Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-229-538/2011

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N UTARTIS

2011 m. kovo 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Rimvidos Zubernienės,

dalyvaujant pareiškėjui G. K., jo atstovui advokatui Mariui Navickui, L. T., jos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. G. ir suinteresuoto asmens L. T. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nutartimi atnaujintą procesą civilinėje byloje Nr. 2-942-733/2008, kurioje 2008 m. birželio 30 d. buvo priimtas sprendimas nustatantis faktą, kad pareiškėjas K. G. įgijo nuosavybės teisę į 37,85 kv. m. bendrojo ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. gruodžio 23 d. Šilutės rajono apylinkės teisme buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-942-733/2008, kurioje 2008 m. birželio 30 d. buvo priimtas sprendimas nustatantis faktą, kad pareiškėjas K. G. įgijo nuosavybės teisę į 37,85 kv. m. bendrojo ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Atnaujinus bylos procesą, pareiškėjas G. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-06-30 sprendimą dėl fakto nustatymo ir priimti naują sprendimą – atmesti K. G. pareiškimą. Pareiškėjas nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) kurį pagal įgyjamąją senatį pradėjo valdyti K. G. yra tas pats butas. Dėl nežinomų priežasčių VĮ Registrų centre atsirado to paties buto dviguba registracija, o butą 5b, valdo kaip įgaliotas asmuo jis, G. K.. Apie tai, kad butas yra su dviguba registracija, žinojo ir K. G., nes jis tą butą nuomojosi iš jo, pareiškėjo G. K.. Apie tai, kad K. G. įgijo nuosavybės teisę į jam nepriklausantį butą, G. K. sužinojo visai neseniai, nes dėl asmeninių priežasčių ilgą laiką nebuvo Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-06-30 sprendimu tenkino pareiškėjo K. G. pareiškimą ir nustatė juridinį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę į 37,85 kv. m. bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. 2008-08-13 tarp K. G. ir L. T. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią K. G. pardavė L. T. 37,85 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 100–103). Minėtas butas VĮ Registrų centre registruotas L. T. vardu (b. l. 16). Šilutės rajono apylinkės teismas, atnaujinęs procesą civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo, panaikino 2008-06-30 sprendimą ir pareiškėjo K. G. prašymą dėl fakto, kad jis įgijo nuosavybės teisę į 37,85 kv. m bendrojo ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį, atmetė. Nustatė, kad dėl nekilnojamo turto registro duomenų bazėje įsivėlusios klaidos, tas pats butas turėjo ir antrą registracijos numerį, t.y. (duomenys neskelbtini), kurį 2008-06-30 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu pagal įgyjamąją senatį įgijo K. G., o vėliau pardavė L. T.. Nustatyta, kad šio buto savininkė yra L. A. H. įsigijusi butą ir atlikusi jo teisinę registraciją tokiu būdu įgijo į jį nuosavybės teises.

Dėl apeliantės L. T. apeliacinio skundo.

Apeliantė L. T. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė jos į bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kadangi jos apeliaciniame skunde keliami klausimai dėl jos teisių pažeidimo neįtraukiant jos į bylos nagrinėjimą nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes pirmosios instancijos teismas nesprendė vėliau sekusių pirkimo–pardavimo sutarčių teisėtumo ir pagrįstumo. Klaipėdos apygardos teismas 2010-03-18 nutartyje išnagrinėjęs G. K. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nutarties nurodė, kad pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat pateikė ir prašymus: pripažinti tarp K. G. ir L. T. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią nuo jos sudarymo pradžios bei taikyti dvišalę restituciją, įpareigojant sandorio šalis grąžinti tai, ką remiantis šia pirkimo–pardavimo sutartimi šalys yra gavusios; nustatyti faktą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra vienas ir tas pats butas. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šie prašymai gali būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka tik pateikus ieškinį teismui bei kartu su proceso atnaujinimu civilinėje byloje Nr. 2-942-733/2008, nenagrinėtini (b. l. 71–72). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t. y. dėl L. T. teisių ir pareigų, taip pat nepanaikino jokių pirkimo–pardavimo sutarčių, o minėtu sprendimu konstatavo, kad pareiškėjo K. G. pareiškimas dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį negali būti tenkinamas. Pažymėtina, kad skundžiamas teismo sprendimas neužkerta galimybės L. T. reikšti visus reikalavimus ir atsikirtimus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kitose bylose. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. T. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl pareiškėjo K. G. apeliacinio skundo.

Pareiškėjas teigia, kad įgydamas butą įgyjamąja senatimi buvo sąžiningas. Dėl to, kad VĮ „Registrų centras“ sumaišė buto duomenis jis yra nekaltas ir dėl to naikintinas Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-06-14 sprendimas ir paliktinas galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-06-30 sprendimas. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Taigi nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Byloje nustatyta, kad butas, kurį pagal įgyjamąją senatį įsigijo pareiškėjas K. G. bei butas, kurio savininkė yra L. A. H. ir kurį pareiškėjas G. K. valdo pagal įgaliojimą (b. l. 21), yra tas pats butas. Tą faktą patvirtino ir Valstybinės įmonės Registrų centras Klaipėdos filialas atstovai savo išvadoje (b. l. 16). Tai reiškia, kad nėra visumos nurodytų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti, t. y. negalima įgyti nuosavybės daikto įgyjamąja senatimi, kuris įregistruotas viešame registre kito asmens (L. A. H.) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad L. T. neįtraukimas į bylą dalyvaujančiu asmeniu skundžiamam sprendimui teisinės reikšmės neturi.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo apeliacinių skundų motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.