Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-13 · Byla Nr. 2SA-177-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2012-04-13Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-01Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2013-01-24Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. 2SA-177-881/2013Nutartis · 2013-09-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-13
Bylos Nr.
2SA-177-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00964-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
M. Ž., Č. Ž.
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
M. Ž., Č. Ž.
Trečiasis asmuo
G. M., S. M.
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-177-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00964-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. Ž. ir Č. Ž. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-206-231/2013 pagal pareiškėjų M. Ž. ir Č. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011 pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovams M. Ž., Č. Ž. ir atsakovų M. Ž., Č. Ž. priešieškinį ieškovui N. S. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys G. M., S. M., kuria pareiškėjų prašymas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjai M. Ž. ir Č. Ž. prašė atnaujinti procesą Trakų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011 ir patvirtinti naują žemėnaudos tvarką žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) pagal planą, paruoštą UAB „Geodeziniai matavimai“, kurį su priešieškiniu pateikė atsakovai. Nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011 išnagrinėjęs ieškovo N. S. ieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo bei analogišką atsakovų priešieškinį, 2011 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismo sprendimu žemėnauda žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), patvirtinta pagal 2009 m. balandžio 27 d. UAB „Geodeziniai matavimai“ parengtą planą. Vietoje žymint teismo sprendimo pagrindu tapusio plano duomenis apie konkrečių žemės sklypo dalių ribų posūkio taškų padėtį pagal jų koordinates, paaiškėjo, kad jų koordinuota padėtis nesutampa su grafiškai atvaizduota jų padėtimi, dėl ko kai kurios žemės sklypo dalių ribos eina ne šalia pareiškėjams priklausančių pastatų ir patalpų sienų, o kerta jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ir patalpas, dalį šių statinių paliekant kaimynams atitekusiose žemės sklypo dalyse. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos ir negalėjo būti žinomos, nes tai yra specialiųjų žinių sritis, dėl ko net ir teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi specialistų parengtu dokumentu ir būtent grafine jo dalimi, neturėdamas galimybės patikrinti, ar grafinis ribų atvaizdavimas atitinka faktinę jų padėtį statinių atžvilgiu pagal plane nurodytas ribų posūkio taškų koordinates. Pareiškėjams apie proceso atnaujinimo pagrindą tapo žinoma, kai 2012 m. rugpjūčio 2 d. oficialiai buvo pakviestas bendrovės „Geodeziniai matavimai“ (kuri ir rengė teismo patvirtintą žemėnaudos planą) specialistas M. P., kad jis vietoje nurodytų riboženklių vietas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjų prašymą atmetė, priteisė iš pareiškėjų suinteresuotam asmeniui N. S. po 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas padarė išvadą, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galimas proceso atnaujinimas civilinėje byloje Nr. 2-79-239/2011, nėra. Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. sprendimu nustatė UAB „Geodeziniai matavimai“ 2009 m. balandžio 27 d. plane išdėstytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, labiausiai atitinkančią visų byloje dalyvavusių asmenų interesus, o pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra ne naujai paaiškėjusios, dėl kurių galimas proceso atnaujinimas, o žemės sklypo topografavimo ir ženklinimo paklaidos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjai M. Ž. ir Č. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą dėl proceso atnaujinimo. Nurodo, kad teismas savo sprendimu neišsprendė ginčo situacijos dėl bendrojo žemės sklypo naudojimo, o sukūrė naują ginčo situaciją, dėl kurios negali būti vykdomas priimtas teismo sprendimas. Teismas taip pat neįsigilino į specifinius žemėtvarkinius problemos aspektus; byloje priimtas sprendimas, pagrįstas neteisėtu žemės sklypo padalinimo planu, todėl jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo suformuluotas siūlymas teismui dėl galimo ginčo išsprendimo nėra svarstytinas šioje proceso stadijoje. Be to, teismas neteisėtai priteisė ieškovui 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo nėra privalomas procesinis dokumentas, todėl išlaidos tokio dokumento paruošimui negali būti vertinamos kaip būtinos, o tuo pačiu ir kompensuotinos. Kita vertus, jeigu atsiliepimas į prašymą dėl proceso atnaujinimo būtų privalomas, jis atitiktų Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15 punkte nurodytų procesinių dokumentų požymius, už kurių paruošimą nustatytas maksimalus 0,5 MMA dydis. Tokiu atveju priteistina suma negalėtų viršyti 425 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjų atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. S. ginčija atskirojo skundo pagrįstumą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, skirti pareiškėjams 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti iš pareiškėjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėjai piktybiškai vengia vykdyti įsiteisėjusį, galiojantį ir visiems asmenims privalomą teismo sprendimą. Savo atskirąjį skundą pareiškėjai grindžia ne naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, bet priimto teismo sprendimo ydingumu. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, pagal analogiją už atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo gali būti imamas 3 MMA užmokestis. Pareiškėjai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu vilkina teismo sprendimo vykdymo procesą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinis įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdas, galimas tik įstatymo nustatytais atvejais; be to, jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ir pabandyti išspręsti ginčą savo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme atnaujinti procesą, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvieji, bet ir objektyvieji sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2011).

Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe apeliantai laiko tai, jog vietoje žymint teismo sprendimo pagrindu tapusio plano duomenis apie konkrečių žemės sklypo dalių ribų posūkio taškų padėtį pagal jų koordinates, paaiškėjo, kad jų koordinuota padėtis nesutampa su grafiškai atvaizduota jų padėtimi, dėl ko kai kurios žemės sklypo dalių ribos eina ne šalia pareiškėjams priklausančių pastatų ir patalpų sienų, o kerta jiems nuosavybės teise priklausančius statinius ir patalpas, dalį šių statinių paliekant kaimynams atitekusiose žemės sklypo dalyse. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad tai yra ne naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galimas proceso atnaujinimas, o žemės sklypo topografavimo ir ženklinimo paklaidos. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka, kartu pažymėdamas, kad žemės sklypo paženklinimo vietoje paklaidos savo esme nėra tokios aplinkybės, kurios objektyviai negali būti žinomos (patikrintos) bylos nagrinėjimo metu.

Kita vertus, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad kaip pagrindinį kreipimosi į teismą dėl proceso atnaujinimo motyvą apeliantai nurodo ieškovų ir trečiųjų asmenų pareikštus reikalavimus dėl apeliantams priklausančių statinių nugriovimo. Tačiau teismas išaiškina, kad tokie reikalavimai patys savaime nepatvirtina priimtų teismo sprendimų ydingumo ir būtinybės atnaujinti procesą, o jų pagrįstumas turėtų būti įvertintas atskiroje civilinėje byloje, atsižvelgiant į tai, kad, kaip teisingai nurodė patys apeliantai savo prašyme dėl proceso atnaujinimo, teismai savo sprendimu nepatvirtino tokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, pagal kurią žemėnaudos ribos kirstų apeliantų statinius.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Skundžiama nutartimi teismas netenkino apeliantų prašymo dėl proceso atnaujinimo, todėl, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, turėjo pagrindą priteisti suinteresuotam asmeniui iš apeliantų išlaidas už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą. Tai, kad šis procesinis dokumentas pagal CPK nėra privalomas, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nenustatyta, koks maksimalus užmokestis galėtų būti priteisiamas už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo parengimą, tačiau atsižvelgiant į rekomendacijų 10 punktą, darytina išvada, kad šis galėtų būti ir 3 MMA (rekomendacijų 8.2., 8.8. p.). Ieškovas prašė priteisti iš apeliantų 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nors ši suma neviršija maksimalaus priteistino dydžio, teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad tas pats advokatas atstovavo suinteresuotam asmeniui byloje, kurioje buvo prašoma atnaujinti procesą, tad faktinės aplinkybės jam buvo žinomos ir jam reikėjo mažiau laiko teisinei pagalbai suteikti, ši suma mažintina iki 500 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo N. S. pateikė prašymą priteisti iš apeliantų 500 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir teisingumo ministro kartu su Advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nurodytus išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlygintino dydžio nustatymo kriterijus bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sumažina priteistinų išlaidų dydį iki 300 Lt.

Suinteresuotas asmuo N. S. taip pat prašė skirti apeliantams 10 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tenkinti šį suinteresuoto asmens prašymą nėra pagrindo, nes byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, jog apeliantai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o vien naudojimasis įstatymo suteikta teise prašyti atnaujinti procesą nesudaro pagrindo teigti, kad piktnaudžiaujama įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai (CPK 95 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartimi suinteresuotam asmeniui N. S. iš pareiškėjų M. Ž. ir Č. Ž. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 250 Lt iš kiekvieno.

Priteisti suinteresuotam asmeniui N. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš pareiškėjų M. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir Č. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Vilija Mikuckienė