Marijampolės apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti ir išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir dargo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja G. P., pagal įstatymą atstovaujanti nepilnametį sūnų J. P., gimusį (duomenys neskelbtini), prašo atnaujinti nepilnamečio J. P. įstatyminei atstovei G. P. terminą nepilnamečio J. P. vardu priimti jo tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pagal įstatymą; leisti nepilnamečio J. P. įstatyminei atstovei G. P. priimti nepilnamečio J. P. vardu jo tėvo A. P., mirusio 2021 m. birželio 3 d., palikimą pagal pasirinkto antstolio sudarytą turto apyrašą.

Teismui pateiktame prašyme nurodoma, jog 2021 m. birželio 3 d. mirė J. P. tėvas A. P., kuris savo vardu turto neturėjo, tačiau buvo įgijęs turtinę teisę į po jo motinos I. J. mirties likusį palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodoma, kad vaikas ir pareiškėja su A. P. nebendravo, todėl apie jo mirtį sužinojo vėliau, t. y. tik 2021 m. rugpjūčio viduryje. Kadangi žinojo, kad A. P. turi daug skolų, neplanavo kreiptis dėl palikimo priėmimo sūnaus vardu, tačiau 2022 m. sausio mėn. gavo VĮ „Turto bankas“ pranešimą, kad A. P. turi teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Termino praleidimo priežastis – neturėjimas informacijos apie turtą.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja G. P. paaiškino, kad 2009 m. rugsėjį nutraukė santuoką. Santuokoje gimė vienas vaikas. Tėvas A. P. vaikui išlaikymo neteikė. Nuo santuokos nutraukimo su A. P. nebendravo. Išlaikymo išieškojimas nebuvo vykdomas, nes vaiko tėvas oficialiai nedirbo. Kad vaiko tėvas mirė ji sužinojo apie 2021 m. rugpjūčio mėn. viduryje. Jai Sodros darbuotoja nurodė, kad birželio 3 d. vaiko tėvas yra miręs, dėl ko gavo mažesnę sumą iš vaikų išlaikymo fondo. Antstolė jai paskambino ir nurodė, kad A. P. mirė, ji sakė, kad jis kažkokio turto, tik nežino kokio ir turi ieškotis. Antstolė nurodė kreiptis į vaiko teisių skyrių. Iš vaiko teisių skyriaus ji gavo tik pažymą. Iš karto po antstolės skambučio, rugpjūčio mėn. pabaigoje, ji skambino į notarės biurą, bet jai nebuvo suteikta informacija, nes ji yra tik buvusi sutuoktinė, notaro biuras nurodė kreiptis į advokatą. Antstolė jai sakė, kad ji gali pasirengti dokumentus ir kreiptis į teismą, teismas jai žodžiu nurodė, kad ji pati procesinių dokumentų nepasirengs, tada ji kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalvos suteikimo. Spalio 7 d. jai buvo suteiktos teisinės paslaugos. A. P. turėjo du brolius. Kad A. P. turi daug įsiskolinimų ji žinojo dar santuokos pabaigoje.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos G. P. atstovė advokatė K. M. nurodė, kad prašymus prašo tenkinti. Pareiškėja daugiau kaip du mėnesius nežinojo, kad A. P. mirė. Pareiškėjos niekas laiku neinformavo apie jo mirtį. Pareiškėja siekdama įgyvendinti teisę vaikui priimti palikimą, ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad kreiptųsi į teismą. Tačiau pati negalėjo surinkti visų dokumentų, todėl kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Nesant konkrečios informacijos, advokatė turėjo visus dokumentus susirinkti iš viešų registrų, todėl užtruko kol buvo gauti visi duomenys.

Išvadą teikianti institucija teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad prašymams pritaria.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Dėl faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių įrodymų ir pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nepilnamečio J. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai yra pareiškėja G. P. ir A. P.. G. P. ir A. P. santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantis 2021 m. birželio 30 d. mirties įrašas Nr. 4112 patvirtina, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad A. P. motina I. J., mirusi (duomenys neskelbtini)., broliai: R. J., miręs (duomenys neskelbtini)., ir D. J.. Iš teismui pateikto Testamentų registro išrašo seka, kad po I. J. mirties palikimą priėmė D. J., kuris 2015 m. spalio 10 d. paveldėjimo teises perleido A. P.. I. J. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini)., kuriam nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. taikomas areštas, nurodant, kad areštuota A. P. turtinė teisė. Lietuvos antstolių rūmų pateikti duomenys patvirtina, kad A. P. atžvilgiu vykdoma daug priverstinių išieškojimų, kurių bendra suma viršija 40000 Eur, iš kurių 9812,42 Eur už išlaikymą pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl prašymo atnaujinti terminą palikimui priimti

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti (atnaujinti) terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).

Visapusiškai įvertinus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei pareiškėjos bei jos atstovės paaiškinimus, darytina išvada, jog prašomo atnaujinti termino praleidimą įtakojo tai, kad pareiškėjai, kaip J. P. įstatyminei atstovei, apie A. P. mirtį tapo žinoma tik 2021 m. rugpjūčio mėn., tai, kad notaro rūmuose jai buvo nurodoma, kad jai suteikti informacijos negali, nes ji nėra A. P. sutuoktinė, nurodė kreiptis į advokatą, ką pareiškėja ir padarė. Pareiškėjai kreipusis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, buvo renkami visi su nagrinėjamu klausimu susiję dokumentai, nes nebuvo žinoma visa faktinė situacija apie A. P. priklausiusį turtą ir turimus įsiskolinamus. Sistemiškai vertinant pareiškėjos atliktus veiksmus darytina išvada, kad pareiškėja aktyviai siekė gauti visą reikiamą informaciją, iš pradžių pati domėjosi galimybe kreiptis į teismą, bet teisme jai pasakius, kad procesiniams dokumentams parengti reikalingas kvalifikuotas teisininkas, ji kreipėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Termino priimti palikimą praleidimą įtakojo išorinės objektyvios priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjos valios. Teismo vertinimu, šios aplinkybės objektyviai sutrukdė kreiptis dėl palikimo priėmimo įstatyme nustatytu terminu. Teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad palikėjo sūnus yra nepilnametis, todėl negali dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jo interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jos tėvo mirties, turėjo pareigą įgyventi jo motina. Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismą ar į notarą), reiškia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimą, t. y. pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko, tačiau tai, kaip minėta anksčiau, sąlygojo objektyvios priežastys.

Teismas įvertinęs pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečio vaiko interesais, laiko, jog pareiškėja įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po nepilnamečio J. P. tėvo mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinį vaiko teisių gynybos principą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

Kaip minėta, pareiškėja taip pat prašo leisti nepilnamečio J. P. įstatyminei atstovei G. P. priimti nepilnamečio J. P. vardu jo tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini)., palikimą pagal pasirinkto antstolio sudarytą turto apyrašą.

Pažymėtina, kad išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis). Kaip jau anksčiau minėta, kai asmuo savo nepilnamečio vaiko vardu priima arba atsisako priimti palikimą yra būtinas išankstinis teismo leidimas. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į tokiu būdu įgyvendinto palikimo priėmimo sandorio sukeliamus padarinius, nepilnamečių paveldėtojų atstovai turėtų rinktis šį palikimo priėmimo būdą kaip geriausiai apsaugantį nepilnamečių vaikų interesus.

Nagrinėjamojoje byloje yra pateikta pažyma, jog Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pareiškėjos šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad palikėjas turėjo turtinę teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašyme dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu yra nurodyti duomenys apie palikėjo turtą, pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai, tačiau siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, prašoma išduoti teismo leidimą nepilnamečio vaiko J. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pagal antstolio surašytą turto apyrašą, nes palikėjas turėjo daug įsiskolinimų, kurių vienas dėl susidariusio 9812,42 Eur įsiskolinimo dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo.

Spręsdamas klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas atsižvelgia į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad byloje yra duomenys apie palikėjo turėtus kreditorinius įsipareigojimus, spręstina, jog palikimo priėmimas pagal turto apyrašą užtikrins geriausias nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, nes palikimą priėmus pagal sudarytą turto apyrašą, tokiu atveju įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio J. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., vardu, atsiradusį po A. P. mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą nepilnamečio vaiko J. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Išduoti teismo leidimą G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. P., gimusio (duomenys neskelbtini)., vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini)., mirties, pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis dalyje dėl termino atnaujinimo per septynias dienas po patvirtintos nutarties kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Kitoje dalyje nutartis neskundžiama.