Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini) nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2016-09-19 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, BK 64-1 str. 15 MGL (564,90 Eur) bauda;

2) 2019-01-28 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, BK 64-1 str. laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

3) 2020-12-04 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, BK 64-1 str. laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

4) 2022-09-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį, BK 138 str. 2 d. 1 p., 3 p. BK 64-1 str. laisvės atėmimu 1 metams. BK 75 str. 2, 4 d., 5 d. 6,8, 10 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, skiriant pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią priemonę įvykdant per 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei A. G., būtent: 2023-03-14 apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) tyčia sudavė delnu vieną smūgį nukentėjusiajai A. G. į galvos sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai A. G. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. J. teisme parodė, kad įvykis įvyko 2023-03-14 apie pietus adresu (duomenys neskelbtini) Jis paprašė A. G. nuravėti avietes ir braškes, bet iš jos „pasipylė“ keiksmažodžiai, įžeidinėjimai, pradėjo ant jo puldinėti, tai jis nesusilaikęs vieną kartą iš delno jai sudavė per ausį. Įvykio metu buvo neblaivus, nes blaivas nebūtų taip pasielgęs. Gailisi dėl savo poelgio, kadangi galėjo susivaldyti. Jis nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Be to, jis serga astma, todėl tvarkosi neįgalumą. Turi skolų, po truputį jas moka. Su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis R. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad atsimena, kad vakar 2023-05-14, (duomenys neskelbtini) su savo sugyventine vartojo alų. Abu gėrė vienodai, išgėrė gal kokius 6 litrus alaus, 6 procentų stiprumo. Gėrė vieni, daugiau nieko nebuvo. Tiesiog, vienu momentu susipyko dėl daržo, dėl ko tiksliau nepamena. Sugyventinė jį pasiuntė, todėl jis baisiai supyko ir tada dešinės rankos delnu sudavė vieną smūgį jai per galvą, dėl ko ji paskambino policijai. Viskas galėjo įvykti apie 14.45 val. Daugiau nieko ir neatsitiko, nebent jis kažko nepamena. Nuoširdžiai gailisi. Sugyventinės A.atsiprašė, ji jam atleido. (b.l. 99-102, 1122-124).

Nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. J. yra sugyventiniai. Bendrą ūkį veda kažkur 3-4 metai. Gyvena kartu, adresu (duomenys neskelbtini), tik, kad yra skirtingi pastatai, šalia vienas kito, o jie abu priklauso tam pačiam adresui. 2023-05-14 nuo ryto gėrė alkoholį kartu, dviese su R., taisė sveikatą, gerai apsvaigę buvo. Viskas prasidėjo dėl pomidorų, ji pradėjo sugyventiniui sakyti, kodėl dar šiltnamis nesukastas. R. labai dėl to užsiuto, kad pati nesistengia, po ko jis vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai per galvą. Laikas galėjo būti apie 14.45 val. Daugiau jokio smurto sugyventinis prieš ją nenaudojo. Jis nuėjo iki virtuvės pavalgyti, o ji, labai įsižeidusi, paskambino policijai ir pranešė apie smurtą. Galima sakyti, kad ji pati jį išprovokavo. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 4 balais. Tačiau ant kūno jokių žymių neliko, tai buvo momentinis fizinis skausmas. Todėl pas jokius ekspertus ji neis, nėra sužalota, jai jokia žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Sugyventinis atsiprašė, ji jam atleido, R. neturi jokių pretenzijų, nori susitaikyti ir gyventi kartu. (b.l. 33-36).

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių m. ir r. PK Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyr. tyrėjo A. B. 2023-05-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nustatyta, kad 2023-05-14 apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) neblaivus (3,24 prom.) R. J. sumušė neblaivią (3,06 prom.) sugyventinę A. G., sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 d. (b.l. 5-7).

2023-05-14 apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota. (b.l. 8-14).

2023-05-14 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad gautas A. G. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje A. G. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu sugyventinis R. J. kumščiais trenkė jai į plaukuotąją galvos dalį, patirtą fizinį skausmą įvertino 10 balų. A. G. nustatytas 3,06 prom. girtumas, R. J. - 3,24 prom. girtumas. (b.l. 15-18).

2023-05-14 asmens apžiūros protokole nurodyta, jog atlikus A. G. asmens apžiūrą, nustatyta, jog akivaizdžių sužalojimų ant jos kūno nematoma. (b.l. 37-43).

2023-05-19 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog paskambinusi moteris, pristačiusi A. G., sako, jog nori iškviesti policiją, nes ją sumušė sugyventinis, sudavė į galvą. (b.l. 52-54).

2023-05-18 Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog atlikta vaizdo įrašų, darytų pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą ir aiškinantis įvykio aplinkybes, A. G. nurodo, kad sugyventinis jai kumščiu daužo per galvą, pareigūnams rodo, jog buvo suduota į viršugalvį, aiškina, jog konfliktas (duomenys neskelbtini) į klausimą, kiek kartų jai buvo suduota, A. G. neatsako, bet nurodo, jog daug. (b.l. 48-51)

Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, teismo posėdžio metu ištyręs įrodymus baudžiamojoje byloje konstatuoja, kad kaltinamojo R. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis R. J. pripažino kaltinimą, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčia sudavė delnu vieną smūgį nukentėjusiajai A. G. į galvos sritį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai A. G. sukėlė fizinį skausmą. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai ir kt. Kaltinamojo R. J. veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip fizinio skausmo sukėlimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas R. J. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtiems veiksmams.

Kaltinamasis R. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas 4 kartus, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b.l. 149-158), nedirbantis (b.l. 162), administracine tvarka nebaustas (b.l. 159-161).

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. J. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas į tai, kad asmuo teisiamas jau 5 kartą, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, asmuo registruotas Užimtumo tarnyboje, turi skolų, susitaikė su nukentėjusiąja.

Kaltinamasis R. J. kaltę pripažino visiškai, todėl paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalis subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2022-09-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas ir galiojančią teismų praktiką, taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).

Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.)

Šioje byloje nustatyta, kad R. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamasis yra teistas 4 kartus, administracine tvarka baustas, nedirbantis, bet yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi įsiskolinimų, kuriuos moką, be to, susitaikė su nukentėjusiąja, ji jam atleido.

Visos šios nurodytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir yra pagrindas R. J. paskirtos bausmės vykdymą atidėti taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, kaltinamajam skiriamos ir BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos bei baudžiamojo poveikio priemonė, ribojančios nuteistojo elgesį ir atitinkančios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį.

Teismo nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, R. J. žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.

Intensyvi priežiūra kaltinamajam R. J. netaikoma atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, o be to, taikant BK 75 str. 5 d. nuostatas, teismas turi diskrecijos teisę pasirinkti kokią poveikio priemonę taikyti, t.y. vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, intensyvią priežiūrą, ir (ar) pareigas.

Į bausmę įskaitytinas R. J. laikino sulaikymo laikas nuo 2023-05-14 16.35 val. iki 2023-05-15 14.03 val. 1 para (b.l. 75-76, 103-104).

Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje (1 t., b. l. 109-111) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktiniai įrodymai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, DVD su BPC garso ir BODY kamerų vaizdo įrašais,1 vnt. (pridėtas prie ikiteisminio tyrimo bylos galinio viršelio, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, R. J. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalis subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2022-09-09 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. J. laikino sulaikymo laiką nuo 2023-05-14 16.35 val. iki 2023-05-15 14.03 val. 1 parą, ir laikyti, kad R. J. yra atlikęs 1 (vieną) laisvės atėmimo dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72 2 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, R. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, nesilankyti nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, DVD su BPC garso ir BODY kamerų vaizdo įrašais,1 vnt. (pridėtas prie ikiteisminio tyrimo bylos galinio viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.