Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. K., vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y.: 2022-02-07, apie 08.56 val., Klaipėdos mieste, Debreceno gatvėje, ties pastatu Nr. 46, esant šviesiam paros metui, šlapio asfalto dangai, S. K., vairuojamu automobiliu „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Debreceno gatve, kryptimi nuo Taikos pr. link Šilutės pl., ir kirsdamas kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtą nereguliuojamą iškilią pėsčiųjų perėją, kurioje greta „Zebras“ linijų horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėta dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų), bei keldamas grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio leistinoje vietoje Debreceno g. važiuojamąją dalį su dviračiu kirtusiam M. B. bei jį partrenkė. M. B., iškart po įvykio pristatytas į gydymo įstaigą, 2022-02-17 mirė dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų. Taip S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-06-01) 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 30 p. (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonės vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti), 127 p. (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties <...>) ir 128 p. (jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino nurodė, kad reiškia užuojautą nukentėjusiajai. Važiavo tą dieną iš ryto Gedminų gatve, prieš Debreceno gatvę buvo automobilių srautas. Įsuko į Debreceno g. ir važiavo link Šilutės pl. Važiuojant prieš perėją išjungė pavaras, važiavo laisvu bėgiu, pristabdė, kadangi priekyje važiavo automobilis, buvo srautas automobilių. Privažiavęs prie perėjos pristabdė, pasižiūrėjo, nebuvo jokių kliūčių, ant šaligatvio nebuvo nei pėsčiųjų, nei dviračių, nei paspirtukų. Tada norėjo atleisti nuo stabdžio pedalo koją, įvažiavo į perėją ir tuo momentu išgirdo smūgį. Kadangi koja tuo metu buvo ant stabdžio pedalo, iš karto sustabdė, pažiūrėjo į veidrodėlį, nes pamanė, kad jam į automobilio galą įvažiavo, nes labai lėtai važiavo. Pamatė stiklą sutrūkinėjusį, išlipo iš mašinos. Pamatė žmogų, gulintį prie dešinio sparno, dviratį per vidurį mašinos gulintį, ir rankinę šalia. Priėjo prie to žmogus, jo pulsas buvo lyg normalus, bet jis sunkiai kvėpavo. Tada prie jo priėjo moteris, paklausė, ar reikia pagalbos. Moters paprašė iškviesti greitąją ir policiją, nes jis tuo metu negalėjo susiorientuoti. Už kelių minučių priėjo ir vyriškis, jis taip pat pasiūlė pagalbą. Atvažiavo greitoji pagalba labai greitai, apžiūrėjo, pasakė kad reikia vežti į ligoninę. Su tuo vyru padėjo įkelti jį į automobilį, paskui tas vyras prie jo priėjęs paklausė, ar jis neužuodė alkoholio kvapo. Atsakė, kad šioje situacijoje nieko neužuodė. Išvažiavo greitoji su nukentėjusiuoju, atvažiavo policijos pareigūnai, patikrino jo blaivumą ir apžiūrėjo įvykio vietą, automobilį. Kitas ekipažas pasikvietė jį ir iš karto padarė apklausą. Po įvykio apie dvi valandas apžiūrinėjo automobilį, apžiūrėjo priekį, apžiūrėjo sparną, kilo įtarimų, kad dešinėje pusėje lyg sparnas pažeistas, buvo rūko žibintas įskilęs, nuo smūgio subyrėjo į keletą šukių. Ant priekinio sparno buvo švieži įbrėžimai. Kiti pažeidimai buvo seni, tą pripažino ir tyrėjas. Paveikslavo iš vidaus ir iš išorės. Paskui pareigūnai apžiūrėjo dviratį, jis lyg buvo nepažeistas, galima buvo juo važiuoti, paėmė tą rankinę į savo automobilį ir po poros valandų jį paleido. Klausė tyrėjos, gal jam į ligoninę nuvažiuoti, atsakė, kad nereikia. Klausė, kaip galėtų su artimaisiais susisiekti, tyrėja pasakė, kad nėra tikslo, nes taip prisiims kaltę. Jis sakė, kad yra nekaltas, važiavo pristabdęs, laisva pavara. Buvo pristabdęs prieš perėją. Dviratininko nematė, jeigu būtų pamatęs, būtų sustojęs. Matė tik priekyje kliūtį. Prieš įvažiuodamas į perėją jis pažiūrėjo į dešinę, į kairę, prie perėjos nieko nebuvo- nei einančio žmogaus, nei stovinčio. Priekyje buvo automobilis, jis nuvažiavo nuo perėjos, todėl užvažiavo ant perėjos ir pajuto smūgį. Mano, kad dviratininkas atvažiavo nuo kalniuko, tikėjosi pravažiuoti. Ten yra kalniukas išvažiuojant į kelią. Jis atsitrenkė jam į sparną, nes yra sparne žymės nuo dviračio. Jei būtų kliudęs priekiu, tokiu greičiu būtų tik nustūmęs jį. Jo važiavimo greitis buvo 23 km/val., taip nustatė ekspertai. Kai įvyko smūgis, jis laisva eiga judėjo. Važiuodamas mašina pajuto smūgį į dešinę pusę, iš karto ant stabdžių, sustojo, žvilgtelėjo į veidrodį ir pamatė, kad skilęs priekinis stiklas. Mašina buvo ant perėjos. Išlipo, nuėjo pažiūrėti, kas įvyko. Dviratis gulėjo per vidurį jo automobilio, tarp priekinių durelių ir galinių, o dviratininkas gulėjo šalia priekinio rato iš dešinės pusės. Pareigūnams per apklausą paaiškino tą patį, ką ir dabar. Pareigūnai užsiėmė savo darbu, jį iš karto pasodino į mašiną ir jis davė parodymus. Apklausiamas tokias pat aplinkybes papasakojo. Pripažino kaltę dėl to, kad paėmė automobilį ir važiavo tą dieną iš namų ir tuo maršrutu. Nebūtų važiavęs, nebūtų į įvykį pakliuvęs. Taisyklių nepažeidė. Ikiteisminiame tyrime sakė, kad KET nepažeidė, dėl įvykio nekaltas. Seniai vairuoja, autoįvykių neturėjo, baustas tik už greičio viršijimą. Jo automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draustas automobilis „Lietuvos draudime“. Draudimo bendrovei apie įvykį nepranešė. Jam reikėjo tik stiklą pasikeisti, pasirašė raštelį, kad nieko nelies. Kai antrą kartą tyrėja pasikvietė, paklausė, ar gali stiklą išimti, pasakė, kad kol kas negali. Paskui prokurorės paklausė, ar gali pasikeisti stiklą, ji pasakė, kad gali išimti, tik mėginti išsaugoti, bet meistrai neišsaugojo. Laisva pavara važiavo, nes priekyje buvo kliūčių ir koją laikė ant stabdžio pedalo. Buvo ant perėjos pristojęs automobilis, sulėtino greitį ir pristabdė. Išsukęs iš Gedminų g. važiavo 2 pavara, nes buvo mašinų, greitis galėjo būti 30-40 km/val. Tokiu greičiu nuo posūkio pravažiavo 500-600 m. Priekyje buvo mašinų virtinė, todėl greitis buvo nedidelis. Laisva pavara važiavo, nes, jeigu priekyje važiuojantis automobilis pristabdytų prieš perėją, jis galėjo įvažiuoti į jį. Laikėsi atstumo 8-10 m nuo priekyje važiavusios mašinos. Priekyje važiavusi mašina pristabdė prieš perėją, ir tada jis pristabdė. Ji nuvažiavo nuo perėjos, jis tuo momentu atleido koją nuo stabdžio pedalo ir užvažiavo ant perėjos. Ne visą laiką riedėjo laisva pavara, laisvą pavarą buvo įjungęs gal apie 15 m iki perėjos. Kada ta mašina pristabdė, tada jis įjungė laisvą pavarą ir sulėtino greitį. Priekyje nematė jokių kliūčių. Pajutęs smūgį pamanė, kad į automobilio galą kažkas įvažiavo, nes per lėtai važiavo. Pakėlė akis į veidrodėlį, kad pamatyti galinį vaizdą, tada ir pamatė, kad dešinėje pusėje priekinis stiklas sudužęs. Pajutęs smūgį iš karto nuspaudė stabdžio pedalą. Apie savo važiavimo greitį sužinojo iš ekspertų išvados. Nepastebėjo žmogaus, visą vaizdą matė per priekinį stiklą, matė perėją ir abu šaligatvius, nebuvo nieko, nei pėsčiųjų, nei kokios transporto priemonės. Nuo kalniuko iki perėjos 15-20 m. Per priekinį stiklą stebėjo aplinką, saugojosi, kad neįvažiuotų į priekyje važiuojančią mašiną. Neatsimena, koks oras buvo, tą dieną nelijo, matomumas buvo normalus, debesuota. Kai pajuto smūgį, jis žiūrėjo į priekį. Prieš užvažiuodamas ant perėjos pasižiūrėjo į kairę ir į dešinę ir toliau žiūrėjo į priekį, nebesidairė į šonus. Nematė dviratininko, tik pajuto smūgį, priekyje buvo automobilis, laikėsi atstumo nuo jo. Pažiūrėjo į veidrodėlį. Žiūrėjo tiesiai, nežiūrėjo į dešinę, nes tada nematytų kas kairėje pusėje darosi. Smūgį pajuto į dešinės pusės dalį. Įvažiuodamas į perėją pasižiūrėjo į kairę ir į dešinę. Nei kairėje, nei dešinėje pusėje nebuvo jokių kliūčių. Pro šoninius langus negali dairytis, jei priekyje yra kliūtis. Ką pasakojo, tą tyrėja užrašė. Pripažino kaltę ikiteisminio tyrimo metu, nes jį 2 val. pralaikė, visokių klausimų buvo užduota, kai paklausė, ar gailisi, pasakė, kad apgailestauja, kad šis įvykis įvyko. Kai paklausė, ar kaltu prisipažįsta, sakė, kad dėl įvykio yra nekaltas, kaltas yra prieš save, kad važiavo tą dieną ir važiavo tuo maršrutu. Automobilio apgadinimai eismo įvykio metu buvo šie: ant dešinio priekinio sparno įbrėžimas, suaižėjo priešrūkinis dešinės pusės žibintas, stiklas priekinis dešinėje pusėje ir sparnas prie priekinio rato viršaus dešinėje. Matė, kad putos nukentėjusiajam ėjo iš burnos, kraujas burnoje buvo. Suprato, kad jis su galva trenkėsi į kelio dangą, kadangi gulėjo ant nugaros. Smūgis buvo į dešinę pusę, galimai aukštielninkas krito jau nuo mašinos. Jis vertėsi ant mašinos į stiklą ir krito aukštielninkas. Tokias išvadas padarė, nes nukentėjusysis gulėjo ant nugaros. Nesąmoningas buvo, nieko nekalbėjo. Iki įvykio neturėjo reikalų su policija. Niekas neaiškino, kad gali tikslinti kas parašyta. Tyrėja pasakė, kad šiuo momentu gynėjo nereikia. Jei būtų sustojęs tuo metu, kai atsitrenkė dviratininkas, ar būtų tokie patys sužalojimai, sunku numatyti. Tikriausiai nuo jo judėjimo greičio priklausė nukentėjusiojo sužalojimai. Važinėja su dviračiu, žino, kad reikia praleisti kliūtį, žino, kad rekomenduojama nulipti nuo dviračio kertant važiuojamą dalį. Žino, kad draudžiama dviračiu per perėją važiuoti. Kaltės nepripažįsta, nes jis nieko nusikalstamo nepadarė, prieš perėją sumažino greitį, nebuvo jokios kliūties, laisva pavara įvažiavo į perėją ir įvažiavo į jį. Taisyklių laikėsi, sulėtino greitį, pristabdė, bet nesustojo. 9 punkto reikalavimų nepažeidė. Pagal 30 punktą sulėtino greitį, jokių kliūčių nebuvo, išskyrus priekyje važiuojantį automobilį. Leistino greičio neviršijo. Jokio stabdymo kelio, jokio slydimo nebuvo, iš karto vietoje sustojo. Sulėtintu greičiu ir važiavo, kliūties nematė. Jei žinotų, kad tuoj gali būti kliūtis, tada žiūrėtų per šoninį langą. Pasižiūrėjo į kairę ir dešinę, prie šaligatvio nieko nebuvo. Dėl šio įvykio savo kaltės nemato. Į savaitę 1-2 kartus važiuoja Debreceno gatve. Dažniau važiuoja visuomeniniu transportu. Tą dieną važiavo į garažą prie „(duomenys neskelbtini)“, į darbą reikėjo po pietų.

Nukentėjusioji G. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žuvusysis M. B. jos vyras. Ryte vyras pavalgė pusryčius ir važiavo į treniruotes su dviračiu. Jis žaisdavo tenisą salėje, Debreceno g., prieš grįždamas iš treniruotės apie 13 val. jai paskambindavo. Tą dieną jis nepaskambino, ji pagalvojo, gal kažkas atsitiko, nes taip niekada nebuvo. Nubėgo iki tos salės, pasakė, kad jis treniruotėje nebuvo. Nesuprato, kodėl taip atsitiko, nes niekada nebuvo tokio atvejo. Brolis pradėjo skambinti draugams, kurie žaisdavo kartu. Vienas draugas pasakė, kad matė Debreceno g., kad kažką nešė į greitąją. Paskambino į ligonines, pasakė, kad tokį žmogų atvežė, jis buvo be sąmonės. Ligoninėje su vyru nekalbėjo, buvo karantinas, neįleido jos. Vyras sąmonės neatgavo, mirė praėjus 10 d. po įvykio, vasario 17 d. Gyvena (duomenys neskelbtini), netoli reikia važiuoti iki salės. Ten yra dviračių takas, perėja, jis visada važiuodavo per ten. Nematė dviračio po įvykio. Ji atsisako paimti dviratį. Kaltinamasis nebuvo su ja susisiekęs. Dabar per posėdį girdėjo, kad atsiprašė. Advokatė kreipėsi į draudimo bendrovę, ir sumokėjo visą žalą draudimas. Užteko ką draudimo bendrovė sumokėjo, daugiau materialinių pretenzijų neturi. Prašo priteisti advokato išlaidas iš kaltinamojo. Turi dukrą ir sūnų, bet jie neturėjo materialinių pretenzijų. Išgyveno santuokoje 48 metus. Jai atrodo, kad dieną prieš įvykį vyras buvo išgėręs butelį su draugais, nes žaidė tinklinį. Vyras gimęs buvo (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam negali visiškai atleisti, nebėra žmogaus, jos sveikata sutriko. Vyras jau buvo pensijoje, bet dar truputį dirbo. Ji taip pat pensijoje. Apie įvykį nieko nežino. Mano, jei važiavo tokiu greičiu kaltinamasis, negalėjo būti tokie sužalojimai padaryti. Vyras dirbo budėtoju servise. Buvo sportiškas, aktyvus, sportavo, daug draugų turėjo, žiemą maudėsi, į pirtį važiuodavo. Buvo sveikas, pas gydytojus nesilankydavo. Įvykio vietoje nėra kalno, tiesus kelias. Paprastai ne tuo keliu į parduotuvę važiuodavo. Tą vietą žino, dažnai vaikščiodavo su draugais. Geras matomumas. Vyras aukštas, vidutinio kūno sudėjimo, pasportavęs. Vyras avėjo juodus žieminius batus, jo striukė tamsiai mėlyna, beveik juoda, kelnės tamsios, jis buvo su kepure. Vyro mirtis turėjo įtakos jos sveikatai, lankėsi pas psichologus, psichoterapeutus, nustatyta depresija. Ten yra nuokalnė nuo bendrabučių pusės, reikia pristabdyti. Kai jie kartu važiuodavo, vyras nulipdavo nuo dviračio ir eidavo per perėją. Kaip buvo tą rytą, ji nežino.

Ekspertas Virginijus Pačebutas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog tvirtina savo išvadą. Vaizdą apie įvykio vietoje buvusią situaciją susidarė iš medžiagos. Atokiau nuo kelio, jei žiūrint pagal automobilio važiavimo kryptį iš dešinės, kur veda dviračių takas, yra kalnelis, nuo kurio besileidžiant dalis dviračio tako prieš pat važiuojamąją dalį lieka horizontali. Negalėtų pasakyti, ar nuokalnė turėtų įtakos dviratininko greičio sumažėjimui ar padidėjimui. Ženklaus reljefo pokyčio toje vietoje nemato. Tik turėdamas konkretų greičio vienetą, atlikęs skaičiavimus galėtų atlikti vertinimą. Eismą organizuoja ne tik kelio ženklas, bet ir kelio ženklinimas. Ten yra trijų rūšių kelio ženklinimas: pėsčiųjų perėja, dviračių takas ir stačiakampiai kvadratai, zona, kur yra pakilimas. Visi kelyje esantys objektai yra paženklinti, ir vairuotojas, važiuojantis keliu, turi sekti situaciją ir matyti visą informaciją ne tik kelio ženkluose, bet ir kelio ženklinimą. Vairuotojas turi sekti informaciją visapusiškai. Gatvė gerokai platesnė nei automobilis, todėl automobilis, jeigu važiuoji jam iš paskos, negali vairuotojui uždengti gatvės visu pločiu, kad jis nematytų visiškai, kas vyksta priekyje. Vairuotojas, kuris važiuoja, turi laikytis atstumo nuo priekyje važiuojančio automobilio, tada atsiranda erdvė gatvei apžvelgti. Nekyla abejonių, kad artėjant prie tos perėjos ir esant srautui, nebūtų galima matyti prie ko kelyje yra artėjama. Paprastai apie tuos dalykus informacija yra renkama atliekant eksperimentus. Jeigu žmogus vietinis, gatvėje ne pirmą kartą, žino gatves, kuriomis važiuoja, žino kokie yra posūkiai, perėjos ar kažkas. Iš kaltinamojo gynėjo pateiktų fotonuotraukų matosi, kad yra lengvas nuolydis link gatvės. Foto nuotraukoje Nr. 4 matosi ir ženklas, matosi ir kelio ženklinimo linijos. Yra niekuo neuždengtas, visiškai atviras plotas, kuriame galima matyti, kas vyksta artėjant dviračiui pėsčiųjų taku prie gatvės. Pagal visus skaičiavimus, 6 m atkarpoje, prieš susidūrimo vietą, jei atmesti dar tuos 1,8 m, kur buvo išvažiavęs, prieš pat gatvę dviratininkui esant, vairuotojas turėjo galimybę jį pamatęs sustabdyti ir nesusidurti su dviratininku. Sudarytoje schemoje mėlynos spalvos sužymėti atstumai, ta vieta būtų arti šaligatvio, toje atviroje zonoje, bet ne ten, kur iš foto nuotraukos matyti, kad auga medžiai ir yra posūkis. Ne posūkyje ir ne už medžio dviratininkas buvo, tad vairuotojas dar turėjo galimybę išvengti susidūrimo. Yra sužymėjęs kaip zoną spalvotoje schemoje, matmenimis nuo asfalto krašto, matyti, kad dviratininkui esant 4,5 m arba 2 m nuo važiuojamosios dalies, kur nupieštas dažais dviratis ir ši vieta nėra toliau esančiame posūkyje ar kur yra augmenija. Iki tos vietos esant dviratininkui, automobilio vairuotojas galėjo sustabdyti automobilį iki dviračių tako. Jei būtų vairuotojas pamatęs dviratininką 4,5 m. iki kelio, jis būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti neįvykstant susidūrimui. Tai yra subjektyvus dalykas. Eismo dalyvis, vairuojantis transporto priemonę, yra įpareigotas tai padaryti, yra reikalavimas artėjančius, besirengiančius per perėją eiti pėsčiuosius praleisti, artėdamas prie perėjos vairuotojas privalo būti atidus ir stebėti situaciją ne tik kelyje, bet ir kas vyksta aplink kelią vienoje ir kitoje kelio pusėje. Vertinant techniniu požiūriu, dar galima priimti sprendimą ir sustoti prieš perėją, prie gatvės artėjantis dviratininkas yra 4,5 m nuo gatvės. Techniniu požiūriu tai pakliūva į apžvalgos lauką. Prie gatvės vykstančią situaciją ir aplinkybes vertina, kad tokiu atstumu matant artėjantį dviratininką, kuris nestoja, tęsia judėjimą, vairuotojas turi imtis veiksmų, mažinti greitį, sustoti ir praleisti tokį nestojantį dviratininką ir tokiu būdu šie neįvykdyti vairuotojo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su įvykiu. Tai yra vertinimas techniniu požiūriu. Pagal KET dviratininkas turi praleisti artėjančias transporto priemones. Nereikia ekspertinių žinių, visi šitie dalykai yra surašyti KET ir vadovaujantis jomis galima atsakyti į šį klausimą. Dviratininko buvimas matomumo zonoje iki susidūrimo nėra ilgas laiko tarpas, šio laiko neskaičiavo, kadangi šis klausimas nebuvo užduotas, tai yra sekundė su dalimis. Automobilio vairuotojas turi sekti visą situaciją, kas vyksta jam važiuojant jo važiavimo kryptimi tiek, kiek susiję su jo ir kitų dalyvių dalyvavimu eisme. Jei pradėtų eiti žmonės iš kairės pusės, jam taip pat tektų sustoti prieš perėją, tik kur yra atskiros dalys su skiriamąja juosta per vidurį nereikia sustoti pėstiesiems kertant važiuojamąją dalį priešinga važiuojamąja dalimi.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra Klaipėdos AVPK kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3 sk. vyr. tyrėja. Iš pradžių tyrimą atlieka reagavimo skyrius, kuris važiuoja į įvykio vietą, surenka pirminius dokumentus, paskui perduoda jiems. Pirminė įtariamojo apklausa buvo su tyrėju D. J., jis kaltės nepripažino, pasakė, kad reikia susipažinti su bylos medžiaga. Kai gavo ekspertizės aktą, kaltinamasis susipažino, apie tai yra byloje protokolas, jo parašai. Papildomai apklausė, kuomet jis jau buvo susipažinęs su aktu, klausė nuomonės, ar prisipažįsta, ar galisi, kad dėl neatsargumo pažeidė KET. Jam buvo išaiškintos teisės, jis kaltę pripažino. Apklausos trukmę fiksuoja automatiškai BPS sistema. Galėjo būti 5 minučių paklaida, nes pradžioje pakalbama, paaiškinamos teisės, pasikalbama su žmogumi, ką jis mąsto. Jeigu nurodyta, kad apklausa vyko 20 min., tai jokiu būdu ne 2 val. vyko. Vėliau buvo papildomai apklaustas įtariamuoju, tai reiškia, jog jis žinojo išvadas prieš duodamas parodymus. Visada stengiasi prieš apklausą išsiaiškinti poziciją dėl kaltės, prisipažįsta ar neprisipažįsta, ar iš dalies prisipažįsta, nes kartais žmonės, kurie neturi juridinio išsilavinimo, nesupranta šitų dalykų, tenka paaiškinti, kas yra visiškas prisipažinimas, kas yra dalinis, ir kas yra neprisipažinimas. Tenka paaiškinti ir išsiaiškinti, kokią poziciją priima. Visiems stengiasi šitą dalyką išaiškinti. Jei jis būtų pasakęs, kad neprisipažįsta kaltu, taip ir būtų parašiusi. Niekada neįtakoja pozicijos dėl kaltės, tiesiog bando išsiaiškinti situaciją. Šiuo atveju pasiūlė bandyti pagalvoti, kodėl jis nematė dviratininko. Jis ir parodė, kad buvo intensyvus eismas, mašinos važiavo viena šalia kitos, jis buvo labai sukoncentravęs dėmesį į priekyje važiuojančią mašiną. Be abejo, jei paliktas mažas tarpas ir priekyje važiuojantis automobilis stabdytų, jis įpultų. Čia jis taip paaiškino. Žino, kad automobilyje yra 4 aklosios zonos: statramsčiai galiniai ir priekiniai, kurie gali užstoti ne tik dviratininką ar pėsčiąjį, bet ir automobilį, jei važiuojama tiesiai ir nepasilenkiama aplenkiant statramstį. Labai dažnai galima padaryti tokias neatsargias nusikalstamas veikas ir sužaloti žmogų ar netgi atimti gyvybę nepastebėjus šito dalyko. Visą laiką perskaito dar nepasirašytą protokolą, kad galėtų pataisyti, jei žmogus pasako, kad kažkas ne taip parašyta, nes kai pasirašo, užsirakina ir nebegali taisyti. Visą laiką paklausia, ar reikia ką nors pataisyti. Jokių papildymų nebuvo. Kai jau pasirašo atspausdina ir duoda pačiam perskaityti, žmogus turi pasirašyti ant specialaus priedo, kad perskaitė ir pagal jo žodžius surašyta teisingai. Visiems be išimties yra išaiškinama, kas yra lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, nes dažnai klausia: „o kas man bus?“. Visą laiką žmogui paaiškinama, kad ne ji sprendžia dėl bausmės, o sprendžia teismas, bet kiekvienas įtariamasis, jei jis pripažįsta kaltę, nuoširdžiai gailisi, dalinai arba visiškai atlygina žalą arba, kaip šiuo atveju, draudimas atlygina, visą laiką turi teisę susitaikyti su nukentėjusiuoju, arba prašyti laidavimo. Išaiškino, kad žinotų poziciją, nebūtų pasimetęs ir galėtų pats priimti sprendimus, nes žmonėms, ne teisininkams, kartais yra sunku suvokti. Kažkokios kalbos konkrečios, kategoriškos, kad galimas susitaikymas nebuvo, negalėjo būti vien todėl, kad dar nebuvo atlyginta žala. Kol nukentėjęs negauna žalos atlyginimo, negali atsakyti, ar sutinka taikytis, nes nukentėjusiajam svarbus žalos atlyginimas. Kalbos apie susitaikymą visą laiką būna neatsargiose nusikalstamose veikose. Tokiose bylose nemažai susitaikymų būna, visi supranta, kad dėl neatsargumo, o ne tyčia veika padaryta. Kai žmogus neteistas, visada pasako, kad gali būti susitaikymo galimybė. Byla pakankamai ilgai vyko dėl ekspertizių. Kai nėra pilnų duomenų, draudimas neskuba išmokėti žalos, tai yra svarbus momentas. Automobilio priekinė dešinioji dalis apgadinta, kaltinamasis su priekine dalimi partrenkė nukentėjusįjį. Priekinis buferis apgadintas, priešrūkinis žibintas įstumtas į vidų. Nuo šoninio smūgio eitų į išorę, ne į vidų. Apklausoje įtariamasis detaliai nurodė, kad buvo susikoncentravęs į priekyje važiuojančią mašiną ir dėl to nepamatė. Dviratininko ūgis 1,84 m ir jis dar ant dviračio. Yra pervaža su pėsčiųjų perėja, atsakingas vairuotojas, artėdamas privalo dairytis, pagal KET privalo net pamatęs artėjantį prie nereguliuojamos perėjos pėsčiąjį sustoti ir praleisti. Net ne einantį, o artėjantį. Kaip vairuotojas galėjo nematyti 1,84 m dviračiu parvažiuojančio žmogaus? Todėl, kad, greičiausiai, jis ir nežiūrėjo. Arba jam trukdė statramstis, arba buvo sutelkęs visą dėmesį į priekyje važiuojantį automobilį ir tiesiog nepasuko galvos. Prieš perėją ypatingai turi sulėtinti ar sustabdyti, kad įsitikinti, kad niekas neina, o ten dar yra dviračių takas, reiškia turėjo būti dar labiau atidus, žvalgytis, sustoti, kad nekliudyti. Žmogus nebuvo kategoriškai nusiteikęs, kad tikrai nekaltas, jis nurodė, jog lauks detalesnių išvadų. Pas jį buvo abejonės. Susipažinęs su ekspertizės aktu pripažino kaltę. Ekspertizės akte nurodyta, kad S. K. turėjo techninę galimybę sustabdyti neprivažiuodamas susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo su dviratininku. Kaltinamajam buvo išaiškintas galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas baigus tyrimą, išaiškinta, kad yra galimybė bausmę mažinti 1/3.

Liudytoja I. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog buvo situacija, kad išėjo iš namų ir pamatė šį įvykį. Pribėgo prie nukentėjusiojo, išlipo vairuotojas. Ten taip staigiai viskas įvyko. Dar vienas vyras nuo bendrabučių atbėgo, su tuo vyru laikė nukentėjusįjį, nes jam kraujas bėgo iš burnos, kad neužspringtų. Skambino greitajai, greitoji per 10 min. atvažiavo. Ji išėjo iš savo namo, priešais yra perėja, ir toje perėjoje pamatė mašiną, kuri susidūrė su dviratininku. Pamatė, kad dviratininkas nukrito, nes buvo stiprus garsas, paties susidūrimo nematė. Šalia 46 namo ir yra perėja, išėjo iš namo ir ėjo link parko. Susidūrimas įvyko kur yra nuokalnė, pati ten dažnai dviračiu važinėja, jei nepristabdysi, greitis nemažas būna. Pamatė, kad nukrito dviratininkas, dviratis ir rankinė toliau. Be perėjos kito ženklinimo nėra. Yra dviračių takas ir kalniukai. Nuo Taikos pr. važiuojant 46 namas yra kairėje gatvės pusėje. Nuo namo pusės žiūrint avarija įvyko kitoje gatvės pusėje. Mašina važiavo nuo Taikos pr. Ji tiesiog smūgio garsą išgirdo, tada atkreipė dėmesį ir pamatė krentantį dviratininką. Automobilis, kurioje vietoje buvo, nepasakys. Kalniukai ten yra, vienas yra iš vienos pusės, kitas iš kitos. Dviratininkas gulėjo truputį už perėjos, šalia šaligatvio, bet ant gatvės. Nukentėjusiojo galva buvo į Taikos pr., kojos į Šilutės pl. Žmogus buvo nesąmoningas, kai greitajai med. pagalbai paskambino, pasakė pakalbinti, bet jis nieko neatsakė, jam kraujas bėgo iš burnos, o jie laikė galvą, kad nepaspringtų kol atvažiuos greitoji. Dviratis buvo šalia automobilio, toliau dviratininkas gulėjo. Nepastebėjo, ar dviratis buvo sulaužytas, tuo metu negalvojo apie tai. Nuokalnė ten tikrai nėra didelė. Kai važiuoja dviračių taku link namų turi pristabdyti, nes dviratis įsibėgėja. Ten yra labai pavojinga vieta, to kalniuko turėtų nelikti. Kai važiuoja, stabdo, nes gali įsibėgėti. Įsibėgėjimas yra tiesioje atkarpoje. Dviratininką matė pirmą kartą, tik šiandien sužinojo, kad jis neišgyveno. Vairuotojo iki įvykio nebuvo mačiusi, kai išlipo iš mašinos jis buvo šoke. Niekas nieko neaiškino, ten tokia situacija, guli žmogus, kraujuoja, visi išsigandę, niekas nieko nesiaiškino. Greitoji gal po 10 min. atvažiavo. Kol atvažiavo greitoji, ji visą laiką buvo prie dviratininko. Kai atvažiavo greitoji, ji norėjo nueiti, ėjo link parko, ją sustabdė pareigūnai, paklausė, ar gali duoti parodymus. Dviratininkas buvo vyras, gal 60 metų, aukštokas, gal apie 1,80 m ūgio. Dviratininko buvo paprastas vyriškas dviratis ir atsimena, kad buvo krepšelis prie jo, ne sportinis dviratis. Ir rankinė turbūt iš krepšelio iškrito. Matė, kad priekinis stiklas mašinos buvo sudaužytas. Atrodo, kad keleivio pusėje. Pirmiausia išgirdo smūgį, pamatė žmogų nukritusį, o ar buvo nulipęs nuo dviračio, ar važiavo, nepasakys. Dviratininkas gulėjo priekyje automobilio, truputį toliau nuo automobilio. Gulėjo netoli lango keleivio pusėje.

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog važiuodamas Debreceno g. link Taikos pr. apie 9 val., galėjo būti praeitų metų vasario mėn., pamatė greitosios pagalbos mašiną stovinčią. Pravažiuodamas pamatė, kaip greitosios pagalbos darbuotojai guldė vyrą ant neštuvų. Dar automobilį matė, stovintį ant perėjos, už jo stovėjo policijos mašina. Pravažiuodamas visa tai matė, tik paskui sužinojo, kad tai buvo jo pažįstamas. Vėliau iš žmonių išgirdo, kad jis važiavo dviračiu. Apie 9 val. važiavo. Dažnai važiuoja ta gatve, būna mašinų, kartais daugiau, kartais mažiau. Labai intensyvaus judėjimo nebuvo, kai jis važiavo. Visą laiką turi dėmesį skirti vairuojant ta gatve, nes mokyklos šalia, važiuoja dviratininkai, paspirtukininkai, vaikai eina. Kelio ženklai aiškūs, net kalniukai yra, kad perėja yra. Jei esi dėmesingas, viską pamatai. Galvoja, kad kartais būna ir tokių atvejų, ten yra tokia mirtina zona, gal tuo metu vairuotojas, pažiūrėjęs į dešinę, galėjo nepamatyti dviratininko. Prieš tą kalniuką visi pristabdo, matyt vairuotojas nepamatė dviratininko, dviratininkas gal pagalvojo, kad jį praleidžia. Jo, kaip vairuotojo, nuomonė būtų tokia.

Liudytojas I. F. teismo posėdžio metu nurodė, jog važiavo nuo Šilutės pl. į Debreceno g. Prie perėjos pareigūnai sustabdė, iš pagrindinio kelio išvažiavo mašina. Matė dviratį, gulintį už perėjos, mašina stovėjo už perėjos, iš dešinės pusės viršuje langas buvo sudaužytas. Atrodo, kad prieš pietus važiavo. Nesuprato, kas ten įvyko. M. B. pažinojo, jis žento tėvas. Vakare žmona po darbo pasakė, kad sužeidė M. B.. Kai važiavo Debreceno gatve, ar daug mašinų buvo, nepasakys. Automobilio apgadinimų nematė.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. M 73/2022(03) matyti, kad M. B. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė sunkūs sužalojimai galvos ir krūtinės kairio smilkinkaulio ir momenkaulio linijinis lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų audinį bei skilvelių sistemą, pleištakaulio kairės pusės sparno lūžimas (kliniškai), plaučių sumušimas, kraujosruvos šlapimo pūslės sienelėje, muštinė žaizda dešinėje rankoje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos abiejose rankose, krūtinėje, kairėje blauzdoje. Tai komplikavosi plaučių pabrinkimu, šoku, galvos smegenų edema ir suspaudimu, smegenų kamieno strigimu. Remiantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, M. B. mirė 2022-02-17 05.30 val. medikų priežiūroje - gaivintas. Sužalojimai patirti eismo įvykio metu M. B. kliudžius pravažiuojančio automobilio išorės detalėmis į kairės blauzdos sritį. Veikiant jėgoms M. B. buvo verčiamas ant automobilio išorės ir kairės alkūnės sritimi atsitrenkė į automobilį, toliau veikiant jėgoms, galvos kaire puse atsitrenkė į automobilį. Dėl šių poveikių įvyko plaučių sumušimas, lūžo skliauto ir pamato kaulai kairėje pusėje. Galimai lėtėjant automobiliui M. B. buvo nusviestas ant važiuojamosios kelio dangos ir patyrė sužalojimus kūno dešinėje pusėje. Kadangi nuo traumos iki mirties praėjo 10 dienų laiko tarpas, galima teigti, kad kai kurie sužalojimai galėjo sugyti/išnykti. M. B. konstatuoti sunkūs galvos sužalojimai yra priežastiniame ryšyje su mirtimi. Sužalojimai galvoje yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kiti išoriniai mechaniniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Tyrimo metu nebuvo konstatuota išorinių sužalojimų, kurie būtų būdingi juos patiriant važiuojant dviračiu bei susiduriant su važiuojančiu automobiliu. Tyrimo metu konstatuoti išoriniai mechaniniai sužalojimai kairėje kojoje, galėjo susidaryti kontaktuojant su pravažiuojančio automobilio išorės detalėmis. Pirminis kontaktas įvyko į kairės blauzdos sritį (2 t., b.l. 28-30).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 868 (01) matyti, kad M. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,42 ‰ (promilės) etilo alkoholio (2 t., b.l. 3).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-136(22), 11K-23(23) matyti, kad eismo įvykio metu, per gatvę kertantį, kelio ženklinimo linijomis pažymėtą dviračių taką važiavęs automobilis „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu dešiniuoju kampu ir dešiniojo šono priekine dalimi susidūrė su automobiliui iš dešinės į kairę į važiuojamąją dalį įvažiavusiu dviratininku M. B.. Veikiant susidūrimo ir inercijos jėgoms nuo dviračio nublokštas M. B. galva atsitrenkė į automobilio priekinio lango stiklą ties dešiniuoju stogo statramsčiu, bei, tikėtina, statramstį. Eismo įvykio metu, susiduriant su automobiliu „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. važiavo dviračiu. Dviratininkui važiuojamąją dalį kertant menamame dviračių tako tęsinyje, važiuojamojoje dalyje paženklintame dviračių take, automobilio „Nissan Primera“ vairuotojui stabdymui reaguojant susidūrimo smūgio momentu, susidūrimui įvykus dviratininkui važiuojant kaire tako puse, automobilio greitis susidūrimo metu buvo apie 23,6 km/h, o susidūrimui įvykus dviratininkui važiuojant dešine tako puse - apie 18 km/h. Dviračio vairuotojo M. B. veiksmai, - į važiuojamąją dalį įvažiavo prieš pat priartėjusį automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleisdamos jo - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą bei buvo nepriimtini. Automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. K. veiksmai, - artėdamas prie važiuojamąją dalį kertančio paženklinto dviračių tako, esant jo matomumo zonoje, gatvei iš dešinės prie važiuojamosios dalies priartėjusiam ir įvažiuosiančiam dviratininkui M. B., savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, susidūrė su dviratininku, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu bei buvo nepriimtini. Techniniu požiūriu automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. K., artėdamas prie paženklinto dviračių lako ir turėdamas objektyvią galimybę matyti automobiliui iš dešinės prie važiuojamosios dalies artėjantį ir į važiuojamąją dalį įvažiuosiantį dviratininką, savalaikiai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę ją sustabdyti neprivažiuojant susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo su dviratininku M. B.. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje dviratininkui M. B. artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį sumažinus važiavimo greitį, įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, praleidus važiuojamąja dalimi važiuojantį ir priartėjusį automobilį „Nissan Primera“, susidūrimas su automobiliu „Nissan Primera“ nebūtų įvykęs, susidūrimo būtų išvengta (1 t., b.l. 148-161).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad asmens blaivumo testu S. K. nustatytos 0,00 promilės, t. y. S. K. eismo įvykio metu buvo blaivus (1 t., b.l. 1).

Iš 2022-02-07, 2023-01-17 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolų ir fotolentelių matyti, kad eismo įvykis įvyko Klaipėdos m., Debreceno g., ties namu Nr. 46, kur yra pėsčiųjų perėja kartu su dviračių pervaža, ant kurios automobilis „Nissan Primera“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) partrenkė dviratininką. Automobilis „Nissan Primera“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) liko eismo įvykio vietoje, ant pėsčiųjų perėjos. Ten pat automobilio dešinėje pusėje, yra dviratis. Įvykio vietoje yra galiojantys kelio ženklai „Pėsčiųjų perėja“, pėsčiųjų perėja paženklinta linijomis „Zebras“, prieš kurias yra linijos, žyminčios „Dviračių pervažą‘. Pėsčiųjų perėja ir dviračių pervaža yra ant važiuojamosios dalies pakilimo. Eismo įvykio vietos apžiūros metu, matomumas didesnis nei 100 m atstumu (1 t., b.l. 41-51, 54-62).

Iš transporto priemonių apžiūros protokolų ir fotolentelių matyti, kad automobiliui „Nissan Primera“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) apgadinta priekinės dalies dešinioji pusė. Išlaužtas ir pastumtas link variklio vidaus priekinio dešiniojo priešrūkinio žibinto korpusas, suskeldėjęs priekinio lango dešinės pusės stiklas. Dviračiui apgadintas galinis metalinis purvasaugis, nubrozdinta ir įplyšusi dviračio sėdynės dešinioji pusė. Metalinio juodo krepšio, esančio ant dviračio galinio rato, dešinės pusės priekinis kampas palenktas žemyn (1 t., b.l. 64-65; 68-69; 71-84).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo apie žalos atlyginimą matyti, kad 2023-03-30 pasirašytu susitarimu G. B. išmokėta 26 741, 75 Eur draudimo išmoka patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (3 t., b.l. 53.)

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Taigi, BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. apima veikos, padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos bei kilusių padarinių objektyviuosius požymius. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2022-01-01 iki 2022-06-01) (toliau – ir KET) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>. KET 30 punkte nustatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 128 punkte nustatyta, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Pirmiausia pažymėtina, jog nagrinėjamoje baudžiamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad 2022-02-07, apie 08.56 val., kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti padariniai, t. y. įvyko eismo įvykis, po kurio, pristatytas į gydymo įstaigą, 2022-02-17 mirė dviratininkas M. B.. S. K. Klaipėdos mieste, Debreceno gatvėje, ties pastatu Nr. 46, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, esant šviesiam paros metui, šlapio asfalto dangai, kirsdamas kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtą nereguliuojamą iškilią pėsčiųjų perėją, kurioje greta „Zebras“ linijų horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėta dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų), bei keldamas grėsmę eismo saugumui, nedavė kelio leistinoje vietoje Debreceno g. važiuojamąją dalį su dviračiu kirtusiam M. B. bei jį partrenkė, pastarasis iškart po įvykio pristatytas į gydymo įstaigą 2022-02-17 mirė dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų. Tokias aplinkybes patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: iš dalies paties kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, liudytojų bei nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, apžiūrų protokolų duomenys, specialisto išvada, ekspertizės aktas ir kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis S. K. kaltu neprisipažino, nurodė, kad važiuojant prieš perėją išjungė pavaras, važiavo laisvu bėgiu, kadangi priekyje buvo automobilis, buvo srautas automobilių, todėl pristabdė. Pristabdęs prie perėjos, apsidairė, nebuvo jokių kliūčių, ant šaligatvio nebuvo nei pėsčiųjų, nei dviračių, nei paspirtukų. Žiūrėjo tiesiai, nežiūrėjo į dešinę, nes tada nematytų, kas kairėje pusėje darosi. Pro šoninius langus negali dairytis, jei priekyje yra kliūtis. Atleido nuo stabdžio pedalo koją, įvažiavo į perėją ir tuo metu išgirdo smūgį. Kadangi koja tuo metu buvo ant stabdžio pedalo, iš karto sustabdė automobilį, pažiūrėjo į galinio vaizdo veidrodėlį, nes pamanė, kad jam į automobilio galą įvažiavo. Pamatė priekinį stiklą sutrūkinėjusį, tada išlipo iš mašinos, pamatė gulintį žmogų prie automobilio dešinio sparno ir gulintį dviratį per vidurį mašinos.

Kaip matyti, eismo įvykis įvyko Klaipėdos mieste, Debreceno gatvėje, ties pastatu Nr. 46, kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėtoje nereguliuojamoje iškilioje pėsčiųjų perėjoje, kurioje greta „Zebras“ linijų horizontalaus kelio ženklinimo linijomis pažymėta dviračių pervaža (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 2 priedo 1.13.1. punkte numatyta, jog ,,Zebras” žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o 1.14. punkte – „Dviračių pervaža” žymi vietą, kur dviračių takas, dviračių juosta, kerta važiuojamąją dalį.

Iš ekspertizės akto Nr. 11K-136(22), 11K-23(23) matyti, kad eismo įvykio metu, susiduriant su automobiliu „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. važiavo dviračiu. Dviračio vairuotojo M. B. veiksmai, - į važiuojamąją dalį įvažiavo prieš pat priartėjusį automobilį „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleisdamos jo, techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą bei buvo nepriimtini. Automobilio greitis susidūrimo metu buvo apie 23,6 km/val., o susidūrimui įvykus dviratininkui važiuojant dešine tako puse – apie 18 km/val. Automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. K. veiksmai, – artėdamas prie važiuojamąją dalį kertančio paženklinto dviračių tako, esant jo matomumo zonoje, gatvei iš dešinės prie važiuojamosios dalies priartėjusiam ir įvažiuosiančiam dviratininkui M. B., savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, susidūrė su dviratininku, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu bei buvo nepriimtini. Techniniu požiūriu automobilio „Nissan Primera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas S. K., artėdamas prie paženklinto dviračių tako ir turėdamas objektyvią galimybę matyti automobiliui iš dešinės prie važiuojamosios dalies artėjantį ir į važiuojamąją dalį įvažiuosiantį dviratininką, savalaikiai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę ją sustabdyti neprivažiuojant susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo su dviratininku M. B.. Techniniu požiūriu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje dviratininkui M. B. artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, sumažinus važiavimo greitį, įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, praleidus važiuojamąja dalimi važiuojantį ir priartėjusį automobilį „Nissan Primera“, susidūrimas su automobiliu „Nissan Primera“ nebūtų įvykęs, susidūrimo būtų išvengta (1 t., b.l. 148-161). Taigi vertinant ekspertizės akto išvadas matyti, kad tiek kaltinamasis S. K., tiek žuvęs dviratininkas M. B. atliko veiksmus, pažeidusius KET reikalavimus, kurie turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

Vairuotojui S. K. yra įtvirtinta pareiga artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį (KET 30 punktas), taip pat pareiga pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 punktas), bei pareiga sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 punktas). Žuvusiam dviračio vairuotojui M. B. yra įtvirtinta pareiga artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu (KET 59 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokioje situacijoje, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Vis dėlto, visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373-976/2018, 2K-97-976/2020).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017, 2K-146-895/2018).