžo su draugu A. Č.. Nematė, ar A. V. koridoriuje padėjo talpą nuo benzino. Pastarasis koridoriuje atskiroje patalpoje laiko savo darbinius rūbus ir kitus daiktus. Sugyventinis su A. Č. gėrė degtinę. Ji taip pat tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus. A. Č. išėjus, tarp jos ir sugyventinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu A. V. jai negrasino ir prieš ją nesmurtavo. Ji dėl keliamo triukšmo iškvietė policijos pareigūnus, kad sugyventinis nurimtų. 2018-03-21 apie 10 val., pas ją į namus atėjo neblaivus A. V.. Pastarasis persirengė ir išėjo. Po to ji tvarkėsi namus ir koridoriuje jokios tuščios ar pilnos talpos su kuru nebuvo. Apie 16.53 val. jai paskambino, kaip suprato, neblaivus A. V., kuris pradėjo rėkti, kad padegs. Apie 18 val., neblaivus A. V. atėjo į jos namus. Pastarasis persirengė ir, liepus išeiti, pradėjo rėkti, grasinti, kad ji gali neiti miegoti, nes naktį degs. Taip pat A. V. įžeidinėjo jos dukrą, buvo agresyvus. A. V. grasinimai jai atrodė realūs, ji išsigando ir iškvietė policijos pareigūnus. Nematė, kad A. V. atsineštų kokią nors talpą su degiu skysčiu. Grasinant, jis jokios talpos nerodė. Atvykus policijos pareigūnams, ji koridoriuje pastebėjo tuščią talpą, kurioje jautėsi benzino kvapas. Namuose ar lauke nebuvo pripilta benzino. Negali pasakyti, kada koridoriuje atsirado talpa. Kitų asmenų pas ją namuose nebuvo, todėl talpą galėjo padėti tik A. V.. Pastarasis talpą galėjo palikti norėdamas, jog ji ją rastų ir patikėtų, kad jis įvykdys savo grasinimą. A. V. yra neprognozuojamas, nuolat jai grasina. (I t. b. l. 12-14, 56-61)

Testo metu nustatyta, kad 2018-03-21 18.56 val. R. K. buvo blaivi. (I t. b. l. 53)

Liudytoja D. Č. parodė, kad nėra mačiusi, jog A. V. smurtautų prieš jos mamą R. K.. Pastarieji konfliktuodavo dėl A. V. gėrimo. 2017 m. vasarą, tiksliai datos nepamena, neblaivus A. V. vaikščiojo aplink jos mamos namus ir grasino juos padegti. Niekada nėra mačiusi, kad tuo metu A. V. turėtų benzino ar kito degaus skysčio, ar uždegtų ugnį. Ji bijodavo, kad A. V. neįvykdytų savo grasinimų. Nėra girdėjusi, kad A. V. grasintų nusižudyti ar nužudyti savo sūnų A. V.. 2018-03-20 apie 20 val., paskambino mama ir paprašė atvažiuoti, nes neblaivus A. V. triukšmauja. Mama nieko nesakė, kad pastarasis smurtautų ar grasintų. Atvykus A. V. ginčijosi su jos mama. Mamos iškviesti policijos pareigūnai išsivežė A. V.. 2018-03-21 apie 10 val., į jos mamos namus atėjo neblaivus A. V., kuris persirengė ir išėjo. Apie 18 val. vėl atėjo neblaivus A. V.. Tarp jo ir mamos kilo konfliktas, kurio metu A. V. plūdosi necenzūriniais žodžiais. Mama A. V. varė iš namų, o pastarasis rėkė ir grasino, kad padegs namus. A. V. išvažiavus, mama buvo išsigandusi, nerimavo, kad pastarasis nepadegtų namų, todėl iškvietė policijos pareigūnus. A. V., būdamas neblaivus, dažnai taip grasina. Ji taip pat bijojo dėl savo ir vaikų saugumo, kad užmigus A. V. padegs namus. Atvykus pareigūnams, koridoriuje pastebėjo tuščią 5 l talpos bakelį su kuro kvapu. Negali pasakyti, kada bakelis atsirado koridoriuje. Iki 18 val., tai yra iki A. V. atėjimo, bakelio koridoriuje nebuvo. Šį bakelį matė sandėliuke, kur A. V. laiko savo daiktus. Nežino, kodėl A. V. paliko tuščią talpą. Jos atžvilgiu grasinimai išsakyti nebuvo. (I t. b. l. 74, 75)

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo peržiūrėtas įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše R. K. nurodė, kad A. V. grasino padegti namus. Atsakydama į klausimą ar grasinimas buvo realus, R. K. nurodė, kad A. V. atsinešė bakelį. (I t. b. l. 35-36)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta ir nufotografuota 5 l talpos plastikinė tara, kurios viduje jaučiamas specifinis benzino kvapas. (I t. b. l. 40-41, 42-48)

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad neblaivus A. V. grasino sugyventinei R. K. padegti namus, norėjo jai suduoti, o išeidamas numetė tuščią plastikinę tarą, kurios viduje jaučiamas specifinis benzino kvapas. (I t. b. l. 19, 20).

Iš BPC duomenų matyti, jog 2018-03-21 18.12 val., R. K. pranešė, kad sugyventinis grasina, nori padegti namus. (I t. b. l. 30-34)

2018-03-22 04.29 val. A. V. nustatytas 1,68 promilių girtumas. (I t. b. l. 84)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, garso įrašu, kitais aprašytais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 metų kovo 17 d. apie 11.00 val., A. V., R. K. priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, baugino savo sugyventinę – R. K., naudodamas psichinę prievartą, ranka užsimojęs grasino jai suduoti, žodžiu grasino nusižudyti ir nužudyti jų mažametį sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), be to, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 metų kovo 21 d. apie 16.55 val., telefonu paskambinęs R. K. grasino ją padegti, o 2018 metų kovo 21 d. apie 18.00 val., R. K. priklausančių namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, R. K. baugino, grasindamas padegti namus sakė ,,gali neiti miegoti, nes naktį degsite“, koridoriuje paliko tuščią 5 litrų talpos plastikinę talpą, nuo kurios sklido specifinis kuro kvapas, tuo terorizavo ir sistemingai baugino R. K. naudodamas psichinę prievartą.

Grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, ...>. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimą, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.).

Kaltinamasis A. V. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad būdamas ir blaivus, ir apsvaigęs nuo alkoholio, grasino sugyventinai nužudyti jų mažametį sūnų, padegti ją ir namą, suvokia, kad sugyventinė išsigando.

Ištyrus nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamojo atliktais kaltinime nurodytais veiksmais buvo įbauginta, kvietė policijos pareigūnus. Nukentėjusioji ir teisiamojo posėdžio metu pasisakė, kad ji išsigando kaltinamojo išsakytų grasinimų, nes grasino ir būdams blaivus, ir girtas.

Kaltinamojo veiksmai – nurodyti kaltinime, kuriuos jis pripažino – vertintini kaip terorizavimas, nes taip besielgdamas, o ypač grasindamas nužudyti vaiką, sudeginti, atsižvelgiant į jo teistumų priešistorę (teistas už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto naudojimu), kurią jo sugyventinė gerai žinojo, į tai, kad gerai kaltinamąjį pažinodama sugyventinė žinojo, koks jis pasidaro būdamas neblaivus, kaltinamasis tyčia siekė paveikti nukentėjusiosios psichiką, vertė nukentėjusiąją jo bijoti, bijoti, kad jos vaikui, jai, turtui gali atsirasti neigiamos pasekmės, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasinimą, radusi ir tuščią talpą nuo kuro, suprato kaip realų.

Kaltinamojo grasinimai buvo efektyvūs, nes paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, sukėlė jai baimę, stresą, nesaugumo jausmą, ji kvietė policiją. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo vaiko, savo sveikatos, gyvybės, turto, ir norėjo taip veikti. Nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo nukentėjusiajai.

Nustatyta, jog kaltinamasis alkoholį vartojo savo valia, žinojo, kad alkoholis jam sukelia agresiją, todėl prieš apsispręsdamas vartoti alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų įrodymų apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė tik dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai ir turtui veiką, todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – grasinta fiziškai silpnesnei moteriai, mažamečio vaiko motinai; į kaltininką charakterizuojančius duomenis: teistas 2 kartus už motinos sumušimą, vagystę, teistumas neišnykęs, dirba, turi fiziškai sveikas.

Kaltinamajam skirtina vienintelė straipsnio sankcijoje numatyta bausmė - laisvės atėmimas (BK 50 str.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d.) - skiriant bausmės laiką mažesnį, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo/suėmimo laiką (BK 66 str.) ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą paskutinį kartą dar atidedant ir atidedant maksimaliam terminui, nes teismas neišnykusį teistumą turinčiam kaltinamajam suteikia galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra viliasi, jog bausmės tikslas dirbančiam, nuo alkoholio gydytis pradėjusiam, padedančiam išlaikyti vaiką kaltinamajam dar gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, kurį, teismo įsitikinimu, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis yra sulaikytas/suimtas nuo 2018-03-22 iki 2018-03-23. Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai. Plastikinė talpa, saugoma Kėdainių r. PK (2018-03-30 kvitas Nr. 0046810, 1 t., b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotina ir sunaikintina (BK 72 str.). CD - saugomas byloje (1 t., b. l. 39), toliau paliktinas saugoti byloje.

Proceso išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (2,54 Eur), neviršija 3,00 Eur, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje (žmogaus terorizavimas) ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir galutinę bausmę paskirti - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejų) metų laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti A. V.:

per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir viso bausmės vykdymo atidėjimo metu gydytis nuo alkoholizmo;dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje;dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-03-22 iki 2018-03-23 (1:1).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: plastikinę talpą, saugomą Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti; CD - saugomą byloje, toliau palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė