Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-04-10 · Civilinė byla Nr. e2-10206-608/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-10
Bylos Nr.
e2-10206-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05011-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
E. G.
Ieškovas
SIA B2Kapital
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-10206-608/2019Proceso Nr. 2-68-3-05011-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.1.4.; 2.6.8.10.; 2.6.29.3.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLietuvos Respublikos vardu2019 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės E. G. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA B2Kapital ieškinį atsakovei E. G. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas SIA B2Kapital kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės E. G. 274,36 EUR skolą, 24,69 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė E. G. 2015 m. rugpjūčio 26 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos davėjas uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ įsipareigojo suteikti atsakovei sutartyje nurodytomis sąlygomis kreditą, o atsakovė įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti visą kreditą, sumokėti sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi suteikta 200,00 EUR paskolos suma, 720 dienų terminui, susitarta dėl 73,07 proc. dydžio metinių palūkanų normos. Uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir suteikė atsakovei sutartyje numatyto dydžio kreditą. Atsakovė sutartyje nustatytu terminu nemokėjo sutartyje nurodytų įmokų, negrąžino kredito, todėl paskolos davėjas, vadovaudamasis sutarties 11 skyriumi, 2016 m. gruodžio 20 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovė apie sutarties esminį pažeidimą bei apie sutarties nutraukimą informuota pranešimu, jai taip pat pranešta apie sutarties nutraukimo pasekmes. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė nėra apmokėjusi skolos.

Uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė ,,MCB Finance“) ir SIA B2Kapital 2016 m. lapkričio 28 d. sudarė Gautinų sumų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ perleido ieškovei visas reikalavimo teisės į atsakovės skolą pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Atsakovė apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu, be to išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovė tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. 2015 m. rugpjūčio 26 d. vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti visą 200,00 EUR kreditą, sumokėti sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas, kurios sudaro 185,30 EUR už visą sutartyje numatytą naudojimosi paskola laikotarpį. Iš viso atsakovė turėjo sumokėti kredito davėjui 385,30 EUR sumą dalimis: 24 įmokas, mokant kas 30 dienų po 16,07 EUR (e.b.l. 9). Bylos duomenimis atsakovė sumokėjo tik dalį įmokų ir liko skolinga 274,36 EUR. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis). Kadangi atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatyta tvarka mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį, ieškovo reikalavimas dėl 274,36 EUR negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Vartojimo kredito sutarties 5.1 punkte atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovė 0,05 proc. delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vėlavo laiku atsiskaityti su ieškovu, iš atsakovės ieškovui priteistina 24,69 EUR delspinigių.

CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis minėtu reguliavimu iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 15,00 EUR žyminio mokesčio bei 25,29 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 40,29 EUR (CPK 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Priimti atsakovės E. G. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės E. G. ieškovo SIA B2Kapital naudai 274,36 EUR (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus trisdešimt šešis euro centus) skolos, 24,69 EUR (dvidešimt keturis eurus šešiasdešimt devynis euro centus) delspinigių, iš viso 299,05 EUR (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus penkis euro centus).

Priteisti iš atsakovės E. G. ieškovo SIA B2Kapital naudai 5 (penkis) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 299,05 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės E. G. ieškovo SIA B2Kapital naudai 40,29 EUR (keturiasdešimt eurų dvidešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė