- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-918-886/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00730-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Kriaučiūnaitė, Anita Sereikienė, Simona Dementavičienė
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Simonos Dementavičienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Anitos Sereikienės, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) VVARFF ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų, privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarius pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Plungės rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „VVARFF“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu (2023-05-09 CBP-2596) prašė panaikinti:
1.1 keturis 2023 m. balandžio 4 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-230404-00035(2), Nr. SSA-30-230404-00036(2), Nr. SSA-30-230404-00037(2); Nr. SSA-30-230404-00038(2) (toliau visi kartu – ir Savavališkos statybos aktai);
1.2 keturis 2023 m. balandžio 6 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, kurių Nr. PNSD-30-230406-00037, Nr. PNSD-30-230406-00042, Nr. PNSD-30-230406-00043, Nr. PNSD-30-230406-00044 (toliau visi kartu – ir Privalomieji nurodymai nevykdyti jokių statybos darbų);
1.3 keturis 2023 m. balandžio 6 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-230406-00037, Nr. PNSSP-30-230406-0003, Nr. PNSSP-30-230406-00039; Nr. PNSSP-30-230406-00040 (toliau visi kartu – ir Privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius).
2. Ieškovė nurodė, kad projektuotoja parengė statinio projektą, kuriame be paslaugų paskirties pastato žemės sklype yra suprojektuoti inžinieriniai vandentiekio, buitinių nuotekų šalinimo tinklai, asfaltbetonio aikštelė ir betono trinkelių aikštelė. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą pastato statyba buvo pripažinta baigta. Ieškovė pateikė VĮ Registrų centrui prašymą įregistruoti pagal Statinio projektą pastatytus objektus – kiemo aikštelę, buitinių nuotekų tinklus, vandentiekio tinklus, tačiau VĮ Registrų centro Klaipėdos skyrius sprendimu prašymas atmestas. Ieškovė pateikė Inspekcijai paaiškinimus, kad pagal Statinio projektą tinkamai atliko statybos darbus, pastatė visus numatytus objektus, o savivaldybės administracijos statybą leidžiančiame dokumente dėl jį išdavusios institucijos klaidos nėra išvardinti konkrečiai visi Statybos projekte numatyti objektai. Inspekcija Ginčijamais sprendimais nurodė, kad dalis statinių pagal Statinio projektą pastatyti savavališkai, nes nebuvo įvardinti statybą leidžiančiame dokumente, todėl ieškovui tuose statiniuose nebegalima vykdyti jokių statybos darbų ir juos reikia pašalinti kaip savavališkos statybos padarinius. Negali būti taip, kad projekte numatyti būtini pastatui ir su juos neatsiejamai susiję statiniai nebūtų statomi kartu su pačiu pastatu.
Atsiliepimas
3. Atsakovė VTPSI atsiliepimu į ieškinį (2023-06-06 DOK-16196) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad asfaltbetonio aikštelė ir betono plytelių aikštelė priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams, todėl jas statant privalomas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas, kurių ieškovė nepateikė. Jei savivaldybės administracija pagal Statinio projektą būtų išdavusi leidimą statyti aikšteles pagal Statinio projektą, jos neatitiktų projekto sprendinių, nes faktiškai pastatytos gerokai didesnės aikštelės, nei numatyta projekte. Įrengti 110 mm vandentiekio tinklai ir 220 mm nuotekų šalinimo tinklai priskirtini II grupės nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams. Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai patenka į STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2. punkte nurodytas teritorijas (t. y. statyba miesto teritorijoje), todėl jiems yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, jo ieškovė nepateikė. Statinio projekte yra numatyti inžineriniai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, kurie faktiškai pastatyti tokie, kokie nurodyti Statinio projekte, tačiau vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklams nėra išduoti statybą leidžiantys dokumentai.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį (2023-08-08 DOK-22561) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė prašė išduoti statybą leidžiantį dokumentą tik pastatui. Administracija išduoda leidimą tik tiems pastatams (statiniams), kokiems yra pateiktas prašymas. Prie prašymo pateikto Statinio projekto sprendiniuose be paslaugų paskirties pastato numatyti ir kiti statiniai – inžineriniai tinklai, asfaltbetonio aikštelė ir betono plytelių aikštelė, tačiau šių statinių duomenys nebuvo suvesti IS „Infostatyba“ pateiktame prašyme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. sausio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiais ir panaikino administracinius aktus dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų. Likusios ieškinio dalies netenkino. Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones nutarė panaikintini įsiteisėjus galutiniam procesiniam teismo sprendimui.
6. Teismas vertino, jog nors atsakovės atstovė teigė, kad toks teisinis reglamentavimas seniai negalioja (statybos leidimas gali būti išduodamas dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte), tačiau kaip matyti iš byloje liudytojais apklaustų UAB (duomenys neskelbtini) architekto R. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo T. J. parodymų, nagrinėjama atveju yra pagrindas manyti, kad subjektai, dalyvavę procese dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (statytojas, projektuotojas, institucija, priimanti sprendimą išduoti statybą leidžiantį dokumentą), suprato ir vertino, kad pagal ieškovės įgalioto asmens projektuotojo pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą su jame įrašytais tik paslaugų paskirties pastato duomenimis, išduotas statybą leidžiantis dokumentas dėl leidimo statyti paslaugų paskirties pastatą, galiojo ir visiems kitiems statinio projekte numatytiems statyti statiniams.
7. Teismas vertino, jog nėra abejonės, kad ieškovė suprato, gavusi statybą leidžiantį dokumentą statyti visiems Statinio projekte nurodytiems statiniams. Projekte numatytų statinių, dėl kurių nebuvo teiktas prašymas gauti statybos leidimą, statyba yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Dėl to vertino kaip pagrįstą ieškovės ieškinio argumentą, kad, gavusi statybą leidžiantį dokumentą pagal Statinio projektą, kuriame numatyti visi statytini objektai, ieškovė buvo tikra ir turėjo pagrįstą teisinį lūkestį, kad elgiasi tinkamai ir nieko savavališkai nedaro. Todėl šiuo atveju, kuomet pagal Statinio projektą buvo pateiktas teisiškai nekorektiškai suformuluotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą visiems projekte nurodytiems statiniams, neturėtų būti daroma išvada, kad visus pagal projektą numatytus, bet to paties projekto pagrindu išduotame leidime neįvardintus statinius reikia nugriauti. Visi pagal Statinio projektą pastatyti statiniai yra neatsiejamai susieti, todėl pašalinus bent vieną jų kaip tariamai savavališką, kils klausimas, ar likę atitinka pastato kaip vientiso objekto pagal Statinio projektą prasmę. Teismas darė išvadą, kad pagal Statinio projektą pastatytini statiniai negali būti vertinami kaip savavališkai pastatyti statiniai.
8. Teismas atkreipė dėmesį, kad Statinio projekte suprojektuota 2230 kv.m asfaltbetonio aikštelė, tačiau faktiškai pastatytos asfaltbetonio aikštelės plotas yra 7513,1 kv.m, todėl ji neatitinka Statinio projekto sprendinių. Statinio projekte suprojektuota 320 kv.m betono trinkelių aikštelė, tačiau faktinis plotas yra 424,95 kv.m. Aikštelės pastatytos pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą.
9. Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiais administracinius aktus, priimtus dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu (2025-02-10 DOK-10380) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Inspekcijos administraciniai aktai ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nuostatas, nepagrįstai nesivadovavo bei nevertino statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.05.01:2017) nuostatų bei nepagrįstai sprendė, kad pagal Projektą pastatyti statiniai (vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai) negali būti vertinami kaip savavališkai pastatyti statiniai, taip pat padarė nepagrįstas išvadas, kad gavusi statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą, kuriame numatyti visi statytini objektai, ieškovė buvo tikra ir turėjo pagrįstą teisinį lūkestį, kad elgiasi tinkamai ir nieko savavališkai nedaro.
10.2 Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisės aktai netaikomi teisiniams faktams ir padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014, 2020-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020), tuo pačiu pabrėžiant ir tai, kad yra aiški riba, kur baigiasi ankstesniojo ir prasideda naujojo teisės aktų galiojimas. CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas bylą nagrinėti pagal galiojančią teisę, t. y. nagrinėti vadovaujantis be kitų teisės aktų ir galiojančiais įstatymais.
10.3 Laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimai buvo išduodami vadovaujantis STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 2 priedu, o nustatyto priedo formoje buvo įrašoma tik pagrindinis statinys ir jo pagrindinių konstrukcijų medžiaga. Projekte nurodyti inžineriniai statiniai (inžineriniai tinklai, aikštelės, stoginės, tvoros ir kt.) nebuvo įrašomi į statybos leidimo nustatytą formą. Darytina išvada, kad tik tuo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas suponavo, jog statybos leidimas galėjo būti išduotas vienas visiems projekte, pagal kurį išduotas statybos leidimas, nurodytiems statiniams, šių atskirai neišvardijant. Nagrinėjamu atveju, praėjus dešimtmečiui nuo buvusio teisinio reguliavimo, teismas nepagrįstai sprendė, kad statytoja, neturėdama statybą leidžiančio dokumento visiems projekte nurodytiems statiniams, turėjo pagrįstą teisinį lūkestį, kad elgiasi tinkamai ir nieko savavališkai nedaro. Teismas visų pirma turėjo nustatyti, koks teisinis reglamentavimas taikytinas, vertinant statybų teisėtumą. Klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turėjo būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012).
10.4 Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nutarė, kad projekte nurodyti ginčo statiniai gali būti statomi neturint statybą leidžiančio dokumento, nes ieškovei išduotu statybos leidimu nebuvo suteikta teisė įgyvendinti visą statinio projektą. Teismas, konstatuodamas, kad projektą tikrinusios ir pastabas dėl jo teikusios institucijos suvokė projektą kaip visumą, visiškai nesusiejo to su Inspekcijos vykdomomis funkcijomis ir nenurodė jokių motyvų, kuo remiantis Inspekcija, nustačiusi, jog ginčo statiniams nėra išduoto statybą leidžiančio dokumento, galėtų nefiksuoti savavališkos statybos fakto ir ignoruoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės priimant pastatytą statinį jo statybą pripažinti teisėta, jei statinys pastatytas be leidimo, projektinės dokumentacijos, nukrypta nuo projektinių sprendinių esminių parametrų. Statybos darbų atlikimo teisėtumas siejamas su statybą leidžiančio dokumento turėjimu pagal Statybos įstatymo normas.
10.5 Byloje buvo skundžiami Inspekcijos priimti administraciniai aktai, todėl teismas privalėjo spręsti dėl šių aktų teisėtumo, tačiau sprendime nėra nei vieno motyvo, kad Inspekcijos surašytuose aktuose buvo kokių nors esminių klaidų ar trūkumų. Teismas visiškai be pagrindo, net ir esant aiškiai apibrėžtam teisiniam reguliavimui, sprendė, kad pats faktas, jog statiniai yra suprojektuoti projekte, leidžia daryti išvadą, kad net ir nesant išduotam statybą leidžiančiam dokumentui, galima teigti, kad statyba nėra savavališka, o statytoja galėjo įgyvendinti teisę statyti, pagal statybą leidžiantį dokumentą, kuris suteikė teisę statytojai statyti naują neypatingosios kategorijos paslaugų paskirties pastatą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (2025-02-14 DOK-11689) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
11.1 Teismas teisingai nustatė, kad visos įstaigos, kurios tikrino statinio statybos galimybes, leido ieškovei pastatyti pastatą su visais jam būtinais ir suprojektuotais inžinieriniais sprendimais. Savivaldybė ir teismo procese patvirtino, kad ieškovės statinio projekte numatytų statinių, dėl kurių nebuvo teiktas atskiras prašymas gauti statybos leidimą, statyba yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Tai, kad įvertinusi statinio projektą, savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, kuriame nebuvo išvardintos visos suprojektuotos būtini to statinio inžinierinės infrastruktūros sprendiniai, niekaip nepaneigia fakto, kad statinio projektas buvo įvertintas ir priimtinas.
11.2 Teisės aktai iš esmės nurodo, kad statybą leidžiantis dokumentas išduodamas pagal statinio projektą, o pastato baigtumas sietinas su jo funkcionavimui būtinų kitų statinių buvimu (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 78 punktas). Pastato statyba buvo pripažinta baigta (tai įrodo 2022 m. rugsėjo 30 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR2-00-220930-03177). Tokia deklaracija nėra išduodama, jeigu yra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių (Statybų įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Ginčo atveju, jeigu pastatas būtų pastatytas be statinio projekte nurodytų inžinierinių tinklų, jis negalėtų būti pripažintas baigtu.
11.3 Teismas teisingai vertino (žr. sprendimo 23, 24 p.), kad netinkamai buvo įforminti statybą leidžiantys dokumentai, bet visi statybos procese dalyvavę asmenys (tiek statytoja ieškovė, tiek projektuotoja UAB (duomenys neskelbtini), tiek statinio projektą tikrinusios ir derinusios įstaigos bei įmonės, tiek ir statinį leidusi statyti savivaldybė) suvokė, kad siekiama pastatyti suprojektuotą statinį pagal visiems žinomą ir priimtiną projektą. Tame projekte buvo aiškiai nurodyti ir statinio inžinieriniai sprendimai (vandentiekio ir nuotekų tinklai).
11.4 Remiantis Inspekcijos logika, tuos tinklus reikia pašalinti ir tada liks pastatas, kuriame nebėra jam būtinų suprojektuotų inžinierinių tinklų (vandens, nuotekų, automobilių stovėjimo vietų). Taigi liktų stovėti būtent toks statinys, koks negali būti ir funkcionuoti. Inspekcijos pozicija šiame ginče yra priešinga jos deklaruojamam viešajam interesui, nes statinys kels pavojų visiems, jame nebus vandens, todėl jis neatitiks priešgaisrinių saugumo reikalavimų, nebus pašalinamos nuotekos, todėl jis nebeatitiks paskirties – kad žmonės jį galėtų naudoti kaip administracinį pastatą, kam jis ir skirtas. Byloje nėra ginčo, kad statinys ar jo tinklai kaip nors gadina kraštovaizdį. Ginčo atveju statinio inžinieriniai tinklai nepažeidžia jokių asmenų teisių ar interesų, o priešingai – juos užtikrina. Be aptartų inžinierinių tinklų naudoti pastato negalima.
11.5 Inspekcija apeliaciniame skunde pripažįsta, jog laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. statybos leidimai buvo išduodami vadovaujantis STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2 priedu, o nustatyto priedo formoje buvo įrašoma tik pagrindinis statinys ir jo pagrindinių konstrukcijų medžiaga. Projekte nurodyti inžineriniai statiniai (inžineriniai tinklai, aikštelės, stoginės, tvoros ir kt.) nebuvo įrašomi į statybos leidimo nustatytą formą. Tokie statybos leidimai yra neterminuoti, o tai reiškia, kad statinys pagal juos gali būti pastatytas ir šiuo metu. Tokiu atveju Inspekcija irgi nematytų statybos leidime konkrečiai išvardintų inžinierinių tinklų.
11.6 Savivaldybės tarnautojas suveda duomenis į sistemą „Infostatyba“, o ar tai daroma automatiškai pagal statytojo prašymo formą, ar pagal statinio projektą, yra tiesiog teisės akto taikymo praktikos klausimas.
11.7 Ieškovė ir statybą leidusi savivaldybė sprendė klausimą, kaip ištaisyti šią situaciją, kurią ginčo aplinkybėmis realiai galima laikyti dokumentų įforminimo klaida. STR 52 punkte reglamentuojamos situacijos tais atvejais, jei po statybą leidžiančio dokumento išdavimo paaiškėja, kad jame yra Viešojo administravimo įstatyme nurodytų rašymo apsirikimo ar aiškių aritmetinių klaidų. Tokiais atvejais statybą leidžiantį dokumentą išdavusi institucija, gavusi statytojo motyvuotą prašymą (raštu arba nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“) ar savo iniciatyva, pasinaudodama IS „Infostatyba“, parengia naują statybą leidžiančio dokumento versiją. Šalys mėgino ištaisyti situaciją tokiu būdu, tačiau IS „Infostatyba“ technologiniai funkcionalumai, kurie nuolat keičiami, to neleido padaryti. Teismas byloje įdėmiai išklausė liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus apie šioje savivaldybėje buvusią statybą leidžiančių dokumentų išdavimo praktiką ir padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo atveju dokumentų įforminimo netikslumai (forma) prieš realią situaciją, kai visi supranta ką planuojama ir leidžiama pastatyti (turinį), turi būti teisingai įvertinti suteikiant pirmenybę turiniui, o ne formai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas pripažino negaliojančiais ir panaikino administracinius aktus, priimtus dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
14. 2010 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. V36-2-N/2010-2 ieškovei išnuomotas 0,8569 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – žemės sklypas), kuriame nuomos laikotarpiu gali būti statomi tai pačiai veiklai vystyti reikalingi nauji statiniai ir įrenginiai, jei tokia statyba neprieštarauja rajono bendrajame plane nustatytam teritorijos tvarkymo režimui.
15. Projektuotoja UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. parengė statinio projektą Nr. 1917 „Paslaugų paskirties pastato (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau ir – Statinio projektas), kuriame suprojektuoti paslaugų paskirties pastatas, inžinieriniai vandentiekio, buitinių nuotekų šalinimo tinklai, asfaltbetonio aikštelė ir betono trinkelių aikštelė. Statinio projekte numatyta, kokie vandentiekio, nuotekų šalinimo inžinierinių tinklų įrengimo sprendimai projektuojami, kaip jie turi būti įrengti ir prijungti prie miesto centralizuotų tinklų; projekte pateiktas atskiras „Projektuojamų lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų planas M1:500“.
16. 2019 m. gegužės 7 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija projektiniams sprendiniams pritarė. Projektuotojas 2020 m. vasario 17 d. IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-200217-04753. Prašymo skiltyje „Statiniai“ suvesti duomenys apie vieną statinį – paslaugų paskirties pastatą, formuojant IS „Infostatyba“ statybą leidžiantį dokumentą. 2020 m. kovo 3 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-82-200303-00013, kuriuo leido pastatyti paslaugų paskirties pastatą.
17. Ieškovė 2021 m. kovo 23 d. su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį Nr. 1780, joje nurodyta, kad pastate tiekiamos vandens ir nuotekų šalinimo paslaugos, o vandens tiekimo ir vartojimo bei nuotekų tinklo eksploatavimo (priežiūros) riba suderinta lauko inžinierinių tinklų aptarnavimo ribų nustatymo akte.
18. UAB „Eurometras“ parengė žemės sklypo su statiniais Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, kurią 2021 m. liepos 22 d. VĮ Registrų centras suderino (toliau – Kadastro byla), joje užfiksuoti pastato, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, kitų inžinierinių statinių (dviejų dalių 7562,24 kv.m kiemo aikštelės) kadastro duomenys.
19. 2022 m. rugsėjo 30 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR2-00-220930-03177 pastato statyba buvo pripažinta baigta.
20. Ieškovė 2022 m. spalio 21 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centrui įregistruoti pagal Statinio projektą pastatytus objektus – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
21. VĮ Registrų centras 2022 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. SPR5-24039 (14.4 E) prašymą atmetė, nurodęs, kad pateikta deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. neįrašytas statybą leidžiantis dokumentas, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statant nesudėtingąjį statinį mieste (...), turi būti gautas leidimas statyti naują statinį, kuris turi būti įrašytas į deklaraciją apie statybos užbaigimą kaip statybą leidžiantis dokumentas. Minėtame sprendime nurodyta pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus.
24. Dėl vandentiekio tinklų surašytas 2023 m. balandžio 4 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-230404-00037(2). 2023 m. balandžio 6 d. privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-230406-00043 ieškovė buvo įpareigota nevykdyti jokių savavališkai pastatyto II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – vandentiekio tinklų statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai fiksuoti 2023 m. balandžio 4 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-230404-00037(2). 2023 m. balandžio 6 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-230406-00039 įpareigojo ieškovę iki 2023 m. spalio 6 d. nugriauti savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingąjį statinį – vandentiekio tinklus ir sutvarkyti statybvietę.
25. Dėl nuotekų surašytas 2023 m. balandžio 4 d. savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-230404-00038(2). 2023 m. balandžio 6 d. privalomuoju nurodymu nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-230406-00044 ieškovė buvo įpareigota nevykdyti jokių savavališkai pastatyto II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – buitinių nuotekų tinklų statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai fiksuoti 2023 m. balandžio 4 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-230404-00038(2). Ieškovė 2023 m. balandžio 6 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-230406-00040 įpareigota iki 2023 m. spalio 6 d. nugriauti II grupės nesudėtingąjį statinį – buitinių nuotekų tinklus ir sutvarkyti statybvietę.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
26. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nuostatas, nepagrįstai nesivadovavo bei nevertino statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir STR 1.05.01:2017) nuostatų bei nepagrįstai sprendė, kad pagal Projektą pastatyti statiniai (vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai) negali būti vertinami kaip savavališkai pastatyti statiniai; padarė nepagrįstas išvadas, kad gavusi statybą leidžiantį dokumentą pagal Projektą, kuriame numatyti visi statytini objektai, ieškovė buvo tikra ir turėjo pagrįstą teisinį lūkestį, kad elgiasi tinkamai ir nieko savavališkai nedaro. Apeliacinės instancijos teismas su nurodomais argumentais sutinka.
27. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta statytojo pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).
Žemesnės instancijos teismas
28. Nors nuo 2002-07-01 iki 2010-09-30 statybos leidimai buvo išduodami vadovaujantis STR 1.07.01:2002 ,,Statybos leidimas“ 2 priedu, o nustatyto priedo formoje buvo įrašoma tik pagrindinis statinys ir jo pagrindinių konstrukcijų medžiaga ir Projekte nurodyti inžineriniai statiniai (inžineriniai tinklai, aikštelės, stoginės, tvoros ir kt.) nebuvo įrašomi į statybos leidimo nustatytą formą, tačiau CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas bylą nagrinėti pagal galiojančią teisę.
29. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo, kad ieškovės įgaliotas atstovas – projektuotojas 2020 m. vasario 17 d. IS „Infostatyba“ pateikė pakartotinį prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. SRA-100-200217-04753, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2020 m. kovo 3 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LSNS-82-200303-00013. Prašyme, pateiktame per IS „Infostatyba“, skiltyje „Statiniai“ suvesti duomenys apie vieną statinį – paslaugų paskirties pastatą. Tačiau nebuvo pateikti duomenys be kita ko dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų.
30. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarka detalizuota STR 1.05.01:2017, kurio 22 punkte nurodyta, kad statybą leidžiančiame dokumente nurodomi duomenys apie kiekvieną statinį, o iš minimo STR 2 priedo, kuriame pateikiama statybos leidimo forma, matyti, kad statybos leidime atskirai nurodomas kiekvienas statinys, kurį šis leidimas suteikia teisę statyti, atskirai nurodant kiekvieno leidžiamo statyti statinio statybos rūšį, paskirtį, pavadinimą, kategoriją, adresą, unikalų numerį (jei būtina), teritorijos, į kuria patenka leidžiamas statyti statinys, ypatumus.
31. Nagrinėjamu atveju įrengti vandentiekio tinklai ir nuotekų šalinimo tinklai priskirtini II grupės nesudėtingiesiems inžineriniams statiniams. Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai patenka į STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2. punkte nurodytas teritorijas (t. y. statyba miesto teritorijoje), todėl jiems yra privalomas statybą leidžiantys dokumentai, tačiau jų ieškovė nepateikė.
32. Pirmosios instancijos teismo teismas nustatė, kad byloje liudytojais apklausti R. J. (UAB (duomenys neskelbtini) architektas) ir T. J. ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas) suprato ir vertino, kad pagal UAB „VVARFF“ įgalioto asmens projektuotojo pakartotinai pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą su jame įrašytais tik paslaugų paskirties pastato duomenimis, išduotas statybą leidžiantis dokumentas dėl leidimo statyti paslaugų paskirties pastatą, galiojo ir visiems kitiems Statinio projekte numatytiems statyti statiniams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tik subjektyvus situacijos suvokimas neteikia pagrindo nesivadovauti galiojančiu teisiniu reglamentavimu.
33. Pažymėtina, kad tiek prašymą pateikęs ieškovės įgaliotas asmuo, tiek institucijos darbuotojai yra atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, todėl atlikdami atitinkamus veiksmus turi elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tiek teikiant prašymą, įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, jį pateikti teisingai, tiek nagrinėjant pateiktą prašymą, pastebėjus neatitikimus įvertinti trūkumų šalinimo/tikslinimo galimybes. Byloje nustatyta, kad ieškovė dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo kreipėsi tris kartus. Tai rodo, kad ieškovei nebuvo neužtikrinta galimybė pateikti prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento, atitinkančio teisinį reglamentavimą. Vertinant institucijos veiksmus, pažymėtina tai, kad nors pastaroji ir buvo nurodžiusi tam tikras pastabas, tačiau visiškai neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, kuris numato, kad statybos leidime atskirai nurodomas kiekvienas statinys, kurį šis leidimas suteikia teisę statyti, atskirai nurodant kiekvieno leidžiamo statyti statinio statybos rūšį, paskirtį, pavadinimą, kategoriją, adresą, unikalų numerį (jei būtina), teritorijos, į kuria patenka leidžiamas statyti statinys, ypatumus.
34. Nors liudytojas R. J. nurodė, kad jo praktikoje nurodymas iš savivaldybės suvesti ne tik pagrindinį, bet ir kitus statinius, pirmą kartą buvo gautas 2020 m. liepos 16 d., nuo tada atsirado praktika suvesti į prašymą duomenis apie visus statinius, tačiau STR nenumato sąlygų, kurios leistų tam tikriems subjektas nesivadovauti STR nuostatomis ar jas taikyti pagal savo subjektyvų vertinimą neatsižvelgiant į pasikeitusį STR reglamentavimą.
35. Be to, ir VĮ Registrų centras 2022 m. spalio 28 d. sprendimu prašymą atmetė, nurodęs, kad pateikta deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, t. y. neįrašytas statybą leidžiantis dokumentas, pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statant nesudėtingąjį statinį mieste (...), turi būti gautas leidimas statyti naują statinį, kuris turi būti įrašytas į deklaraciją apie statybos užbaigimą kaip statybą leidžiantis dokumentas. Minėtame sprendime nurodyta pateikti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri atitiktų teisės aktų reikalavimus.
36. Įvertinus nagrinėjamos situacijos metu galiojančias teisės normas, darytina išvada, kad Inspekcija savavališkos statybos aktus ir privalomuosius nurodymus dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų surašė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal Statinio projektą pastatytini statiniai negali būti vertinami kaip savavališkai pastatyti statiniai. Tai, kad ir pati ieškovė nesilaikė teisinio reglamentavimo ar ne taip jį suprato, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamus aktus/privalomuosius nurodymus.
37. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nurodyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, kai dėl jų pakeitimų privaloma iš naujo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinės priežiūros pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad projektą tikrinusios ir pastabas dėl jo teikusios institucijos suvokė projektą kaip visumą, nesusiejo to su Inspekcijos vykdomomis funkcijomis ir nenurodė jokių motyvų, kuo remiantis Inspekcija, nustačiusi, jog ginčo statiniams nėra išduoto statybą leidžiančio dokumento, galėtų nefiksuoti savavališkos statybos fakto ir ignoruoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio reikalavimus.
38. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
39. Nagrinėjamu atveju privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, priimti 2023 m. balandžio 6 d., privalomųjų nurodymų įvykdymo terminas numatytas iki 2023 m. spalio 6 d. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą, kurį nustato Inspekcija. Inspekcija šį terminą, jei yra svarbių priežasčių ir pažeidimas nėra kartotinis, asmens rašytiniu prašymu gali pratęsti vieną kartą 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir panašiai), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam terminui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.
40. STR 52 punkte reglamentuojamos situacijos tais atvejais, jei po statybą leidžiančio dokumento išdavimo paaiškėja, kad jame yra Viešojo administravimo įstatyme nurodytų rašymo apsirikimo ar aiškių aritmetinių klaidų. Tokiais atvejais statybą leidžiantį dokumentą išdavusi institucija, gavusi statytojo motyvuotą prašymą (raštu arba nuotoliniu būdu per IS „Infostatyba“) ar savo iniciatyva, pasinaudodama IS „Infostatyba“, parengia naują statybą leidžiančio dokumento versiją. Nors kaip nurodė ieškovė, šalys mėgino ištaisyti situaciją tokiu būdu, tačiau IS „Infostatyba“ technologiniai funkcionalumai, kurie nuolat keičiami, to neleido padaryti, neteikia pagrindo nesivadovauti teisiniu reglamentavimu.
41. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad pašalinus vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, pastatas negalėtų funkcionuoti, tačiau ieškovė turėtų siekti gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus, atsižvelgiant į STR numatytą reglamentavimą, ar ieškoti būtų kaip pašalinti netikslumus, o ne prašyti panaikinti Inspekcijos teisėtai priimtus sprendimus.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
42. Įvertinus pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas, ko pasekoje nepagrįstai sprendė, kad pagal Projektą pastatyti statiniai (vandentiekio ir buitinių nuotekų šalinimo tinklai) negali būti vertinami kaip savavališkai pastatyti statiniai. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažinti negaliojančiais ir panaikinti administraciniai aktai dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ieškinys šioje dalyje atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais ir panaikinti administraciniai aktai dėl vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:
Atmesti ieškinio reikalavimus dėl vandentiekio tinklų surašytų 2023 m. balandžio 4 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-230404-00037(2), 2023 m. balandžio 6 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-230406-00043, 2023 m. balandžio 6 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-230406-00039 ir dėl nuotekų šalinimo tinklų surašytų 2023 m. balandžio 4 d. savavališkos statybos akto Nr. SSA-30-230404-00038(2), 2023 m. balandžio 6 d. privalomuoju nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-230406-00044, 2023 m. balandžio 6 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-230406-00040 panaikinimo.
Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimo dalis, kuriomis likusi ieškinio dalis netenkinta ir išspręstas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas, palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.