- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-14
- Bylos Nr.
- e2A-429-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15659-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- G. L., A. L.
- Atsakovas
- R. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. L. ir A. L. bei atsakovės R. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1025-534/2022 pagal ieškovų G. L. ir A. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai G. L. ir A. L. pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 32,74 kv. m butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams G. L. ir A. L. priteisiant po 1/4 dalį buto, o R. L. iš O. L. priteisiant 18 050 Eur kompensaciją. Taip pat atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės G. L. ir A. L. priteisti: vyrišką šveicarišką laikrodį „OMEGA“ (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 5 000 Eur); vyrišką šveicarišką laikrodį „RAIMUND WEIL“ (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 2 700 Eur); mašinos stogo bagažinę „Thule“ su trimis laikikliais dviračiams (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 600 Eur); kėdę „Scano“ rudos spalvos, 1 vnt. (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 200 Eur). Ieškovai prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovei R. L. priteisti: dviratį „Focus“ (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 2 000 Eur); auksinį vestuvinį žiedą (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 500 Eur); auksinį žiedą su rubinu ir deimantu platinoje (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 1 000 Eur); išmanųjį televizorių „S. S. TV“ su išmaniu pulteliu ir 2 vnt. 3D akinių (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 1 200 Eur); kėdę „Scano“ rudos spalvos, 1 vnt. (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 200 Eur); skaitmenines laikmenas „S. S.“ 1 TB dydžio, 2 vnt. (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 160 Eur); parkerį „Dyseus“ su sidabro elementais, „Marlen“ dėžutėje (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 400 Eur); tris sąsagų komplektus (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 140 Eur); portfelį „P. D.“ (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 600 Eur); nešiojamąjį kompiuterį (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 1 400 Eur); išmanųjį telefoną (vertė antstolio D. K. palikimo apraše - 900 Eur). Ieškovai prašė įpareigoti atsakovę R. L. netrukdyti bendrasavininkiams G. L. ir A. L. bei jų įstatyminei atstovei ieškovei O. L. patekti į butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir juo naudotis, perduodant ieškovei O. L. ginčo buto raktus bei pranešant laiptinės kodo numerį.
2. Ieškovai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų tėvas V. L.. Ieškovai paveldėjo po ¼ turto, atsakovė ½ turto. Notaras išdavė paveldėjimo teisės liudijimą pagal antstolio D. K. 2020-10-07 esančius aprašytus kilnojamuosius daiktus, butą. Ginčo butas išnuomotas, ieškovai negali patekti į butą, kad galėtų pradėti įgyvendinti savo nuosavybės teises. Ieškovai nurodo, kad dalinami kilnojamieji daiktai buvo santuokos metu padalinti, perduoti ieškovų tėvui V. L.. V. L. iš pradžių gyveno pas atsakovę, nuomojosi butą, nusipirko butą (duomenys neskelbtini). Atsakovė turėjo galimybę pasiimti kilnojamuosius daiktus, dėl kurių kyla ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atidalijo G. L., A. L., R. L. priklausanti butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir R. L. priteisė iš G. L. ir A. L. po ¼ jiems priklausančią buto dalį. Priteisė G. L., ir A. L. iš R. L. kiekvienam iš jų 9025 Eur kompensaciją už nuosavybės teise priklausančio turto dalies priteisimą R. L.. Taip pat priteisė G. L. ir A. L. lygiomis dalimis iš R. L. 480 Eurų bylinėjimosi išlaidų. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas butą, adresu (duomenys neskelbtini), atidalinti, priteisiant iš ieškovų po ¼ dalį atsakovei R. L., o ieškovams priteisia iš atsakovės po 9 025 Eur kompensaciją kiekvienam. Faktinės aplinkybės rodo, kad ieškovų tėvas V. L. 2014-06-09 testamentu visą savo turtą paliko motinai atsakovei R. L.. B. (duomenys neskelbtini), pagal registro duomenis yra 32,74 kv. m. ploto, gyvenamasis plotas 16,93 kv. m. Ieškovai pagal gimimo liudijimus yra nepilnamečiai, kurie nedirba, todėl išlaikyti buto, jį prižiūrėti, išmokėti atsakovei piniginės kompensacijos už jai tenkančią turto dalį negali. Teismas, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytu atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdu, butą priteisia atsakovei, o ieškovai, kaip bendraturčiai, gauna kompensaciją pinigais iš atsakovės. Toks turto padalinimas, teismo vertinimu, geriausiai atitinka testatoriaus valią, ieškovų interesus.
5. Skundžiamu sprendimu teismas taip pat sprendė, kad likusi ieškinio dalis yra nepagrįsta, kadangi nėra jokių įrodymų, kad daiktai V. L. mirties momentu buvo V. L. nuosavybė, nėra žinoma daiktų buvimo vieta, jų vertė. Nurodė, kad ieškovai daiktus išvardino ir įvertino pagal 2014 -2018 metais įvykusių skyrybų tarp V. L. ir O. L. daiktų perdavimo V. L. įrodymus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nė viena iš šalių negali nurodyti daiktų buvimo vietos, kad būtų galima įvertinti jų būklę, vertę, nustatyti, ar daiktai išlikę. Šalys įrodymų rinkimo pareigą pavedė teismui. Teismas pagal 2020-08-04 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolą nustatė, kad mirusio V. L. gyvenamoje vietoje bute (duomenys neskelbtini), ieškovų išvardintų ieškinyje daiktų nėra. Ištyrus 2020-10-07 antstolio D. K. sudarytą palikimo apyrašą nustatyta, kad apyraše išvardinti daiktai įrašyti pagal ieškovų atstovės O. L. prašymą ir turto vertė nustatyta pagal O. L. įvertinimą. Antstolis D. K. 2020-10-07 sudarydamas palikimo apyrašą daiktų nematė ir negalėjo savarankiškai įvertinti bei įsitikinti, kad daiktai natūroje yra ir kokia jų vertė. Šalys paaiškino, kad palikėjas V. L. itin piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, todėl daiktai galėjo būti perleisti tretiesiems asmenims, elektrotechnika, kompiuterinė technika, kėdė, dviratis, portfelis, automobilio priedai susidėvėti. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovų atstovė O. L. santuokos nutraukimo proceso metu dalį daiktų V. L. perdavė 2014 vasarą-rudenį, kitą dalį - 2018 metų lapkritį. Tai yra ilgas laiko tarpas nuo daiktų perdavimo momento iki V. L. mirties. Nėra įrodymų, kad atsakovė R. L. daiktus pasisavino, tai yra tik ieškovų spėjimas, prielaida.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė atsakovės prašymą priteisti 3630 Eur bylinėjimosi išlaidas. Sprendė, kad nurodomos išlaidos negali būti apskaičiuotos ir pagrįstos, sąžiningos, atitikti advokato darbo ir laiko sąnaudas, kadangi buvo suteiktos po apmokėjimo (apmokėta 2021-10-01, o procesiniai dokumentai teismui pateikti 2021 m. spalį). Be to advokato išlaidas patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovai G. L. ir A. L., atstovaujami įstatyminės atstovės O. L., prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 32,74 kv.m. butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškovams G. L. ir A. L., priteisiant po ¼ dalį buto, o atsakovei R. L. iš ieškovų priteisiant lygiomis dalimis 18 050 Eur kompensaciją, taip pat iš atsakovės priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovai yra paveldėję bendrai daugiau nei 29 tūkstančius Eur, todėl gali išlaikyti butą ir sumokėti kompensaciją atsakovei. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog turi ne turto, o piniginių lėšų, iš kurių galėtų sumokėti kompensaciją ieškovams.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šališkai vertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į ieškovų pateiktus duomenis bei realiai susiklosčiusią situaciją. Ieškovas G. L. 2022-05-30 taps pilnametis ir baigęs mokslus galės dirbti bei uždirbti, ir galėtų gyventi bei prižiūrėti butą, jei teismas būtų išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus ir priteisęs butą ieškovams. Šiuo atveju atsakovė, kuri yra 83 metų amžiaus, nuosavybės teise valdo 3 butus Vilniuje ir dar du nekilnojamuosius objektus, todėl ketvirto buto priteisimas kaip tik kelia pagrįstų abejonių dėl atsakovės realių galimybių tinkamai pasirūpinti dar vienu nekilnojamuoju turtu.
7.3. Apeliaciniame skunde pažymima, jog ginčo butas buvo nupirktas už ieškovų mamos išmoką ieškovų tėčiui. Taigi būtent ieškovai turi moralinę teisę į savo tėvų uždirbtus po santuokos nutraukimo pinigus. Taip pat ieškovai nuo paveldėjimo atsiradimo dienos taip ir negavo galimybės pasinaudoti teisėtai jiems priklausiusia ½ dalies buto, neturi raktų, negauna nuompinigių būtent dėl atsakovės amoralaus elgesio. Ieškovų vertinimu, atsakovė neturi poreikio išnuomoti butą, kad gautų pinigų pragyvenimui, kadangi ji nuomoja mažiausiai du prestižinius butus, todėl kompensacijos lygios rinkos vertei išmokėjimas visiškai nepažeis atsakovės teisių ir teisėtų interesų bei užtikrins nepilnamečių teisėtus interesus.
7.4. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, jog teismo sprendimas ginčo butą priteisiant atsakovei, o ieškovams atitinkamą kompensaciją iš esmės nėra motyvuotas, teismas nenurodė jokių konkrečių argumentų, kaip nustatytas atidalijimo būdas atitinka ieškovų interesus, juo labiau kad atsakovė slapta išnuomojo ginčo butą ir gauta iš jo naudą visiškai neatsižvelgdama ir nepaisydama ieškovų interesų.
7.5. Ieškovų vertinimu, teisėjas pažeidė teisėjų etiką, be jokių argumentų ir pagrindo, priimdamas akivaizdžiai atsakovei naudingą sprendimą ir ignoruodamas ieškovų pateiktus faktinius įrodymus. Be to, paties testamento sudarymo aplinkybės yra neaiškios, kadangi ieškovų tėvui testamento sudarymo metu buvo 39 metai, atsakovei tuo metu buvo 74 metai, o be to atsakovės sūnus, testamento motinos vardu sudarymo metu dar buvo oficialioje santuokoje ir turėjo du mažamečius vaikus (9 m. ir 4 m.), skyrybų procesas dar net nebuvo prasidėjęs.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė R. L. prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškovų naudai priteistos jų patirtos 480 Eur bylinėjimosi išlaidos.
8.1. Nurodo, kad tarp šalių nebuvo ginčo, jog ginčo butas turėtų būti padalintas natūra; tarp šalių buvo ginčas tik dėl to, kuriai iš šalių turi atitekti butas natūra, o kuriai šaliai turi būti išmokėta kompensacija. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė taip, kaip dėl ginčo sprendimo buvo pasisakiusi apeliantė, o ne taip, kaip ginčą spręsti reikalavo ieškovai. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad ieškovų reikalavimas toje dalyje buvo atmestas. Be to, dalis ieškovų reikalavimų buvo visiškai atmesti; ieškovai nesielgė tinkamai procese: nesusitikdavo deryboms net suderinus derybų datą ir laiką, nesutiko su ginčo sprendimu mediacijoje. Visa tai suponuoja išvadą, kad ieškovų bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos iš apeliantės (atsakovės).
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. L. pateiktu atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią skundžia ieškovai, palikti nepakeistą.
9.1. Nurodo, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai yra nelogiški, prieštarauja tarpusavyje ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį. Mano, kad jei ginčas būtų sprendžiamas pagal ieškovų pageidavimą, būtų pažeista testatoriaus valia, pagal kurią visas nekilnojamasis turtas (įskaitant ginčo butą) turi atitekti atsakovei, kuri yra pasirengusi sumokėti ieškovams kompensaciją, kurios dydį jie patys nurodė. Atsakovė jaučia sentimentus butui, kuriame gyveno jos sūnus ir nori jį išlaikyti.
9.2. Papildomai atsakovė nurodo, kad nesutinka su reikalavimu (tiek iš principo, tiek dėl kompensacijos dydžio) ir nesutikimą išreiškė jau pirmojoje instancijoje. Atsakovė jau pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tuo atveju, jei butas natūra būtų priteistas ieškovams (apeliantams), atsakovė prašo skirti ekspertizę buto vertei nustatyti, kad atsakovei būtų sumokėta reali, rinkos vertę atitinkanti buto (1/2 jo dalies) kaina. Jau pirmojoje instancijoje atsakovės R. L. atstovas paaiškino, kad ieškovai, nurodydami, kokio dydžio turėtų būti mokama kompensacija už buto dalį, vienareikšmiškai nurodė, kad tokia dydžio kompensacija yra teisinga. Tai reiškia, kad ieškovai (apeliantai) laiko, kad kompensacija yra teisingo dydžio ir tuo atveju, jei ieškovai gautų kompensaciją. Tuo tarpu atsakovė laiko, kad jei kompensacija būtų mokama jai (o butas natūra priteisiamas ieškovams), kompensacijos dydis turėtų būti nustatytas ekspertizės būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, kadangi apeliantai neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas ieškinys dėl kilnojamųjų daiktų atidalijimo. Be to, byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti, todėl teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja apeliaciniais skundais reiškiamų reikalavimų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
4. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovams ir atsakovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė nekilnojamąjį turtą natūra atsakovei, o ieškovams - 18 050 Eur kompensaciją. Apeliaciniu skundu ieškovai nesutinka su tokiu turto atidalijimo būdu ir nurodo esant pakankamam pagrindui nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovams natūra, o atsakovei priteisti piniginę kompensaciją. Atsakovė, kaip matyti iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme pateiktų procesinių dokumentų turinio, nesutiko su ieškovų reikalavimu priteisti jiems natūra nekilnojamąjį turtą bei papildomai nurodė, jog tuo atveju, jei ginčo turtas natūra būtų priteistas ieškovams, ji nesutinka su ieškovų nurodomu kompensacijos dydžiu, kadangi vertina, jog nekilnojamojo turto vertė yra didesnė. Apeliaciniu skundu atsakovė nesutinka su dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, tačiau reikalavimo dėl nuosavybės atidalijimo būdo nereiškia.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Konstitucijos 23 straipsnyje, bei CK 4.93 straipsnyje įtvirtintomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad konkrečiu atveju teismas gali konstatuoti, kad nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką ar atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra susidėjusiomis aplinkybėmis netikslinga ir neatitiktų šalių interesų gynimo bei derinimo principo, ir racionalesniu bei šalių teises geriau apginančiu bendrosios nuosavybės įgyvendinimo būdu pripažinti atidalijimą iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją, tačiau toks teismo sprendimas turi būti teisiškai motyvuotas ir pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012).
6. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.
7. CPK 179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti, taigi pirmosios instancijos teismas matydamas, jog duomenų nustatyti protingai šiuo metu esančiai turto vertei nepakanka, turėjo pareigą pasiūlyti šalims teikti įrodymus apie turto vertę, o tokių įrodymų šalims negalint pateikti, pasiūlyti šalims atlikti turto vertinimo ekspertizę (CPK 212 straipsnis).
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovė nesutiko su nekilnojamojo turto verte, tačiau tik tuo atveju, jei ginčo turtas natūra būtų priteisiamas ieškovams, t.y. ieškovams išmokėtinas kompensacijos dydis, nustatomas pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto pažymą, atsakovės vertinimu, yra teisingas, tačiau tuo atveju, jei turtas natūra būtų priteistas ieškovams, kompensacijos dydis jau yra per mažas ir neatitinkantis turto rinkos kainos. Tokia susiklosčiusi situacija, papildomai atsižvelgiant į viešai prieinamus internetinės svetainės (duomenys neskelbtini) duomenis apie tokio tipo nekilnojamojo turto kainą (duomenys neskelbtini), neleidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą dalyje dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išnagrinėjo nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nes nurodytoje gatvėje 1 kambario su pilna apdaila buto kainos yra nuo 53 000 Eur ir daugiau.
9. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovai viso civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuosekliai tvirtino, jog turi galimybes išmokėti atsakovei kompensaciją bei išlaikyti butą, kad jiems butas, kuris buvo jų tėvo nuosavybė, kuriai papildomai buvo įregistruota hipoteka dėl ieškovų išlaikymo užtikrinimo, yra reikalingas, o atsakovė turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą ir gyvenamąją vietą, todėl ginčo butas nėra reikšmingas gyvenamosios vietos aspektu. Negana to, į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį būstą nuomoja be ieškovų sutikimo bei gauna atitinkamas pajamas iš šalių bendrosios nuosavybės.
10. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimo dalį bei apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, nenustatė ir neaptarė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su atidalijamo ir atsakovei priteisto turto verte bei turto priteisimo natūra vienai iš šalių pagrindu, taigi neatskleidė bylos esmės, ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos dalies, susijusios su nekilnojamojo turto atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad išvardytos priežastys yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo natūra bei kompensacijos priteisimo ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).
12. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atidalinta bendroji dalinė nuosavybė bei ieškovams priteista kompensacija, ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Kadangi bylos dalis grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, skundžiamu sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas neanalizuojamas ir nevertinamas, o taip pat neskirstomos apeliacinės instancijos teisme turėtos šalių išlaidos, kadangi bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto, 32,74 kv.m. buto, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos už dalintiną turtą priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.