Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jurbarke, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis MB ,, (duomenys neskelbtini)“, direktoriaus pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2023 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį, 64(1) straipsnį galutinė bausmė – 20 (dvidešimt) parų arešto. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 5 d. 5 p., paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 (devyniems) mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje,

2023 m. birželio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis, ir paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio (2 000 eurų) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. L. 2025 m. vasario 26 d. apie 20:30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankšluosčiu vieną kartą tyčia trenkė sutuoktinei I. L. į veido sritį bei rankomis sugriebęs už kaklo pradėjo smaugti, prirėmė ją prie lango, bei tyčia savo galva trenkė jai į jos galvos sritį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai I. L. fizinį skausmą.

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra, kur užfiksuoti nukentėjusios I. L. išsakomi žodžiai dėl fizinio skausmo. Apžiūros protokole apžiūrėti penki vienetai pareigūnų reagavusių į įvykį kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų, kurie gauti iš policijos duomenų bazės ,,Kūno kameros“, minėti vaizdo įrašai įkelti IBPS sistemoje. Apžiūrint pirmąjį vaizdo įrašą paleidus su programa ,,VLC media player“ kūno kameros vaizdo ir garso įrašą jis pavadintas ,,PSS-20250226-205151UTC+0200“ įrašo trukmė 07min.,47 sek., matomas kūno kameros prisegtos ant pareigūno fiksuojamas vaizdas. Matoma, kaip pareigūnas įeina į namus ir bendrauja su I. L., klausia kas įvyko. Moteris verkia ir nurodo, kad su vyru vyko žodinio pobūdžio konfliktas namuose dėl to, kad vyras turi kitą merginą ir vyras ją smaugė, moteris rodo kaklo sritį. Moteris atsisako medikų pagalbos, stebint vaizdo įrašą ant moters veido ar kaklo nesimato akivaizdžių sužalojimų, ar kitų žymių. I. L. pareigūnui nurodo, kad vyras ją smaugė, ji pasakoja, kad asmenys konfliktavo anksčiau ir tai ne pirmas konfliktas tarp asmenų, moteris verkia ir nurodo, kad rašys pareiškimą dėl įvykio. Toliau 04min.,00 pareigūnas išeina į lauką pradeda bendrauti su lauke esančiu vyru I. L., vyras su pareigūnu kalbasi apie minėtą situaciją. Minėtas vyras pareigūnui nurodo, konfliktas kilo dėl žmonos išsakytų priekaištų, toliau pareigūnas bendrauja su minėtu vyru. Toliau vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrint antrąjį vaizdo įrašą paleidus su programa ,,VLC media player“ kūno kameros vaizdo ir garso įrašą jis pavadintas ,,PSS-20250226-205200UTC+0200“ įrašo trukmė 13min.,01 sek., matomas kūno kameros prisegtos ant pareigūno fiksuojamas vaizdas. Matoma, kaip kitas pareigūnas atvyksta įvykio vietą ir prieina prie to paties namo ir prie durų pradeda bendrauti su stovinčiu I. L.. Kitas pareigūnas nueina į namo vidų, vaizdo įrašo pradžioje fiksuojamas I. L. bendravimas su pareigūnų, kur I. L. pasakoja, dėl ko įvyko konfliktas, vyras aiškina, kad jis nesmurtavo moters atžvilgiu, kad moteris turi kitą vyrą ir dėl to vyksta konfliktai. Laiku 03min.,03 sek., pareigūnas įeina į namo vidų, kur matoma, kaip pirmasis pareigūnas namuose bendrauja su I. L.. 03min., 28 sek., I. L. aiškina kaip vyko konfliktas ir nurodo, kad šiuo metu jau fizinio skausmo ji nejaučia, tačiau konflikto metu jautė fizinį skausmą, ant I. L. kaklo ir veido akivaizdų smurto žymių nematoma. Toliau pareigūnas paprašo moters pateikti asmens dokumentą, nustatinėja tapatybę. Toliau moteris aiškina, kaip vyko konfliktas. 06min., 04 sek., pareigūnas teiraujasi moters ar jai šiuo metu neskauda ir ar jai šiuo metu medikų nereikia, moteris tai patvirtina. 09min., 32 sek., alkotesteriu nustatinėjamas I. L. blaivumas. Alkotesteriu nustatoma, kad moteris blaivi. Toliau pareigūnai išėję iš namų bendrauja su I. L. dėl procesinių veiksmų atlikimo, toliau vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrint trečiąjį vaizdo įrašą paleidus su programa ,,VLC media player“ kūno kameros vaizdo ir garso įrašą jis pavadintas ,,PSS-20250226-210317UTC+0200“ įrašo trukmė 01min.,30 sek., matomas kūno kameros prisegtos ant pareigūno fiksuojamas vaizdas. Matoma, kaip pareigūnas įeina į namo vidų ir bendrauja su I. L., bei jos klausia, kad ji galėtų būti apklausta, ši atsako, kad gali būti apklausiama, moteris stipriai susijaudinusi. Toliau fiksuojama, kaip pareigūnas bendrauja ir su I. L., nurodo, kad jam bus įteiktas šaukimas toliau vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrint ketvirtąjį vaizdo įrašą paleidus su programa ,,VLC media player“ kūno kameros vaizdo ir garso įrašą jis pavadintas ,,PSS-20250226-211530UTC+0200“ įrašo trukmė 03min.,08 sek., matomas kūno kameros prisegtos ant pareigūno fiksuojamas vaizdas. Girdima, kaip pareigūnas bendrauja su I. L. apie konflikto aplinkybes ir aiškinasi, kaip vyko konfliktas. Moteris nurodo, kad jai trenkė šluoste bei ją įžeidinėjo žodžiais, bei aiškina, kad jai vyras rankomis suspaudė kaklą. Pareigūnas aiškina, kad moteris yra labai susijaudinusi ir ši sunkiai aiškina įvykio aplinkybes, moteris verkia, toliau pareigūnas fiksuoja įvykio vietą ją (e. b. l. 39–42).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Tuo tarpu pagal teismų praktiką, objektyviai, nusikalstama veika įtvirtinta BK 140 straipsnyje, gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant.

Tuo tarpu BK 141 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Įvykio metu kaltinamasis bei nukentėjusioji gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jų santykiai atitiko šeimos santykius.

Kaltinamasis I. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, jog 2025 m. vasario 26 d. dienos vakarą apie 20:20 val., atvyko į namus (duomenys neskelbtini), kur atvežė dukrą. Užėjo į namus tik su tikslu atvežti vaiką saugiai, todėl įėjęs į namus, nurenginėjo dukrą koridoriuje prie laiptų ir stengėsi visiškai nebendrauti, nematyti tuo metu namuose buvusios sutuoktinės I. L.. Tačiau ji, būdama svetainės kambaryje, jam už nugaros pradėjo žodžiais priekaištauti dėl merginos su kuria jis bendrauja. Jis, nenorėdamas tęsti konflikto, pasakė I., kad ši nustotų priekaištauti ir kad tarp jų yra viskas baigta. Dėl šių priežasčių tarp jų įvyko apsižodžiavimas, ir žodinio konflikto metu tiek jis, tiek I. buvo labai stipriai susijaudinę ir emocingai reagavo į vienas kito išsakomus žodžius vienas kito atžvilgiu. Ji I. uždėjo rankas ant kaklo, norėdamas ją nuraminti ir kažkiek savo rankomis ją papurtė, būtent tuo metu gal ir galėjo jai sukelti fizinį skausmą, tačiau tai įvyko tik dėl didelio susijaudinimo. Dėl neatsargumo gal ir galėjo užgauti I. galvos sritį, nors to ir nenorėjo, bet neneigia to, kad galėjo jai savo veiksmais sukelti fizinį skausmą. Konflikto metu I. pasakė, kad ji dabar iškvies policijos pareigūnus ir kad baigsis jo tokie savavališki atvažiavimai į namus. Todėl jis išgirdęs, kad I. kviečia policijos pareigūnus, susinervinęs paėmė virtuvėje buvusį medžiaginį rankšluostuką ir vieną kartą juo trenkė per virtuvėje esantį stalviršį, nes tai ne pirmas kartas kai jų bet koks pokalbis baigiasi konfliktu. Gal būt ir galėjo minėtu rankšluostuku šiek tiek užgauti I. ir jai sukelti fizinį skausmą. Gailisi dėl šio įvykusio konflikto ir dėl savo veiksmų to konflikto metu. Tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymus taip pat patvirtina tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, jog I. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę I. L., pastarajai sukeldamas fizinį skausmą ir taip realizuodamas nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. Tokiu būdu konstatuotina, kad I. L. padarė nusikaltimą numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis I. L. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, spręstina, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl menkavertės priežasties, prieš šeimos narę – sutuoktinę, į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą (BK 48 straipsnio 4 dalis). BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, jog teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę gali įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, to paties straipsnio 4 punktas numato, jog teismas skirdamas laisvės apribojimo bausmę gali įpareigoti pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą teismas I. L. skiria bausmę laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (e. b. l. 18–21) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus panaikinti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paimti daiktai pakvitavimu grąžinti nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, bei bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos.

Išaiškinti I. L., kad nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad I. L., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.