- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-116-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-02534-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- P. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B. (P. B.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo nuteistajam P. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. P. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 27 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2018 m. gruodžio 19 d. Komisija nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam P. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam darydamas išvadą, jog nuteistasis P. B. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5. Nuteistasis P. B. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir leisti likusią bausmės dalį atlikti paleidus jį lygtinai.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodo, kad jam paskirta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atlikta bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai. Pastaruosius 10 mėnesių bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose. Pripažįsta, kad galimybė bausmę atlikti neizoliuotam yra didelė privilegija. Atranka buvo griežta, nuteistuoju pasitikima. Dėl P. B. lygtinio paleidimo neprieštarauja ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra. P. B. į pusiaukelės namus grįžta tik miegoti, visą kitą laiką, t. y. nuo pirmadienio iki ketvirtadienio leidžia Alytuje, nuo penktadienio iki pirmadienio – Vilniuje. Nurodo, jog jei būtų paleistas lygtinai, išvengtų papildomų 1 500 Eur išlaidų ir gyvenimo tarp dviejų miestų. Lygtinio paleidimo galimybę jam numato įstatymas. Taip pat turėtų būti atsižvelgiama į aplinkybes, jog nuteistasis turi šeimą, užaugino ir išauklėjo dorais piliečiais 31 metų dukrą bei 21 metų sūnų, namuose auga 6 metų sūnus, kuriam trūksta tėvo. Pažymi, kad prieš 5 mėnesius P. B. tapo seneliu.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo P. B. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
9. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo argumentus ir skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą, nepažeidė nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, nes šiuo metu jis dar turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.
10. Komisijos sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atitinka tik formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą privalomą bausmės dalį (pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės) ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
11. Aukštesniojo teismo vertinimu, Socialinio tyrimo išvados duomenys, kita teismui pateikta rašytinė medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, jog P. B. laikysis įstatymų ir nenusikals.
12. Sutiktina, kad nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį, pataisos namuose jis drausmine tvarka nebaustas, skatintas šešis kartus. P. B. bausmę atlieka švelnesniu režimu, perkeltas į pusiaukelės namus, užsiima individualia veikla (veiklos rūšys: automobilių ir lengvų variklinių transporto priemonių pardavimas; kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla; konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla). Pataisos namuose mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre, įgijo baldžiaus kvalifikaciją. Iki nuteisimo dirbo vadybininku, darbo pobūdis – klientų paieška ir pardavimai. Turi vairuotojo ekspeditoriaus darbo patirties, jo paties teiginiais turi suvirintojo profesiją. Dalyvavo ir sėkmingai užbaigė elgesio korekcijos programą „Elgesys. Pokalbis. Pasikeitimas“, dalyvavo pozityvaus užimtumo ir visuomeninėje veikloje, aktyviai jungėsi į sportinius renginius. Dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose su būrio specialistu, Psichologinės tarnybos specialistu, aktyviai dalyvavo gerbūvio darbuose, nuteistųjų poilsio kambario, sporto salės įrengimo ir tvarkymo darbuose, projekte „Žalioji oazė“. Drausmine tvarka nebaustas, už nepriekaištingą elgesį skatintas 6 kartus. Pataisos namuose užsiėmė teigiama veikla: bendravo su teigiamai charakterizuojančiais nuteistaisiais, vengė konfliktinių situacijų, sportavo. Perkeltas į pusiaukelės namus greitai adaptavosi, įgijo pasitikėjimą kitų nuteistųjų tarpe, sporto neapleido ir šiuose namuose, dalyvauja varžybose. P. B. geba planuoti, turi ilgalaikius planus ir žino kaip juos įgyvendinti. Nuteistasis turi draugų, tačiau nuo neigiamos draugų įtakos yra atsiribojęs ir siekia gyventi dorai dėl sužadėtinės ir sūnaus. Palaiko socialinius ryšius su sužadėtine, vaikais bei dėde. Pataisos namuose buvo lankomas. Trumpalaikių išvykų metu kiekvieną savaitgalį grįžta pats į namus. Teisėjų kolegija sutinka, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai yra P. B. vyresnis amžius, jo tikslai sukurti šeimą (vesti sužadėtinę), užauginti mažametį savo sūnų, bausmės atlikimas švelnesniu režimu, tačiau šios paminėtos teigiamos aplinkybės nenusveria neigiamai nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos bei sričių, kurias vis dar būtina koreguoti.
13. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam nustatyta žema (40 balų) pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizika. Prieš tai atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas rodė, jog nuteistasis priklausė vidutinei grupei (44 balai). Šis kriterijus pakitęs, tačiau ne taip akivaizdžiai (sumažėję tik 4 balais). Be to, nors ir nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizikos grupė, bet, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ji labai artima vidutinei. Nustatyti ir nusikalstamo elgesio riziką patvirtinantys statiniai (35 balai) bei dinaminiai (5 balai) veiksniai, pastarieji nuteistojo pastangomis gali būti dar sumažinti. Be žemo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo būtina įvertinti ir P. B. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
14. Socialinio tyrimo išvadoje nustatytas kriminogeninis veiksnys – ankstesni teistumai. Teisėjų kolegija sutinka dėl šio veiksnio pagrįstumo ir mano, kad jo mažinimui skiriamas nepakankamas dėmesys. Bylos medžiaga liudija, kad nuteistasis anksčiau teistas jau 6 kartus. Pirmą kartą nusikalto būdamas nepilnamečiu (16 metų). Buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jo sąlygų nepažeidė, bet tai nuteistojo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto. Šiuo metu bausmę atlikinėja už tyčinio sunkaus smurtinio nusikaltimo (BK 135 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis) padarymą. Ankstesni nusikaltimai taip pat pažymėti smurtinio elgesio modeliu. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė. Taigi, nuteistojo pagrindinė problema yra smurtinis elgesys, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog P. B. aktyviai stengtųsi mažinti pakartotinio smurtinio elgesio riziką: dėl turimų elgesio problemų jis nesikonsultavo su psichologais, nelankė terapinių užsiėmimų ir pan., t. y. nesiėmė jokių priemonių, kad smurtinis elgesys, būnant laisvėje, nepasikartotų. Visa tai patvirtina, kad jis iš ankstesnių savo neteisėtų veiksmų nepasimoko, kelia grėsmę visuomenei, paskutiniu savo nusikaltimu sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Darytina išvada, kad nuteistasis turi polinkį nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio normų, yra abejingas teisės saugomoms vertybėms ir tai rodo didesnį jo pavojingumą, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad sugeba atpažinti problemines sritis, susijusias su ankstesniu nusikalstamumu ir sugeba sėkmingai jas valdyti, tačiau šio veiksnio šalinimui pakankamas dėmesys nebuvo skirtas. Socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta, kad nuteistasis būtų dalyvavęs programose, susijusiose konkrečiai su smurtinio elgesio prevencija, jų skunde nenurodė ir pats nuteistasis, taigi, aktuali asmens elgesio problema nebuvo spręsta. Todėl spręsti, kad susidarius konfliktinei situacijai, nuteistasis neišsiprovokuos ir sugebės nepasiduoti priešingiems teisei impulsams, nėra pagrindo
15. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis laisvėje bendraudavo su nusikaltimus darančiais bei nusikalstamą gyvenimo būdą propaguojančiais asmenimis, todėl tokia aplinka itin palanki pakartotiniam nusikalstamumui, impulsyvumo, agresyvumo, smurto ar grasinimo smurtu apraiškoms atsirasti. Šiuo metu toks nuteistojo elgesys nepastebėtas, nuteistasis tvirtina atsiribojęs nuo neigiamos įtakos, siekia doro gyvenimo su šeima, tačiau šios socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės formuoja abejonę dėl nuteistojo sėkmingos probacijos. Vertinant lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingus duomenis, matyti, kad pataisos namuose P. B. laikėsi kriminalinės subkultūros, kalbėdamas apie nusikaltimus, kai kuriuos juos pateisina ar neįžvelgia jų žalos visuomenei. Savo padarytus nusikaltimus pripažįsta ir išsako gailestį, suvokia padarytą žalą tiek nukentėjusiajam, tiek visuomenei, tačiau sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui svarbus ne tik nuteistojo požiūris į savo padarytus nusikaltimus, bet ir aukščiau aptarti aspektai, susiję su nuteistojo gyvenimu ir draugais, jo mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis, kurie teisėjų kolegijai kelia pagrįstas abejones, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir negrįš prie ankstesnio savo nusikalstamo elgesio.
16. Teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateikta bylos medžiaga nerodo nuteistojo akivaizdžios ir reikšmingos pažangos, patvirtinančios pakankamą pagrindą manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas, įtvirtinant teigiamus nuteistojo elgesio modelius, kurie padės jam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą elgesį.
17. Skunde nurodytas nuteistojo siekis kuo greičiau būti su sužadėtine bei sūnumi, jais rūpintis, neturėti papildomų mėnesinių išlaidų , nėra kuo nors ypatingos aplinkybės, lemiančios besąlyginį lygtinio paleidimo taikymą. Paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų bei jo suvokimas apie probacijos tikslus bei uždavinius neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą ar konstatuoti, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą.
18. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, jog tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis P. B. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo P. B. (P. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. sausio 8 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.