Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo E. B. 14 207,60 Eur, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad ieškovas 2014 m. lapkričio 27 d. E. B. suteikė įgaliojimą veikti ieškovo vardu. Ieškovas 2021 m. kovo 24 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras ir sužinojo, kad 2020 m. liepos 21 d. atsakovas, veikdamas ieškovo vardu, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavė UAB ,,Savos girios“ ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Susipažinęs su VĮ Registrų centras pateikta pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovas sužinojo, kad jam priklausęs nekilnojamasis turtas atsakovo buvo parduotas už 20 000 Eur, t. y. žemės sklypas 1 už 8 000 Eur, o žemės sklypas 2 – už 12 000 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad 2020 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties VI skirsnio 6.11 punktu atsakovas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog privalo pateikti ieškovui ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti ieškovui už viską, ką atsakovas yra gavęs vykdydamas pareigą. Atsakovas buvo notaro informuotas, žinojo ir suprato, kad jis turi pareigą gautus pinigus perduoti ieškovui, tačiau iki šiol atsakovas savo pareigos neįvykdė. Pagal 2014 metais pasirašytą preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui turtą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 17 d. dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengtą išvadą Nr. 8IP-37. Pagal šią preliminariąją sutartį ieškovas nurodė, kad yra gavęs iš atsakovo 5 792,40 Eur (20 000 Lt). Pasibaigus įstatyme nustatytam terminui sudaryti pagrindinę sutartį, ieškovas buvo atleistas nuo pareigos parduoti turtą atsakovui, o atsakovas – įsigyti jį, ir nei viena šalis negali praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsakovas, veikdamas ieškovo vardu pagal įgaliojimą, 2020 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavęs ieškovui priklausančius 2 žemės sklypus gavo į savo banko sąskaitą ieškovui skirtus 20 000 Eur ir nepateikė ieškovui jokios informacijos apie jam suteikto pavedimo vykdymo eigą, neperdavė ieškovui 20 000 Eur. CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis tuojau pat privalo perduoti įgaliotojui, tačiau šios pareigos neįvykdė.

3. A. E. B. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti, tenkinti šiuos jo reikalavimus: pripažinti, kad bylos šalis G. J. ir E. B. siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai pagal sudarytus 2014 m. lapkričio 27 d. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, 2014 m. lapkričio 27 d. notarinį įgaliojimą, not. reg. 2-13436 ir 2014 m. lapkričio 27 d. testamentą, not. reg. 2-13439, kuriais šalys susitarė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, unikalus(duomenys neskelbtini), juos parduoti bei pelną pasidalinti tokiu principu: ieškovui G. J. atitenka fiksuota 5 792,40 Eur suma, o atsakovui E. B. atitenka likusi suma, iš jos atėmus išlaidas, patirtas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, jų paveldėjimo bei pardavimo (šiuo atveju išlaidas sudaro 287,48 Eur, o atsakovui priklauso likusi 13 920,12 Eur suma), teismui nepripažinus, kad tarp šalių buvo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, 2014 m. lapkričio 27 d. notarinio įgaliojimo, not. reg. 2-13436, sąlygą ,,Atstovaujama neatlygintinai“ pripažinti negaliojančia ab initio ir atitinkamai laikyti, kad tarp šalių atstovavimo santykiai buvo atlygintiniai, teismui nepripažinus, kad tarp šalių buvo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, iš ieškovo priteisti atsakovui 287,48 Eur išlaidas, susijusias su ieškovo pavedimo vykdymu bei 6 000 Eur už atsakovo suteiktas atstovavimo paslaugas ieškovui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad jis su ieškovu sudarė jungtinės veiklos sutartį, nes jie apjungė savo turtą, darbą, žinias ir įsipareigojo veikti bendrai tam tikram tikslui, t. y. jų tikslas buvo atkurti nuosavybės teises pagal turimą išvadą ir žemės sklypus parduoti, iš to gauti pelno. Šalys buvo susitarę dėl jungtinės veiklos ir tai patvirtina tai, kad šalys buvo pasiskirsčiusios pelno dalis. Ieškovo notarų biure sudarytas 2014 m. lapkričio 27 d. testamentas, kuriuo ieškovas sąmoningai iš anksto savo mirties atveju patvarkė, jog nepriklausomai nuo ateityje gautino pelno žemės sklypai ar piniginė kompensacija už šiuos žemės sklypus atitenka būtent atsakovui. Notariniame įgaliojime ieškovas sąmoningai suteikė atsakovui teises ir įgaliojimus veikti už jį ir tvarkyti juridinius reikalus, susijusius su nuosavybės atkūrimu į žemės sklypus pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) Kauno skyriaus išvadą, taip pat tvarkyti juridinius reikalus, susijusius su ieškovo paveldėjimo teisiniais santykiais po S. V. mirties, kiek tai susiję su anksčiau minėta išvada, taip pat tvarkyti juridinius reikalus, susijusius su dokumentų ruošimu pagal išvadą atkurtų žemės sklypų pardavimui bei juos parduoti, taip pat įgaliojime buvo numatyta teisė žemės sklypus parduoti už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra. Atsakovas vykdydamas jungtinę veiklą, įvykdė numatytus veiksmus: dalyvavo ir tvarkė juridinius reikalus paveldėjimo teisiniuose santykiuose, siekiant atkurti nuosavybės teises, rašė įvairius raštus ir prašymus NŽT Šalčininkų skyriui, vyko į skyrių dėl žemės sklypo ribų suderinimo. Atsakovas, vykdydamas jungtinę veiklą, už ieškovą sumokėjo 287,48 Eur sumą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) Kauno skyriaus 2019 m. balandžio 25 d. paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą Nr. (7.63-4.3) MDP4-317. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 27 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, 2014 m. lapkričio 27 d. notarinis įgaliojimas ir 2014 m. lapkričio 27 d. testamentas, kaip vientisas susitarimas, esant nustatytiems esminiams jungtinės veiklos požymiams, vadovaujantis CK 1.138 straipsniu ir 6.969 straipsniu, turėtų būti pripažįstami kaip jungtinės veiklos sutartis.