Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. J. paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas ir G. Ž., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo ne mažiau nei 0,235 gramų psichotropinių medžiagų - amfetamino, ir 0,996 gramų narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių), iš kurių vieną plastikinį maišelį psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurio masė yra 0,229 g (14,1 procentų) laikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės spintelėje, kol 2022 m. lapkričio 7 d. 06 val. 45 min. apžiūros metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos pirmojo skyriaus tyrėja L. J., po to, vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga - kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,419 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurio kiekis yra 14,6 procentų, ir vieną plastikinį maišelį narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių) kurių masė yra 0,577 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 14,3 procentų, ir vieną plastikinį maišelį psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurio masė yra 0,006 g (8,8 procentų), laikė buto, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame, kol 2022 m. lapkričio 8 d. 22 val. 15 min. kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos trečiojo skyriaus tyrėja G. Č..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Nuteistasis K. J., neginčydamas jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme, iš esmės prašo skirti ne terminuotą laisvės atėmimą, o baudą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, aplinkybių, teikiančių pagrindą skundą tenkinti ir keisti nuteistajam skirtą bausmę nenustatė.

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

8. Teismas bausmę skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija K. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą neturi pagrindo.

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu K. J. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamasis įstatymas už šią nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. skirta laisvės atėmimo bausmė. Nors nuteistajam buvo skirta griežčiausia bausmės rūšis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas būtent laisvės atėmimo bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bei adekvačią (proporcingą) bausmę.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad K. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), atitinkamai įvertino jo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta). Skiriant bausmę nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kas pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju taip pat analizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad K. J. anksčiau teistas devynis kartus, o ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo jo nesulaikė. Nors apeliaciniu skundu nuteistasis apeliuoja į tai, kad ankstesnės nusikalstamos veikos nėra tapačios, visgi paskutinį kartą K. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tad akivaizdus nors ir netapatus, tačiau itin glaudus veikų pakartotinumas. Tuo tarpu kitų nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų spektras tik apibūdina neigiamą nuteistojo požiūrį į bendrųjų vertybių laikymąsi visuomeniniame gyvenime, ignoruojant tiek žmogaus sveikatos neliečiamumą, tiek viešosios tvarkos rimtį. Aptarti duomenys suponuoja pagrįstą išvadą, kad K. J. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nuteistajam yra būdingas teisei priešingas elgesys, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikytos atsakomybės priemonės (baudos, terminuoto laisvės atėmimo bausmės), parodytas teismo pasitikėjimas (bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos instituto taikymas) elgtis tinkamai, keisti gyvenimo būdą nuteistojo neskatino.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jo įžanginėje dalyje yra nurodoma, jog nuteistasis – teistas ir kokiais nuosprendžiais, t. y. jis buvo nuteistas. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje ties motyvais, susijusiais su skiriama bausme yra nurodoma, kad nuteistasis teisiamas 9 kartą, naują veiką padarė neišnykus teistumui. Visgi, įvertinus bylos medžiagą, teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą veiką K. J. padarė turėdamas išnykusį teistumą. Bylos duomenys patvirtina, kad paskutinį kartą K. J. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra 2015 m. vasario 25 d., kuriuo jis nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtintas 2016 m. kovo 3 d. Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas Nr. 61-21 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. J., bausmės pabaiga: 2017 m. gegužės 1 d. Minėtu 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu K. J. buvo nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį, turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė 2022 m. lapkričio mėnesį, tai yra dar 2022 m. gegužės 1 d. išnykus teistumui.

12. Pažymėtina ir tai, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas kaip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2014; 2K-39-788/2021; 2K-218-697/2021).

13. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tarp kurių ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos sunkinančios aplinkybės, jog veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Iš to seka, kad teismas nelaikė K. J. turinčiu teistumą. Tačiau vadovaujantis kasacinio teismo praktika, aplinkybę, jog nuteistasis praeityje buvo ne kartą teisiamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto kontekste kaip nuteistojo asmenybę apibūdinančią aplinkybę. Toks apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo trūkumas nevertintinas kaip turėjęs esminę reikšmę nustatant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, todėl nesudaro pagrindo keisti teismo procesinio sprendimo dėl K. J. paskirtos bausmės už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką individualizavimo, tiek parenkant bausmės rūšį, tiek nustatant konkretų jos dydį nuteistajam.

14. Be to, įvertinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis matyti, kad nuteistojo atžvilgiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, kurioje K. J. yra kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (9 veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (1 veika), inkriminuojamos veikos padarytos 2020 m. spalio 23 d., veikiant bendrininkų grupėje, procesinis sprendimas minėtoje byloje dar nėra priimtas.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys, šiuo metu nuteistojo atžvilgiu nagrinėjama kita baudžiamoji byla, taip pat tai, kad nuteistajam buvo skiriamos ir švelnesnės bausmės rūšys (bauda), taikytas bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį, įstatymas „Dėl amnestijos“ suteikimo, tačiau išlaikyti tinkamą elgesį ilgesnį laiką jis nesugebėjo, teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmėmis, bauda, kaip to norėtų nuteistasis, pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. Taigi nors šiuo atveju nuteistajam paskirta griežčiausia BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau jos terminas (6 mėnesiai), esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, nustatytas žymiai mažesnis nei minėto straipsnio sankcijos vidurkis. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, ir bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei paskyrė galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo paskirtosios 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai veikai bei nuteistojo asmenybei. Juolab, kad tokio dydžio bausmė yra tik vos didesnė, nei įstatymo numatyta minimali (3 mėnesiai) terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

16. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino aplinkybių, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos nebuvo skirtos platinimui atmestini kaip visiškai nepagrįsti, šios aplinkybės reikšmingos veikos kvalifikavimui, dėl ko nagrinėjamu atveju K. J. ir buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, o ne atitinkamai BK 260 straipsnyje. Kitos skunde dėstomos aplinkybės dėl mažamečio vaiko išlaikymo, turimo darbo, noro gydytis priklausomybę ir vesti tinkamą gyvenimo būdą, vertintinos teigiamai, tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo priežastis užkardanti pakartotinės nusikalstamos veikos darymą, taigi jis pats nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis.

17. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. J., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo K. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.