- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-22
- Bylos Nr.
- eI-5694-561/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00343-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui Dainiui Kenstavičiui, atsakovės atstovui Vitalijui Sosunovičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms Gitanai Grudzinskaitei ir Rasai Štikonaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) 2015-12-23 įsakymą Nr. D1-954 (toliau – Įsakymas); 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2009-12-30 tarp pareiškėjos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) buvo sudaryta projekto „Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-033 (toliau – Projektas) finansavimo ir administravimo sutartis Nr. A/2009/NS/60/05-392 (toliau – Finansavimo sutartis). Projektui įgyvendinti pareiškėja sudarė rangos sutartį, kuri darbų vykdymo eigoje buvo nutraukta, bankrutavus rangovui.
Pareiškėja 2014-07-30 paskelbė atvirą konkursą „Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos užbaigimas“ (pirkimo Nr. 154208) (toliau – Pirkimas), su kurio laimėtoju 2015-02-27 sudarė rangos sutartį Nr. 5-40 (toliau – Sutartis Nr. 5-40). Agentūra pateikė Aplinkos ministerijai 2015-12-15 pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-033/IT01, kurioje įvardino Projekte nustatytus pažeidimus ir pateikė siūlymus dėl tolimesnių veiksmų. Agentūra nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo (toliau – Apeliacinis teismas) 2015-09-07 sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-744-180/2015 (toliau – Apeliacinio teismo sprendimas) buvo nustatyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ir siūlė Aplinkos ministerijai mažinti pareiškėjai paskirtą finansavimą, taikyti 2 proc. finansinę pataisą. Vadovaudamasi Agentūros pateiktomis išvadomis, Aplinkos ministerija priėmė Įsakymą.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Įsakymo dalis, kuria nuspręsta sumažinti Projektui skirtą finansavimą 62 991,01 Eur sumoje, yra priimtas neįvertinus konkrečių Pirkimo vykdymo aplinkybių. Agentūra 2015-02-25 raštu Nr. (29-2-3)-APVA-2.36 suderino Pirkimo dokumentus ir rezultatus, nurodydama, kad juos derina su sąlyga, kad teismo proceso metu Pirkimo laimėtojas nepasikeis. Pirkimo laimėtojas, Apeliaciniam teismui priėmus Sprendimą, nepasikeitė. Taigi, Agentūra sutiko, kad sprendimai dėl pirkimo laimėtojo nustatymo ir sutarties su juo sudarymo yra tinkami.
Viešųjų pirkimų tarnyba atliko Pirkimo procedūrų vertinimą ir Pirkimo vertinimo išvadoje pateikė projekto vykdytojui įpareigojimą Pirkimo laimėtojo kvalifikaciją vertinti iš naujo, nurodydama, kad perkančioji organizacija privalo įsitikinti, kad tiekėjas su likusiais pasitelktais subtiekėjais atitinka visus pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Todėl pareiškėja, vykdydama Pirkimą ir leisdama Pirkimo laimėtojui patikslinti kvalifikacijos duomenis, vykdė Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus ir įpareigojimus. Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino, kad pareiškėja šiuos įpareigojimus vykdė ir leido tęsti Pirkimo procedūras bei sudaryti Pirkimo sutartį. Pareiškėja tikėjo, kad ji vadovavosi teisės normomis, kadangi šį įpareigojimą pateikė kompetentinga institucija.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis teismas konstatavo, kad atlikta viešųjų pirkimų vertinimo procedūra neatitiko Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, tačiau pirkimo sutarties nepanaikino. Ši sutartis sudaryta su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju, kas atitinka Finansavimo sutarties nuostatas. Sutarties sudarymas su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju, vykdant tiek Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigojimą bei gavus Agentūros pritarimą, negali lemti sankcijų pareiškėjui taikymo, net ir Apeliaciniam teismui konstatavus pažeidimus, kurie nesukėlė jokių neigiamų finansinių pasekmių. Agentūra konstatavo, kad šis pažeidimas buvo formalus, atsiradęs vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos nurodymus, tačiau sankcija vis tiek buvo pritaikyta.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi būti nediskriminuojančios, pagrįstos privalomais bendrojo intereso reikalavimais, atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Apeliacinis teismas projekto vykdytojui taikė 0,25 proc. Pirkimo sutarties vertės baudą. Todėl manytina, kad sankcija, viršijanti minėtą dydį, laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui. Tuo tarpu Agentūra abejojo Apeliacinio teismo pateiktomis išvadomis – laikėsi pozicijos, kad bauda buvo per maža ir siūlė Aplinkos ministerijai skirti 2 proc. sutarties vertės dydžio sankciją. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad vadovaujantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009-05-29 įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – Rekomendacijos), 26 ir 28 punktais ir pripažinus, kad pažeidimas tebuvo formalus, pareiškėjai neturėjo būti taikoma jokia finansinė pataisa.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8 priedo 8 punktu, institucija nustatytam pažeidimui, pagrįstais atvejais gali taikyti kitus, nei nustatyti Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintose Gairėse dėl Komisijos finansinių korekcijų, taikytinų Sąjungos išlaidoms, valdomoms pagal pasidalijamojo valdymo principą, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių nustatymo (toliau – Gairės), netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos dydžius. Taip pat Projekto vykdytojas Apeliacinio teismo sprendimu jau yra nubaustas už atliktą teisės pažeidimą, Aplinkos ministerija už tą patį pažeidimą negalėjo antrą kartą taikyti sankciją, nes tokiu būdu projekto vykdytoją nubaudė du kartus, pažeisdama Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą principą non bis in idem.
Pareiškėja nesutiko su Agentūros išvada, kad už organikos išplovimo darbus buvo sumokėta du kartus. Išlaidos, deklaruotos pagal Sutarties Nr. 5-40 išlaidų eilutes „Statybos darbai“ bei „Automatikos ir valdymo įranga“ yra tinkamos finansuoti, nes rengiant Pirkimo dokumentus pagal Sutartį Nr. 5-274, rangovui reikėjo įvertinti aplinkybę, kad nutraukus sutartį, visų darbo ciklo grandžių darbai nebuvo pilnai užbaigti. Pirkimas paskelbtas ir Sutartis Nr. 5-40 sudaryta, siekiant užbaigti 2010-08-06 rangos sutartimi Nr. 5-274 (toliau – Sutartis Nr. 5-274) pradėtus darbus.
Kadangi naujasis rangovas turėjo prisiimti atsakomybę už visus iki tol atliktus darbus, darbų kiekių žiniaraščiai buvo parengti sudarant galimybę rangovui pildyti tik eilutes, kurios padengs būsimus kaštus, o kitas eilutes palikti neužpildytas. Rangovas iš penkių darbų kiekio žiniaraščio dalies „Organikos išplovimo grandis“ eilučių užpildė tik dvi. Dalis darbų iš viso nebuvo atlikti ir už juos nebuvo sumokėta. Be to, per beveik du eksploatavimo metus atsirado būtinybė atlikti remonto darbus. Rangovas turėjo atlikti visus darbus, reikalingus tinkamam sistemos funkcionavimui.
Sutartyje Nr. 5-274 numatytų su organikos išplovimo grandimi susijusių neatliktų darbų suma siekė 30 082,52 Lt, t. y. 8 712,5 Eur. Taigi, Sutartį Nr. 5-274 vykdžiusiam rangovui kartu su įranga, jos montavimu ir kitais darbais buvo apmokėta ne už visus darbus, kadangi ne visi darbai buvo atlikti. Todėl rangos sutartyje Nr. 5-40 buvo įvertinti papildomi darbai, kurie nesidubliuoja su Sutartyje Nr. 5-274 numatytais darbais. Rangos sutartis Nr. 5-40 buvo įgyvendinama pagal FIDIC Projektavimo ir statybos bei įrangos sutarties sąlygas („Geltonoji knyga” 1999, antroji pataisyta laida lietuvių kalba), kurioje taikomas bendros sumos principas, o ne atliktų darbų matavimo ir jų apmokėjimo pagal faktinius kiekius ir fiksuotą įkainį nuostatos. Agentūra to neįvertino, nurodydama, kad Pirkimo dokumentuose turėjo būti aiškiai išskirtos eilutės. Užbaigimo darbus vertino rangovas, todėl rangovas skaičiavo kainą.
Sudarant naują sutartį Nr. 5-40 buvo įkainuoti tie darbai, kurių įvertinti pirmoje sutartyje nebuvo galimybės, nes tai surišta su gamykline įrangos eksploatavimo instrukcija. Įranga buvo sudėtingesnė nei buvo planuojama, todėl eilutėje 10.3 „Automatikos ir valdymo įranga“ numatyta papildoma 8 900,02 Eur suma, kuri reikalinga darbams dėl modernesnės įrangos. Naujojoje sutartyje taip pat numatyti papildomi statybos darbai. Tuo tarpu Agentūros nurodytos aplinkybės yra grindžiamos ne įrodymais, o subjektyviomis prielaidomis.
Tai, kad už Sutartimi Nr. 5-40 nupirktus darbus nebuvo sumokėta du kartus, patvirtina ir aplinkybė, kad Sutarties Nr. 5-274 vykdymo metu rangovui už Organikos išplovimo grandies įrengimo darbus nebuvo sumokėta 8 712,5 Eur. Taigi, iš Įsakyme nurodytos sumos turėtų būti atimama minėta 8 712,5 Eur suma.
Aplinkos ministerija, priimdama Įsakymą, pažeidė objektyvumo principą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Nei Aplinkos ministerija, nei Agentūra nepateikė konkrečių duomenų, o lėšos netinkamomis finansuoti pripažintos remiantis vien tik prielaidomis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.
Paaiškino, kad pareiškėjos padaryti pažeidimai, nurodyti tyrimo išvadose, o ne pirkimo vykdymo aplinkybės, sudarė faktinį ir teisinį pagrindą priimti Įsakymą bei taikyti finansinę pataisą. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės neturi įtakos padaryto pažeidimo konstatavimui.
Vadovaujantis Rekomendacijų 26 punktu, nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuojamas vadovaujantis Gairėmis, pagal kurių 2.2 papunktį už pažeidimus kaip pasiūlymo keitimas vertinimo metu ar leidimas pasiūlymo teikėjui keisti pasiūlymą vertinimo metu, numatyta 25 proc. sutarčių sumos finansinė pataisa, kuri gali būti sumažinta. Be to, pareiškėja neginčija, kad Projekto įgyvendinimo metu padarė Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus. Pažeidimus konstatavo ir Apeliacinis teismas, įsiteisėjusiame 2015-09-07 sprendime.
Dėl pareiškėjos teiginių, kad sąnaudos buvo tinkamos Projekto finansavimui, atsakovė pažymėjo, kad Apeliacinis teismas nagrinėjamoje byloje sprendė dėl niekinio sandorio padarinių išsaugojimo, atsižvelgdamas į viešąjį interesą ir galimus neproporcingus padarinius nutraukus sutartį, į bylos aplinkybes. Vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 95² straipsnio 2 dalimi, Apeliacinis teismas nepripažino viešojo pirkimo sutarties negaliojančia ir taikė alternatyvią sankciją, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai. Todėl vien aplinkybė, kad Apeliacinis teismas nepanaikino sutarties, neleidžia teigti, kad nebuvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos ir nėra pagrindo taikyti finansinę pataisą.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Aplinkos ministerija paskyrė antrą sankciją už tą patį pažeidimą, kadangi Apeliacinio teismo paskirta bauda ir Aplinkos ministerijos pritaikyta finansinė pataisa atlieka skirtingas funkcijas. Teismo sprendimu už viešųjų pirkimų imperatyviųjų teisės normų pažeidimus bauda skiriama siekiant apsaugoti viešąjį interesą, užtikrinti viešųjų pirkimų tvarkos visuotinį laikymąsi, o Agentūra siūlo taikyti finansines pataisas, siekdama apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus. Agentūra, įvertinusi, kad Apeliacinis teismas Bendrovei paskyrė 0,25 proc. sutarties vertės baudą, Tyrimo išvadoje taip pat nurodė, jog už Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus šiuo atveju pagrįstai skirtina mažesnė nei Gairėse nustatyta minimali 5 proc. finansinė pataisa nuo galutinės sutarties vertės tinkamų išlaidų sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-10-31 nutarimu Nr. 1179 (toliau – Atitikties taisyklės), 8.5.1 papunkčiu, siekiant, kad išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, jos turi būti pagrįstos išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo ar lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais. Nagrinėjamu atveju, Agentūrai buvo pateikti atliktų darbų aktai, patvirtinti inžinieriaus, užsakovo bei rangovo. Šiuose aktuose „Statybos darbai“ (10.1 eilutė) bei „Automatikos ir valdymo įranga“ (10.6 eilutė) nurodyti kaip atlikti pilna apimtimi, buvo patvirtinti UAB „Sweco Lietuva“ inžinieriaus. Todėl Agentūrai nekilo abejonių, jog šie darbai pilnai atlikti, todėl jie ir buvo apmokėti. Tačiau tas pats inžinierius, tuos pačius darbus, kaip atliktus ne pilna apimtimi, dar kartą deklaravo Sutarties Nr. 5-40 atliktų darbų aktuose. Sutarties Nr. 5-40 IV dalyje „Darbų kainų žiniaraščiai“ 1.4 papunktyje nurodyta, jog „Darbai darbų kainų žiniaraščiuose analogiški pirminio pirkimo darbams. Žiniaraščiuose nurodytos pozicijos turi būti taikomos tik neatliktiems dumblo pirkimo dokumentuose numatomo įrengti objekto darbams, jeigu žiniaraštyje nurodytos pozicijos, rangovo manymu, yra pilnai atliktos, šios pozicijos neturi būti įkainotos.“ Ši nuostata reiškia, kad Sutarties Nr. 5-40 kainų žiniaraščiuose nurodyti darbai yra tokie patys, kaip Sutarties Nr. 5-274 tose pačiose žiniaraščių eilutėse nurodyti darbai, ir kad Sutarties Nr. 5-40 žiniaraščių eilutėse įkainoti darbai nebuvo atlikti pilna apimti pagal Sutartį Nr. 5-274.
Atliekant pažeidimo tyrimą ir nustatant pažeidimą, buvo remtasi faktiniais duomenimis – atliktų darbų aktais bei sąskaitomis faktūromis, kurie yra pripažįstami kaip tinkami atliktų darbų įrodymai. Be to, skunde pažymėta, pagal Sutartį Nr. 5-274 rangovui buvo apmokėta už eilutes 10.1 „Statybos darbai“ ir 10.6 „Automatikos ir valdymo įranga“, kadangi šie darbai buvo atlikti ir ši grandis buvo pradėta eksploatuoti. Tačiau skunde taip pat nurodoma, jog Sutartimi Nr. 5-40 buvo siekiama užbaigti objektą ir atlikti naujus/papildomus, neatliktus pagal Sutartį Nr. 5-274 darbus. Taigi, skunde pateikiami argumentai yra prieštaringi.
Agentūra yra pažymėjusi, jog netinkamomis finansuoti pripažintos lėšos pareiškėjai buvo išmokėtos, todėl būtent tokią lėšų sumą ir buvo siūloma susigrąžinti iš Projekto vykdytojo. Pareiškėjos nurodyta 8 712,5 Eur suma nebuvo išmokėta už neatliekamus darbus, todėl šia suma negali būti mažinama išmokėtų, tačiau netinkamomis finansuoti pripažintų, lėšų suma.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.
Paaiškino, kad Apeliacinis teismas 2015-09-07 sprendime konstatavo, kad pareiškėja pažeidė imperatyvius viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Teismas, įvertinęs, jog Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos darbai realiai vyksta nuo 2010 m., rangovas jau atliko didžiąją dalį darbų, o teismo sprendimo paskelbimo dieną visos Projekto veiklos eina į pabaigą, nusprendė, nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir skirti Bendrovei sankciją.
Bendrovė su 2015-09-07 Apeliacinio teismo sprendimu nesutiko ir bandė jį apskųsti kasacine tvarka, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą. Taigi, Apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir jame nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti. Tyrimo išvadoje Agentūra rėmėsi teismo patvirtintomis aplinkybėmis ir suformuotais argumentais dėl Pirkimo įvertinimo bei dėl teismo sprendimu konstatuotų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.
Apeliacinio teismo sprendimu paskirta bauda ir Agentūros siūlyta taikyti finansinė pataisa atlieka skirtingas funkcijas, todėl negali būti vertinamos kaip dvigubas nubaudimas. Teismo sprendimu bauda skiriama siekiant apsaugoti viešąjį interesą, užtikrinti viešųjų pirkimų tvarkos visuotinį laikymąsi. Tuo tarpu Agentūra taiko finansines pataisas, siekdama apsaugoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos biudžeto finansinius interesus. Nagrinėjamu atveju, pažeidimas nelaikytinas vien formaliu, kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
Agentūra nekvestionavo teismo sprendimu paskirtos baudos dydžio, o tik savo ruožtu spręsdama dėl taikytinos finansinės pataisos dydžio, atsižvelgė į Apeliacinio teismo parinktą baudos dydį. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas baudos dydį žymiai sumažino, Agentūra, skaičiuodama pažeidimo poveikį Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetui, taip pat sumažino siūlomos skirti finansinės pataisos dydį žemiau minimalios 5 proc. ribos.
Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Sutarties Nr. 5-274 kiekių žiniaraščio dalyje „Organikos išplovimo darbai“ numatyti darbai „Statybos darbai“ (10.1 eil.) bei „Automatikos ir valdymo įranga“ (10.6 eil.) buvo deklaruoti kaip atlikti darbai ir už šiuos darbus buvo pilnai apmokėta. Nagrinėjant Sutarties Nr. 5-40 atliktų darbų aktus buvo nustatyta, jog minėti darbai yra aktuojami ir Sutarties Nr. 5-40 atliktų darbų aktuose. Agentūra pažeidimo tyrimo metu įvertino, kad Projekto vykdytojo Bendrovės bei inžinieriaus UAB „Sweco Lietuva“ paaiškinimai suponuoja išvadą, jog papildomų darbų prireikė todėl, kad nebuvo tinkamai atlikti darbai pagal Sutartį Nr. 5-274. Jei šie darbai būtų atlikti tinkamai, Sutartyje Nr. 5-40 nebūtų reikėję numatyti papildomų darbų. Todėl darytina išvada, jog minėtos išlaidų eilutės pagal Sutartį Nr. 5-274 buvo deklaruotos pilna apimti neteisėtai.
Agentūros vertinimu, jei, kaip nurodo Projekto vykdytojas, šildymo vėdinimo darbai nebuvo atliekami pagal Sutartį Nr. 5-274, todėl turėjo būti atlikti pagal Sutartį Nr. 5-40, UAB „Sweco Lietuva“ įvertinus neatliktus darbus pagal Sutartį Nr. 5-274, šie darbai turėjo būti nurodyti atskiroje eilutėje ir įvertinti konkrečia suma, taip, kaip pradinėje Sutartyje Nr. 5-274, kad būtų galima įvertinti šių darbų vertę ir įsitikinti, kad šie darbai tikrai buvo atlikti. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Agentūra įvertino, jog atliktų darbų aktuose nurodyti „Statybos darbai“ bei „Automatikos ir valdymo įranga“ buvo apmokėti du kartus – pagal Sutartį Nr. 5-274 ir pagal Sutartį Nr. 5-40.
Siekiant pagrįsti patirtas išlaidas, Agentūrai buvo pateikti atliktų darbų aktai, patvirtinti inžinieriaus, užsakovo bei rangovo. Agentūrai pateikti Sutarties Nr. 5-274 atliktų darbų aktai, kuriose darbai nurodyti kaip atlikti pilna apimtimi, buvo patvirtinti UAB „Sweco Lietuva“ inžinieriaus, todėl Agentūrai nekilo abejonių, jog šie darbai pilnai atlikti. Tačiau tie patys darbai, kaip atlikti ne pilna apimtimi dar kartą, deklaruoti Sutarties Nr. 5-40 atliktų darbų aktuose.
Žemesnės instancijos teismas
Atliekant pažeidimo tyrimą ir nustatant pažeidimą, buvo remtasi būtent faktiniais įrodymais – atliktų darbų aktais bei sąskaitomis faktūromis. Tuo tarpu pareiškėjos skunde pateikiami argumentai yra prieštaringi – viena vertus, teigiama, jog pagal Sutartį Nr. 5-274 darbai nurodyti žiniaraščio eilutėse „Statybos darbai“ bei „Automatikos ir valdymo įranga“ buvo pilnai atlikti, kita vertus, nurodoma, jog Sutartimi Nr. 5-40 šiuos darbus reikėjo užbaigti. Be to, netinkamomis finansuoti pripažintos lėšos pareiškėjai buvo išmokėtos, todėl būtent tokią lėšų sumą ir buvo siūloma susigrąžinti iš Projekto vykdytojo. 8 712,5 Eur suma nebuvo išmokėta už neatliekamus darbus, todėl šia suma negali būti mažinama išmokėtų, tačiau netinkamomis finansuoti pripažintų, lėšų suma.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovės palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos ministerijos 2015-12-23 įsakymo Nr. D1-954 teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatė, kad 2009-12-30 pareiškėja ir Agentūra pasirašė Finansavimo sutartį. Įgyvendindama Projektą, 2010-08-06 pareiškėja ir jungtinės veiklos partneriai – Meyer & John GmbH & Co ir UAB „Dzūkijos statyba“ pasirašė rangos sutartį Nr. 5-274 dėl Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos.
Pareiškėja 2014-07-30 paskelbė atvirą konkursą „Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos užbaigimas“ (pirkimo Nr. 154208). Su konkurso laimėtojais jungtinės veiklos partneriais Sulzle Klein GmbH ir UAB „Dzūkijos statyba“ buvo sudaryta 2015-02-27 rangos sutartis Nr. 5-40. Konkurso nelaimėjusi bendrovė UAB „Kortas“, nesutikdama su konkurso rezultatais, pateikė ieškinį Kauno apygardos teismui, kuris 2015-03-31 sprendimu jį atmetė. 2015-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-744-180/2015 Apeliacinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikinti uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ 2015-01-09 sprendimą pripažinti jungtinės veiklos partnerių Sulzle Klein GmbH ir UAB „Dzūkijos statyba“ pasiūlymą atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus, sudaryti pasiūlymų eilę ir konkurso laimėtojais paskelbti jungtinės veiklos partnerių Sulzle Klein GmbH ir UAB „Dzūkijos statyba“ pasiūlymą. Atsižvelgęs į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu rangovas atlikęs didžiąją darbų dalį, teismas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 95² straipsniu, nusprendė nepripažinti neteisėtai sudaryto sandorio niekiniu ir perkančiajai organizacijai paskyrė vieną iš alternatyvių sankcijų – 11 729,97 Eur baudą.
Agentūra 2015-11-09 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1509 pateikė pareiškėjai pažeidimo tyrimo išvados projektą, parengtą vadovaujantis Apeliacinio teismo sprendimu, bei pasiūlė nesutinkant su išvada, pateikti papildomą informaciją bei duomenis. Pareiškėja pateikė Agentūrai 2015-11-13 raštą Nr. (04-04.1)8-2856, kuriame paaiškino, kad padarytas pažeidimas yra formalus, todėl tyrimo išvados projekte nurodyta 5 proc. dydžio finansinė pataisa yra neproporcinga, nurodytą finansinę pataisą vertino kaip pakartotinę sankciją už tą patį pažeidimą.
Agentūra 2015-12-10 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1665 pateikė pareiškėjai dar vieną pažeidimo tyrimo išvados projektą bei pasiūlė, nesutinkant su išvada, pateikti papildomą informaciją bei duomenis. Atsakydama, pareiškėja pateikė Agentūrai 2015-12-14 raštą Nr. (32-08.54)8-3116, kuriame paaiškino, kad Sutartyje Nr. 5-40 nurodytos išlaidos nebuvo pakartotinai sumokėtos už tuos pačius darbus bei nurodė šią poziciją patvirtinančias aplinkybes.
Įvertinusi pareiškėjos paaiškinimus, Agentūra 2015-12-16 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1693 pateikė Aplinkos ministerijai informaciją apie nustatytus pažeidimus ir pasiūlė sumažinti Projekto finansavimą 13 244,32 Eur suma ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį išskaičiuojant iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų. Taip pat informaciją apie nustatytus pažeidimus Agentūra pateikė 2015-12-16 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1695 bei pasiūlė sumažinti Projekto finansavimą 62 991,01 Eur suma ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį išskaičiuojant iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų. Vadovaudamasi pateikta informacija, Aplinkos ministerija, remdamasi Agentūros rekomendacijomis, 2015-12-23 priėmė Įsakymą, kuriuo nustatė, kad Projektui skirtas finansavimas mažinamas 68 350,18 Eur, o iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažintos 76 253,33 Eur. Minėta suma apskaičiuota, sudėjus minėtuose Agentūros raštuose nurodytas 13 244,32 Eur ir 62 991,01 Eur sumas.
Pareiškėja nesutiko su Įsakymu priimtu sprendimu 13 244,32 Eur sumažinti Projekto finansavimą, minėtą sumą išskaičiuojant iš Projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų. Argumentavo, kad Agentūra nepagrįstai konstatavo, jog už dalį darbų buvo apmokėta du kartus, t. y. pagal Sutartį Nr. 5-274 ir pagal Sutartį 5-40.
Atitikties taisyklių 20 punkte įtvirtinta, kad netinkamomis finansuoti laikomos išlaidos, kurios anksčiau buvo finansuotos (apmokėtos) iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (arba) savivaldybės, ES fondų, ES finansinės paramos priemonių, kitų Bendrijos finansinių priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų, dėl kurių ES fondų lėšos patirtoms išlaidoms apmokėti būtų skiriamos ne vieną kartą.
Išvadą dėl pakartotino apmokėjimo už dalį darbų, Agentūra priėmė atsižvelgusi į tai, kad Sutarties Nr. 5-274 darbų kiekių žiniaraščio 10.1 eilutėje „Statybos darbai“ ir 10.6 eilutėje „Automatikos ir valdymo įranga“ nurodyti darbai buvo UAB „Sweco Lietuva“ inžinieriaus patvirtinti kaip atlikti ir apmokėti, tačiau dar kartą deklaruoti Sutarties Nr. 5-40 darbų kiekio žiniaraščio 10.1 ir 10.3 eilutėse, atitinkančiose minėtas Sutarties Nr. 5-274 žiniaraščio 10.1 ir 10.6 eilutes. Įvertinusi pareiškėjos paaiškinimus, Agentūra padarė išvadą, kad minėti darbai pagal Sutartį Nr. 5-274 nebuvo tinkamai atlikti ir pabaigti, todėl už juos buvo nepagrįstai apmokėta.
Teismas sutinka su tokia Agentūros išvada. Sutarties Nr. 5-40 Darbų kainų žiniaraščių 1.4 papunktyje nustatyta, kad „darbai, darbų kainų žiniaraštyje analogiški pirminio pirkimo nurodytiems darbams“. Tame pačiame papunktyje įtvirtinta, kad „žiniaraščiuose nurodytos pozicijos turi būti taikomos tik neatliktiems dumblo pirkimo dokumentuose numatomo įrengti objekto darbams, jeigu žiniaraštyje nurodytos pozicijos, rangovo manymu, yra pilnai atliktos, šios pozicijos neturi būti įkainotos“. Minėtos nuostatos suponuoja pareigą rangovui įvertinti atitinkamose pozicijose nurodytų darbų užbaigtumą ir pakartotinai neatlikti pabaigtais pripažintų darbų. Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir UAB „Sweco Lietuva“ sudarė 2010-09-09 sutartį Nr. 5-295 dėl Kauno dumblo apdorojimo įrenginių statybos techninės priežiūros, FIDIC inžinieriaus funkcijų vykdymo. Minėtos sutarties techninės specifikacijos 4.3 papunktyje nustatyta, kad inžinierius, patikrinęs rangovo pateiktą sąskaitą, savo parašu patvirtina, kad apmokėjimui pateiktuose dokumentuose yra įtraukti tik faktiškai rangovo atlikti darbai. Nagrinėjamu atveju, Suvestiniame (supaprastintame) atliktų darbų akte Nr. 11 UAB „Sweco Lietuva“ inžinierius 2013-11-29 patvirtinto, kad pagal Sutartį Nr. 5-274 organikos išplovimo grandies statybos (10.1 eilutė) bei automatikos ir valdymo įrangos (10.6 eilutė) darbai buvo atlikti. Analogiškus darbus UAB „Sweco Lietuva“ inžinierius 2015-09-03 patvirtino ir Sutarties Nr. 5-40 suvestiniame atliktų darbų akte Nr. 3. Pažymėtina, kad UAB „Sweco Lietuva“ pareiškėjai pateiktame 2015-11-26 paaiškinime Nr. V3-2377 nurodyta, jog minėti darbai pagal Sutartį Nr. 5-274 buvo apmokėti, o organikos išplovimo grandis buvo pradėta eksploatuoti, tačiau atlikus inventorizaciją bei eksploatavimo metu buvo pastebėti tam tikri statybos darbų trūkumai bei nebuvo perduota visa statybos bei technologinės įrangos dokumentacija. Tokie paaiškinimai suponuoja išvadą, kad minėti darbai pagal Sutartį Nr. 5-274 buvo nepagrįstai įvertinti kaip atlikti pilna apimtimi, tačiau buvo apmokėti pagal Finansavimo sutartį, kaip tinkamai atlikti. Sutarties Nr. 5-40 pagrindu atlikti su organikos išplovimo grandimi susiję statybos darbai bei automatikos ir valymo įrengimo darbai taip pat buvo apmokėti pagal Finansavimo sutartį, todėl nustačius šią aplinkybę buvo pagrįstai konstatuota, kad pagal abi rangos sutartis už tuos pačius darbus buvo apmokėta du kartus ir nuspręsta susigrąžinti dalį pakartotinai išmokėtų lėšų.
Remdamasi aplinkybe, kad Sutarties Nr. 5-274 vykdymo metu rangovui už su organikos išplovimo grandimi susijusius darbus nebuvo sumokėta 8 712,5 Eur, pareiškėja argumentavo, kad Įsakyme nurodomos 13 244,32 Eur sumos turėjo būti atimama minėta 8 712,5 Eur suma. Iš pareiškėjos argumentų matyti, kad ji 8 712,5 Eur vertės darbus vertino kaip nepabaigtus pagal Sutartį Nr. 5-274, o dalį pagal Sutartį Nr. 5-40 atliktų su organikos išplovimo grandimi susijusių darbų atlikimą vertino kaip minėtų nepabaigtų darbų užbaigimą, kuris turėtų būti kompensuojamas pagal Finansavimo sutartį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, UAB „Sweco Lietuva“ inžinierius savo parašu patvirtino, kad Sutarties Nr. 5-274 darbų kiekio žiniaraščio 10 eilutėje nurodyti darbai buvo atlikti pilna apimtimi. Įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę, byloje nėra. Taigi, konstatavus, kad Sutarties Nr. 5-40 darbų kiekio žiniaraščio 10.1 ir 10.3 eilutėse nurodyti darbai yra analogiški Sutarties Nr. 5-274 darbų kiekio žiniaraščio 10.1 ir 10.6 eilutėse nurodytiems darbams, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, kad dėl dvigubo apmokėjimo už darbus susidariusi grąžintina 13 244,32 Eur suma turėtų būti mažinama 8 712,5 Eur.
Pareiškėja nesutiko su jai paskirta 2 proc. dydžio finansine pataisa. Byloje nustatyta, kad Agentūra 2015-12-16 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1695 siūlė Aplinkos ministerijai skirti pareiškėjai 2 proc. nuo galutinės sutarties vertės tinkamų išlaidų sumos dydžio finansinę pataisą, remdamasi Apeliacinio teismo nustatytais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais bei atsižvelgdama į paskirtos sankcijos dydį bei į pažeidimo mąstą. Nesutikdama su finansinės korekcijos paskyrimu, pareiškėja argumentavo, kad atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, tokio dydžio finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo bei vertintina kaip pakartotinis pareiškėjos baudimas už tą patį pažeidimą.
Apeliacinis teismas, nustatęs Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, atsižvelgęs į tai, kad rangovas buvo atlikęs didžiąją dalį darbų, nusprendė nepripažinti sudarytos pirkimo sutarties negaliojančia ir vadovaudamasis to paties įstatymo 95² straipsnio 4 dalies 2 punktu, paskyrė pareiškėjai alternatyvią sankciją – baudą. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais, jog atsakovė, paskirdama finansinę pataisą, pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą principą non bis in idem, draudžiantį pakartotinai bausti už tą patį pažeidimą, bei, kad finansinės pataisos dydis turėjo būti nustatytas pagal Apeliacinio teismo paskirtos baudos dydį.
Viešųjų pirkimų įstatymo 95² straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Taigi, minėtoje teisės normoje įtvirtintas vienas iš alternatyvių sankcijų tikslų – atgrasyti asmenis nuo viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimų. Tuo tarpu, Europos Komisijos 2013-12-19 sprendimo Nr. C(2013) 9527, kuriuo buvo patvirtintos Gairės, preambulės 6 pastraipoje įtvirtintas finansinių pataisų tikslas – atkurti padėtį, kai visos Sąjungos finansavimui gauti deklaruotos išlaidos, yra teisėtos ir tvarkingos, pagal taikomas nacionalines ir Sąjungos taisykles. Taip pat Gairių 1.1. papunktyje, įtvirtinančiame Gairių taikymo tikslus bei taikymo sritį, nustatyta, kad jeigu valstybės narės nustato pažeidimų, jos turi atlikti reikiamas pataisas. Šią nuostata detalizuojančios išnašos b punkte nurodyta, kad valstybė narė turi prievolę užtikrinti, kad finansuojami projektai būtų atrenkami pagal taikomas ES ir nacionalines taisykles, įskaitant susijusias su viešuoju pirkimu: jeigu nustatomas pažeidimas po to, kai sutartis jau pasirašyta ir veiklai patvirtintas finansavimas (bet kuriuo projekto ciklo etapu), vadovaujančioji institucija ištaiso pažeidimą, taikydama šias gaires arba griežtesnes nacionalinio lygmens taisykles. Taigi, iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, kad Gairėse įtvirtintų finansinių pataisų tikslas yra sudaryti galimybę susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, t. y. apsaugoti Europos Sąjungos biudžetą, o Viešųjų pirkimų įstatymo 95² straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bauda skirta nubausti perkančiąją organizaciją už viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. Todėl, nors atsakovė ir privalo vadovautis įsiteisėjusiame Apeliacinio teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pažeidimais, tačiau paskirtos baudos dydis negali riboti finansinės pataisos dydžio.
Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 95² straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas maksimalus baudos dydis – ne didesnė nei 10 proc. pirkimo sutarties vertės, arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo įvykdytos pirkimo sutarties dalies vertės. Tuo tarpu Gairių 2.2. papunktyje pateiktos lentelės 17 eilutėje numatytas maksimalus finansinės pataisos dydis – 25 proc. nuo sutarties išlaidų. Tai patvirtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 95² straipsnyje numatyta bauda bei Gairėse įtvirtinta finansinė pataisa yra atskiri institutai, turintys skirtingus tikslus. Priešingas šių teisės normų aiškinimas sudarytų sąlygas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pažeidusiam subjektui, sumokėjusiam ne didesnę nei 10 proc. pirkimo sutarties vertės dydžio baudą, toliau naudotis nepagrįstai išmokėtomis lėšomis, kas atitinkamais atvejais gali būti finansiškai naudinga perkančiajai organizacijai. Todėl nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog taikydama finansinę pataisą, atsakovė pažeidė principą non bis in idem, draudžiantį pakartotinai bausti už tą patį pažeidimą.
Pareiškėja argumentavo, kad ji vykdė Viešųjų pirkimų tarnybos bei Agentūros nurodymus. Viešųjų pirkimų tarnyba 2014-12-23 viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-4314 nurodė, kad pasiūlymų vertinimo metu perkančioji organizacija gali leisti tiekėjui atsisakyti subtiekėjo ir perskirstyti jo ir subtiekėjų priimamų įsipareigojimų dalį, tačiau ji turi įsitikinti, kad pats tiekėjas su likusiais pasitelktais subtiekėjais atitinka visus pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Remdamasi minėta išvada ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2015-02-04 raštu Nr. 4S-366, kuriuo buvo patvirtinta, kad pareiškėja įvykdė jai pateiktus nurodymus, Agentūra 2015-02-25 raštu Nr. (29-2-3)- APVA-2.36 konstatavo, kad Pirkimas buvo atliktas tinkamai. Tačiau Apeliacinis teismas 2015-09-07 sprendime konstatavo, kad pasiūlymo pakeitimai gali būti atliekami tik iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Todėl pirkimą laimėję tiekėjai, pateikę pasiūlymą ir pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui atsisakę vieno iš subtiekėjo paslaugų bei pakeitę darbų paskirstymą tarp subrangovų, pakeitė pasiūlymo esmę taip, kad ūkio subjektų grupės pasiūlymas, neatitikęs vieno iš minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, po tiekėjo padarytų pakeitimų tapo atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Taigi, Apeliacinis teismas nepritarė Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijai, pateiktai 2014-12-23 viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-4314 ir konstatavo Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus.
Rekomendacijų 26 punkte įtvirtinta, kad institucija, nustatydama pažeidimą, susijusį su pirkimu ir kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti su tokiu pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti išlaidų, vadovaujasi Gairėmis bei Rekomendacijų 8 priede pateiktu Finansinių korekcijų taikymo aprašu. Gairių 2.2 papunktyje pateiktos lentelės 17 eilutėje numatyta maksimali 25 proc. finansinė pataisa, taikoma už pasiūlymo pakeitimą vertinimo etape, kuri gali būti sumažinta iki 10 arba 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Finansinių korekcijų taikymo aprašo 8 punkte įtvirtinta pažeidimą nustačiusios institucijos teisė pagrįstais atvejais taikyti kitus, nei nustatyti Gairėse, netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos dydžius, įvertinus su pažeidimu susijusias aplinkybes ir su pirkimu susijusiuose Gairių lentelių punktuose nurodytų taikytinų netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos dydžių proporcingumą nustatytam pažeidimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo pritaikyta 2 proc. dydžio finansinė pataisa. Tokį pataisos dydį Agentūra 2015-12-16 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1695 siūlė, atsižvelgusi į Apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes, tame tarpe ir į aplinkybę, jog pažeidimas buvo padarytas kartu vykdant Viešųjų pirkimų tarnybos 2014-12-23 viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-4314 pateiktus nurodymus. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad paskirta mažesnė nei Gairėse numatyta finansinė pataisa, suponuoja išvadą, kad atsakovė, priimdama Įsakymą, bei Agentūra, teikdama pasiūlymą, vadovavosi proporcingumo principu.
Pareiškėja taip pat laikėsi pozicijos, kad jos padarytas pažeidimas buvo formalus ir dėl to nebuvo pagrindo taikyti finansinę pataisą. Tokią savo poziciją pareiškėja grindė tuo, kad sutartis buvo sudaryta su mažiausią kainą pasiūliusiu tiekėju bei, kad nebuvo padaryta žala biudžetui. Skunde teismui pareiškėja vadovavosi Gairių 1.3. papunkčio nuostata, kad pataisos nedaromos, kai pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio. Rekomendacijų 8 priedo Finansinių korekcijų taikymo aprašo 3 punkte įtvirtinta, kad pažeidimas nenustatomas ir finansinės korekcijos netaikomos, kai įtariamas pažeidimas yra formalus, t. y. kai nebuvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai ir įtariamas pažeidimas negalėjo turėti arba neturėjo įtakos pirkimo rezultatui. Nagrinėjamu atveju, Apeliacinis teismas konstatavo, kad situacija, kai pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui yra atsisakoma vieno iš subtiekėjų, neatitikusio minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, susijusio su įsipareigojimais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, ir darbų perskirstymas likusiems subtiekėjams, laikytinas ne duomenų apie kvalifikaciją tikslinimu, o neteisėto pasiūlymo keitimu, kurį draudžia Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalis. Taip ūkio subjektų grupės pasiūlymas, neatitikinęs vieno iš minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, po tiekėjo padarytų pakeitimų tapo atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Tai Apeliacinis teismas vertino kaip Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimą. Tinkamai laikantis šių principų, viešą konkursą laimėjusio tiekėjo pasiūlymas nebūtų atitikęs vieno iš minimalių kvalifikacinių reikalavimų. Todėl, teismo vertinimu, šis pažeidimas nelaikytinas vien formaliu, neturėjusiu įtakos pirkimo rezultatui, galinčiu būti pagrindu atleisti pareiškėją nuo finansinės korekcijos.
Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad skundžiamas Įsakymas neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui, t. y. buvo grindžiamas ne objektyviais faktais, o prielaidomis. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010). Taip pat jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnio procedūrinio dokumento pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nėra būtina pakartoti tame dokumente nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tą procedūrinį dokumentą, kurio pagrindu priimtas administracinis aktas, ir jį pridėti prie priimto administracinio akto. Administracinio akto įžanginėje dalyje nurodytas procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas atitinkamas administracinis aktas, administracinių teismų praktikoje traktuojami kaip to akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (2015-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2014-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014).
Nagrinėjamu atveju, priimdama Įsakymą, atsakovė vadovavosi Agentūros 2015-12-16 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1693 bei kartu su juo pateikta 2015-12-15 pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-033/IT03 ir 2015-12-16 raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1695, prie kurio buvo pridėta 2015-12-15 pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-033/IT01. Šių raštų kopijos kartu su priedais buvo pateiktos pareiškėjai. Minėtose tyrimo išvadose detaliai aprašyti padaryti pažeidimai, nurodytos aplinkybės bei dokumentai, kurie suponavo atitinkamas išvadas. Agentūra vertino pareiškėjos paaiškinimus kartu su kitais duomenis, t. y. UAB „Sweco Lietuva“ inžinieriaus paaiškinimais bei atliktų darbų kiekių žiniaraščiais. Įvertinusi šiuos duomenis, Agentūra padarė išvadą, kad pagal Sutartį Nr. 5-274 dalis darbų buvo nepagrįstai deklaruoti kaip atlikti pilna apimtimi. Analogiški darbai buvo deklaruoti ir pagal Sutartį Nr. 5-40. Agentūros 2015-12-16 rašte Nr. (29-2-7)-APVA-1695 nurodyti pažeidimai buvo konstatuoti įsiteisėjusiu Apeliacinio teismo sprendimu, o paskirtos finansinės korekcijos dydis buvo pasiūlytas atsižvelgus į proporcingumo principą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir dėl to neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Aplinkos ministerija, vertindama pareiškėjos padarytus pažeidimus ir skirdama finansinę korekciją, tinkamai vertino faktinius duomenis, taikė teisės aktų normas bei nepažeidė konstitucinio proporcingumo principo. Skundžiamas Įsakymas priimtas detaliai įvertinus faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, todėl teismas neturi pagrindo jo panaikinti.
Atsisakius patenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus, pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 ir 133 straipsniais,
nusprendė:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.