- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-12
- Bylos Nr.
- 1A-79-1121/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10750-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- M. M.
- Advokatai
- Petras Prijalgauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo –
M. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. skirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, M. M. paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, M. M. į paskirtą galutinę bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai. Taip pat į bausmę įskaityta M. M. atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendį.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. rugsėjo 30 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. M. M., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo tiksliai nenustatyto laiko, neteisėtai laikė striukės dešinėje šoninėje kišenėje, popieriniame lankstinuke augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame buvo psichotropinė medžiaga – delta-9-tetrahidrokanabinolis, kurio masė yra 0,006 gramo, ir plastikinį paketėlį su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,169 gramo, o striukės kairės rankovės kišenėje neteisėtai laikė tris plastikinius paketėlius su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,969 gramo. Šias psichotropines medžiagas M. M. laikė iki tol, kol 2022 m. kovo 29 d., apie 21.28 val., (duomenys neskelbtini), jas rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis M. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir jam paskirti švelnesnę bausmę – baudą arba areštą, ją subendrinant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
3. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, M. M. atžvilgiu buvo labai kategoriškas, kadangi paskyrė griežčiausią bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė alternatyvių bausmių, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje, skyrimo galimybės. Nors nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos metu dirba, todėl gali būti svarstoma galimybė skirti baudą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir M. M. skirti švelnesnę bausmę, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmestinas
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. M. M. nesutinka su jam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir prašo ją pakeisti švelnesne bausme, t. y. bauda arba areštu. Nuteistasis šį prašymą argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas net nesvarstė alternatyvių bausmių skyrimo galimybės, be to, M. M. šiuo metu dirba, todėl galėtų sumokėti baudą.
8. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti pagrįstai individualizuotą ir teisingą bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
9. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendyje nustatė, kad M. M. padarė vieną baigtą, tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, M. M. paskyrė sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas bausmės terminą, artimą minimaliam dydžiui. Taip pat, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę, taikydamas nuteistajam palankesnį bendrinimo būdą (dalinį bausmių sudėjimą), subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu.
11. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena sunkinanti aplinkybė – M. M. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, M. M. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas (duomenys neskelbtini) kartus (past. – per pusantrų metų laikotarpį priimtas trečiasis apkaltinamasis nuosprendis nuteistojo atžvilgiu), taip pat ne kartą ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, todėl spręstina, kad byloje nagrinėjamas nusikaltimas negali būti laikomas atsitiktinio pobūdžio. Pastebėtina, kad už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą M. M. ankstesniais teismų sprendimais būdavo skiriamos ir švelnesnės BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda ir areštas, tačiau jos nuteistojo veiksmų nepaveikė ir nesulaikė nuo analogiškų, taip pat ir kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo (kartojimo).
12. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad nuteistasis ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau paskirtų baudų nemoka.
13. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad švelnesnės už laisvės atėmimą bausmių rūšys nebuvo efektyvios ir bausmės tikslų nepasiekė, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo M. M. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę švelninti. Darytina išvada, kad nuteistasis nėra linkęs daryti teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo bei amoralaus elgesio, M. M. laikytis įstatymų ir bendrosios tvarkos sugeba tik atlikdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmes, o tik asmenį tenkinančios švelnesnės skiriamos bausmės neturi jokios įtakos ir nuteistojo nesulaiko nuo sistemingo nusikalstamų veikų darymo.
14. Teismo pareiga paskirti tokią bausmę, kuri realiai, o ne formaliai paveiktų M. M., kad pastarasis ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo skiriamą bausmę nuteistajam, bausmių bendrinimo klaidų nepadarė, nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose nenukrypo, BK, BPK ir kitų teisės normų nepažeidė, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
15. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš nuteistojo – 123,33 Eur už M. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius nuteistajam parinko gynėją advokatą Petrą Prijalgauską.
17. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtinybę skirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas, todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš nuteistojo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo M. M. apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.