Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, nukentėjusiajam M. V., kaltinamiesiems M. V., A. J., jų gynėjoms advokato padėjėjai Vitai Beleckaitei, advokatei Brigitai Pauliukevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) baldininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas,

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) baldininku, nevedęs (iš jo paaiškinimo su sugyventine augina 2 metų vaiką), gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš aukščiau aptartų aplinkybių galima neginčijamai konstatuoti, kad kaltinamasis A. J. iš anksto turėjo tikslą neteisėtai užvaldyti J. L. turtą, bet nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi netrukus buvo sulaikytas. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. J. ir M. V. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino.

Teismas liudytojos L. E. parodymais nesivadovauja.

Kad M. V. buvo sužalotas, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G876/2016(02) (1 tomas, 30 b. l.), kuria nustatyta, kad M. V. padarytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, kaktoje, dešiniame momenyje, sprande, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, juosmenyje, kairiame Šone, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai alkūnėse, kairiame rieše bei kairio VII šonkaulio lūžis, dėl kurio M. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas ne mažiau 14 smūgių pasėkoje, bei Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija (1 tomas, 38, 39 b. l.), kuria nustatyta, kad buvo užfiksuoti M. V. patirti sužalojimai ir jo būklė.

Tai patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai Š. J. ir M. S., kurie buvo atvykę į įvykio vietą. Tai patvirtino greitosios pagalbos medikai, kurie buvo atvykę į įvykio vietą, Z. G. ir N. M..

Kad įvykis įvyko patvirtinama ir Įvykio vietos apžiūros protokolu (1 tomas, 14 - 19 b. l.). Ką patvirtino ir liudytojas S. L., kuris būdamas namuose matė, kad gatvėje vyksta muštynės.

Kaltinamasis M. V. nurodė, kad tai jis buvo M. V. sužalotas, o tai paliudijo ir liudytoja L. E.. Bet šioje byloje objektyvių įrodymų apie tai nėra. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai Š. J., M. S., greitosios pagalbos medikai Z. G., N. M., nurodė, kad įvykio vietoje į juos dėl galimų sužalojimų be nukentėjusiojo M. V. niekas nesikreipė. Teismo posėdžio metu apklausta E. U., areštinės slaugytoja, nurodė, kad ji apžiūri į areštinę pristatytus asmenis. Kaltinamasis M. V. sužalojimais dėl įvykio nesiskundė. Be to, pagal kaltinamojo M. V. pareiškimą yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03 – 2 – 00655 – 16, su kurio medžiaga teismo posėdžio metu buvo susipažinta.

Šiuo atveju, jeigu ir buvo padaryti sužalojimai kaltinamajam M. V., baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam M. V. nešalina. Tuo labiau, kad jis nė karto neteigė, kad jo veiksmai buvo būtinojo reikalingumo ar būtinosios ginties.

Teismo manymu, šiuo atveju nebūtina detaliai individualizuoti kiek smūgių ir tiksliai į kurią vietą kaltinamieji sudavė, nuo kokio tiksliai smurtinio kontakto atsirado atitinkamas nukentėjusiojo kūno sužalojimas, nes visi šie sužalojimai buvo padaryti ir fizinis skausmas nukentėjusiajam buvo sukeltas aktyviais, smurtiniais kaltinamųjų M. V. ir A. J. veiksmais, o veiksmų individualizavimas inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis M. V. 2016 m. balandžio 3 d., apie 14.45 val., prie Alšėnų g. 20 - ojo namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,02 % girtumas), M. V. dėl įtartino vairavimo ir nepadorių gestų demonstravimo pro automobilio langus sustabdžius L. E. vairuojamą automobilį VW Golf, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) išlipo iš minėto VW Golf automobilio kartu su A. J. ir pastarajam tyčia vieną kartą kumščiu smogus į dešinį smilkinį M. V., kuris stovėjo prie sustabdyto VW Golf automobilio, jis, veikdamas kartu su A. J. sugriebė ir pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, abu spardė kojomis ir sudavė kumščiais ne mažiau 14 kartų M. V. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydami jam poodines kraujosruvas akių vokuose, kaktoje, dešiniame momenyje, sprande, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, juosmenyje, kairiame šone, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus alkūnėse, kairiame rieše bei kairio VII šonkaulio lūžį, dėl kurio M. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokie kaltinamojo M. V. tyčiniai veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis A. J. 2016 m. balandžio 3 d., apie 14.45 val., prie Alšėnų g. 20 - ojo namo, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,97 % girtumas), M. V. dėl įtartino vairavimo ir nepadorių gestų demonstravimo pro automobilio langus sustabdžius L. E. vairuojamą automobilį VW Golf, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) išlipo iš minėto VW Golf automobilio kartu su M. V. ir tyčia vieną kartą kumščiu smogė į dešinį smilkinį M. V., kuris stovėjo prie sustabdyto VW Golf automobilio, po to, veikdamas kartu su M. V., pastarajam sugriebus ir pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, abu spardė kojomis ir sudavė kumščiais ne mažiau 14 kartų M. V. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydami jam poodines kraujosruvas akių vokuose, kaktoje, dešiniame momenyje, sprande, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, juosmenyje, kairiame šone, dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus alkūnėse, kairiame rieše bei kairio VII šonkaulio lūžį, dėl kurio M. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokie kaltinamojo A. J. tyčiniai veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo M. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai, kad asmuo buvo neblaivus patvirtina Pristatytojo asmens testo alkoholiui nustatyti protokolas Nr. 52 (1 tomas, 109 b. l.), kuriuo nustatyta, kad 2016 m. balandžio 3 d., 16.07 val., M. V. nustatytas 2,02 promilių girtumas, kaltinamasis A. J., liudytojos L. E., S. S., nukentėjusysis M. V., pats kaltinamasis.

Kaltinamojo A. J. dėl visų nusikalstamų veikų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.), nes tai, kad asmuo buvo neblaivus patvirtina Pristatytojo asmens testo alkoholiui nustatyti protokolas Nr. 7852 (2 tomas, 84 b. 1.), kuriuo nustatyta, kad A. J. 2015 m. gruodžio 1 d., 03.32 val., nustatytas 1,22 promilių girtumas, Pristatytojo asmens testo alkoholiui nustatyti protokolas Nr. 51 (1 tomas, 77 b. l.), kuriuo nustatyta, kad 2016 m. balandžio 3 d., 16.06 val., A. J. nustatytas 1,97 promilių girtumas, kaltinamasis M. V., liudytojos L. E., S. S., nukentėjusysis M. V., pats kaltinamasis.

M. V. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamųjų M. V. ir A. J. 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu nuo reikalavimo priteisti iš A. J. atsisakė, nes kaltinamasis A. J. atlygino žalą. Patikslino reikalavimą, kad prašo priteisti iš kaltinamojo M. V. 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

M. V. paaiškino, kad patyrė moralinę žalą. Kurį laiką buvo nedarbingas. Prarado pasitikėjimą savimi, prieš draugę, prieš aplinkinius, nepasitiki savo jėgomis. Bendradarbiai sužinojo, buvo gėda. Nedarbingumas dėl sulaužyto šonkaulio buvo daugiau nei mėnesį. Sulaužytas šonkaulis padarė nepatogumų. Negalėjo dirbti, kitų darbų daryti, statyti namo, važiuoti automobiliu, turėjo sėdėti namie. Lūžęs šonkaulis buityje trukdė. Buvo sunku apsirengti, miegoti. Kadangi nuo skausmo negalėjo užmigti, gėrė nuskausminamus, kad galėtų užmigti.

Byloje nustatyta, kad M. V. 2016 m. balandžio 3 d., apie 14.45 val., prie Alšėnų g. 20 - ojo namo, Kaune, nukentėjusiam M. V. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti piniginės išraiškos neturintys padariniai, atsiradę dėl padarytos žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).

Kaltinamasis M. V. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų nukentėjusysis M. V. patyrė skausmą, stresą, baimę dėl savo sveikatos, jautėsi nesaugiai, patyrė neigiamus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamieji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nukentėjusysis M. V. patyrė kūno sužalojimus, jam sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų pasekmes jis jaučia iki šiol. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis M. V. jaunas, dirba, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo darytina išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam mažintinas iki 2000 eurų.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatomis dėl bausmės paskirties bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą, tai yra bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

M. V. teisiamas pirmą kartą. Kaltinamasis dirba, anksčiau neteistas, buvo baustas administracine tvarka, pas psichiatrus nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (2 tomas, 7 – 11, 15, 17 b. l.). Įvertinama ir tai, kad M. V. dėl to, ką padarė, nesigailėjo, padarytos žalos neatlygino. Padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis kritiškai nevertina, nesigailėjo dėl to, ką padarė. M. V. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Dėl viso to, kas išvardinta, visa tai įvertinus, sprendžiama, jog tinkamiausias bausmės už padarytą nusikaltimą dydis, kuris ir sulaikytų M. V. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir jį nubaustų bei tuo pačiu užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, būtų artimesnis sankcijoje numatytos bausmės už atitinkamą nusikalstamą veiką minimumui.

A. J. teisiamas pirmą kartą. Kaltinamasis šiuo metu dirba, anksčiau neteistas, buvo baustas administracine tvarka, pas psichiatrus nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 tomas, 106, 107 b. l., 2 tomas, 15, 17 b. l.). Įvertinama ir tai, kad A. J. dėl to, ką padarė gailėjosi, padarytas žalas atlygino. Padarytas nusikalstamas veikas kaltinamasis vertina kritiškai, gailėjosi dėl to, ką padarė. A. J. padarė dvi tyčines nesunkias nusikalstamas veikas ir vieną tyčinę apysunkią nusikalstamą veiką. Dėl viso to, kas išvardinta, visa tai įvertinus, sprendžiama, jog tinkamiausias bausmės už padarytą nusikaltimą dydis, kuris ir sulaikytų A. J. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir jį nubaustų bei tuo pačiu užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, būtų artimesnis sankcijose numatytų bausmių už atitinkamas nusikalstamas veikas minimumams.

Prokurorė prašė skiriant bausmes A. J., jas subendrinant bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., bendrinti kaip idealią sutaptį, t. y. bausmes apimant. Toks prašymas atmestinas, nes A. J. 2015 m. gruodžio 1 d., apie 02.46 val., įsibrovė į J. L. priklausantį prekybinį kioską, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune, iš kurio slapta pagrobė svetimą turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., ir tą pačią, 2015 m. gruodžio 1 d., apie 02.46 val., tyčia sulaužė uždarajai akcinei bendrovei „Kauno spauda“ priklausančio spaudos kiosko, esančio Jonavos g. 26 A, Kaune, apsaugines žaliuzes, bei išdaužė stiklo paketą, tokiu būdu sugadino uždarajai akcinei bendrovei „Kauno spauda“ priklausantį turtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., bet vienintelė abiejų nusikaltimų sąsaja, kad buvo padaryti beveik vienu metu, ir įvykio vietos yra šalia viena kitos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 dalis numato, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis(šiuo atveju to nėra), padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius (šiuo atveju taip nėra), už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės, rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (1 tomas, 88, 89 b. l.), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamajam M. V. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 129, 130 b. l., 2 tomas, 97, 98 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. gruodžio 1 d., 02.46 val. (2 tomas, 92 b. l.), iki 2015 m. gruodžio 1 d., 12.45 val. (2 tomas, 96 b. l.), nuo 2016 m. balandžio 3 d., 15.10 val. (1 tomas, 78 b. l.) iki 2016 m. balandžio 4 d., 15.23 val. (1 tomas, 86 b. l.), todėl šis laikas įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

M. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. balandžio 3 d., 15.10 val. (1 tomas, 110 b. l.) iki 2016 m. balandžio 4 d., 15.21 val. (1 tomas, 127 b. l.), todėl šis laikas įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

CD su įrašais (2 tomas, 55 b. l.), stiklo šukės (2 tomas, 58 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d. d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę, 5 MGL, t. y. 188,30 (šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 eurocentų) eurų, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo įmokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčio, pagrindu, į paskirtosios galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką, iš viso 3 dienas, ir A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sumažinti paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką 6 (šešiomis) dienomis.

Išaiškinti A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius metus laisvės apribojimo, įpareigojant M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti baudžiamojo poveikio priemonę, 5 MGL, t. y. 188,30 (šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 30 eurocentų) eurų, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią privalo įmokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčio, pagrindu, į paskirtosios galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką, iš viso 2 dienas, ir M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) sumažinti paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką 4 (keturiomis) dienomis.

Išaiškinti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

M. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 03 – 2 – 00655 – 16 medžiagą, nuosprendį paskelbus, grąžinti pateikėjams.

CD su įrašais, stiklo šukes, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.