Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Meidaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., asm. kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, užsiimantis individualia darbine veikla, deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-02-24 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, iki 1 m. 4 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant nuteistąjį per 3 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo, taip pat įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

2) 2017-05-05 Biržų r. apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d., ir nubaustas areštu 75 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – areštas 50 parų;

3) 2018-01-25 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d., bausmės pagal 140 str. 2 d. - 60 parų ir pagal BK 145 str. - 40 parų, subendrintos iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė areštas 75 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 d. ir paskirta galutinė bausmė - areštas 50 parų; P. M. įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo P. M. ir nukentėjusiosios R. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais, nesiartinti arčiau nei 100 metrų atstumu, nesilankyti nukentėjusiojo P. M. ir R. M. namuose (duomenys neskelbtini).

4) 2018-02-14 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d., ir nubaustas areštu 75 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta 1/3 d., paskiriant areštą 50 parų. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., pagal 2018-02-14 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamąjį įsakymą paskirta bausmė subendrinta su 2018-01-25 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 90 parų;

5) 2018-05-04 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., areštu 60 parų.

6) 2018-12-06 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu (1/3 d.) ir skirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu; bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs;

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. tyčia nužudė savo šeimos narį - tėvą P. M., sekančiomis aplinkybėmis:

2019 m. sausio 16 d. apie 21 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio sudavė kumščiais ne mažiau kaip du smūgius savo tėvui P. M. į veido sritį. Nuo galvos sumušimo P. M. išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje - smilkininėje - pakaušinėje projekcijose, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje momeninėje ir pakaušinėje srityse, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir paburkimu, dėl ko P. M. ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini) mirė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina liudytojų parodymai, taip pat įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose.

Nukentėjusiaisiais pripažinti R. M. (kaltinamojo motina) ir R. M. (kaltinamojo brolis), teismo posėdyje, pasinaudodami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 str. 2 dalimi suteikta teise, parodymus duoti atsisakė.

Teismo posėdyje apklausta specialistė S. M., patvirtindama savo išvadą dėl P. M. mirties priežasties tyrimo, atsakydama į klausimus paaiškino, kad P. M. buvo nustatyti odos nubrozdinimai viršugalvyje, vertintini, kaip vienas trauminis poveikis, nes ten jie keli vienas šalia kito. Antras trauminis poveikis - muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio antakio srityje, ir trečias trauminis poveikis - poodinės kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpos dešinėje pusėje. Pagal senumą jie padaryti vienu metu Išoriškai sužalojimai išsidėstę trijų trauminių poveikių pasekoje. Pastarieji du yra vienas nuo kito pakankamai nutolę, ir vieno trauminio poveikio pasekoje jie negalėjo būti padaryti. Odos nubrozdinimai viršugalvio srityje galėjo būti padaryti ir griūnant. Dėl išorinių sužalojimų sveikata būtų sutrikdyta nežymiai. Bet vidinio galvos tyrimo metu buvo nustatyta išsiliejęs kraujas, taip vadinama sudūrinė kraujosruva - kraujo išsiliejimas plačiai po kietuoju dangalu kairėje momeninėje, smilkininėje ir pakaušinėje srityse, kur buvo rasta apie 110 krešulių. Tam užtenka vieno smūgio, nes visos tos sritys susisiekia, jos pereina viena į kitą. Dėl to įvyko galvos smegenų suspaudimas, o to pasekoje - mirtis. Kraujo išsiliejimą sukelia plyšusi smegenų kraujagyslė, bet ji plyšta trauminio poveikio pasekoje.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kaltinamajam P. M. nustatyti odos nubrozdinimai abiejose plaštakose. Sužalojimai padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais (paviršiumi), galimai suduodant smūgį kumščiu kitam asmeniui, ar į tokį daiktą (paviršių) atsitrenkiant, ar panašiai. Sužalojimai susiformavo mažiausiai 4 trauminių poveikių pasekoje. Odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje krumplių srityje susiformavo 6-8 paros iki apžiūros, į ką nurodo rusvos spalvos kraštuose pakilusiu šašu odos nubrozdinimo pobūdis. Odos nubrozdinimai dešinės plaštakos 1-o piršto srityje ir kairėje plaštakoje susiformavo prieš 7-12 parų iki apžiūros, į ką nurodo rusvos spalvos beatsidalinantys šašai odos nubrozdinimų srityje (1 t., 172 b.l.).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Pagal BK 129 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsako tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, t.y. tyčia neteisėtai atėmė savo artimojo giminaičio ar šeimos nario gyvybę.

Byloje neginčijamai nustatyta ir specialisto išvadomis patvirtinama, kad P. M. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje - smilkininėje - pakaušinėje projekcijose, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinėje momeninėje ir pakaušinėje srityse. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir paburkimu. Sumušimai susiformavo mažiausiai 3 trauminių poveikių į galvos sritį pasekoje. P. M. nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku (bukabriauniu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kumščiu į veido sritį, po to kritus ir pakaušio sritimi atsitrenkus į kietą pagrindą, ar panašiai, neilgame ((duomenys neskelbtini)) laikotarpyje iki mirties.

Įrodymais patvirtinta, kad P. M. iki sumušimo buvo išoriškai sveikas: jis ėjo pas kaimyną, atliko tam tikrus darbus, gėrė alų, grįžęs namo kalbėjo su sūnumi P. ir su juo sukonfliktavo. Tai rodo, kad akivaizdžių priežasčių ūmiai susirgti ir numirti, nebuvo. P. M. pareikštame įtarime nurodoma, kad jis tėvui P. M. sudavė rankomis ne mažiau, kaip 3 smūgius į veido sritį. Kaltinamasis P. M. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė savo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme ir patvirtino, kad nukentėjusįjį sumušė jis, padarydamas jam teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus. Tačiau jis nesutinka su kaltinime nurodytų suduotų smūgių skaičiumi – ne mažiau kaip 3, teigdamas, kad galėjo suduoti ne daugiau kaip 1 kartą, nuo kurio tėvas parkrito ir nebeatsikėlė. Tą patvirtina ir liudytojas V. U., buvęs įvykio vietoje šalia kaltinamojo, ir visa tai matęs tiesiogiai. Toks smūgių skaičius (ne mažiau trys) nepatvirtinamas ir objektyviais duomenimis. Nors liudytojas A. P. teigia girdėjęs iš P. M. brolio R., kad P. tėvą suspardė, teismo medicinos išvada smūgių kojomis ir intensyvaus nukentėjusiojo mušimo šiuo konkrečiu atveju nepatvirtina. Todėl teismas, spręsdamas P. M. kaltės klausimą, vadovaujasi specialisto išvada ir paaiškinimais, kur vienareikšmiškai teigiama, jog P. M. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių, iš kurių du - muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva dešinio antakio srityje ir poodinės kraujosruvos viršutinės ir apatinės lūpos dešinėje pusėje buvo padaryti suduodant ranka į galvą, o trečias - odos nubrozdinimai viršugalvyje, nukentėjusiajam griūvant (1 t., 156 b.l.), kurių visuma ir sukėlė komplikacijas, lėmusias nukentėjusiojo mirtį. Taigi, P. M. mirė nuo kilusių komplikacijų, kurias lėmė sužalojimų pobūdis – tyčiniai stiprūs smūgiai ranka nukentėjusiajam į galvą. Tą patvirtina ir V. U. paliudijimas, kad konflikto metu jis P. M. bandė raminti, nes šis buvo piktas, o P. M. po suduotų smūgių gulėjo be sąmonės ir jį reikėjo nešti į lovą, nes nejudino kojų, nekalbėjo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tarp P. M. veiksmų ir kilusių padarinių – P. M. mirties – būtinasis priežastinis ryšys byloje neabejotinai nustatytas.

P. M., suduodamas du smūgius savo tėvui į galvą – itin gyvybiškai pavojingą kūno vietą, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė arba privalėjo numatyti, kad tokiais veiksmais gali atimti gyvybę, ir, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Įrodymų, kad kaltinamasis veikdamas kryptingai ir sąmoningai siekė nužudytojo mirties, t.y. veikė tiesiogine tyčia, byloje nėra. Tačiau aplinkybė, kad jis, suduodamas stiprius smūgius senyvam tėvui į galvą, nuo kurių šis griuvo ir nebepasikėlė, bei nesiimdamas priemonių pagalbai suteikti, įrodo, kad kaltinamasis buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams. Šios aplinkybės paneigia ir kaltinamojo P. M. neatsargų elgesį atsirandant minėtoms pasekmėms.

Taigi, byloje nustatyta, kad P. M. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, t.y. savo tėvui gyvybę atėmė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamasis nužudė tėvą, kuris buvo šeimos narys, nes kartu gyveno, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą (2008-06-12 įstatymo Nr. X-1597 redakcija).

BAUSMĖS SKYRIMAS IR KITI SU NUOSPRENDŽIO PRIĖMIMU SUSIJĘ KLAUSIMAI

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę P. M., atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kilusias pasekmes, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos BK 61 str. nuostatas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios neneigė padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kas, kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, jog kaltininkas neigiamai vertina savo elgesį. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). P. M. pilnametis, pakaltinamas, padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, keliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šis nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, be to, padarytas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui, numatytam BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

P. M. anksčiau teistas 6 kartus už smurtinio pobūdžio nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus (BK 138 straipsnio 1 ir 2 dalys; 140 straipsnio 2 dalis, 145 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ankstesnių procesinių sprendimų analizė rodo, kad kaltinamasis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už smurto naudojimą prieš tėvą, brolį ir kitus asmenis. Teistumas nėra išnykęs. Kaltinamasis yra santykinai jauno amžiaus - 29 metai. Už labai sunkų nusikaltimą jis teisiamas pirmą kartą. Jį padarė praėjus 5 mėnesiams po to, kai baigė atlikti ankstesniuoju teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę (2018-08-03) ir 2019-12-06 teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas laisvės apribojimu, tačiau ši bausmė nebuvo pradėta vykdyti (2 t. 27 b.l.), nes tik 2019-01-10 buvo įrašytas į probacijos skyriaus registrą, o 2019-01-18 suimtas (2 t. 120 b.l.).

Per 1 mėnesio laikotarpį iki nusikaltimo už kurį teisiamas, padarymo buvo 1 kartą baustas administracine tvarka už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje (2 t. 31 b.l.). Priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje neregistruotas (2 t., 18; 21 b.l.), tačiau pats neneigė, kad piktnaudžiavo alkoholiu. Šias aplinkybes patvirtina ir duomenys, esantys kaltinamojo atžvilgiu priimtuose procesiniuose sprendimuose, kur nurodoma, jog nusikalstamas veikas darė apsvaigęs arba paveiktas alkoholio (2 t., 51; 55; 57; 60; 64; 69; 73 b.l.)

Byloje nėra duomenų, kad P. M. šį nusikaltimą suplanavo iš anksto, tačiau įvykio aplinkybės patvirtina, kad savo tėvą P. M. mušė pykdamas dėl šio priekaištų, susijusių su sūnaus asmeniniais pasirinkimais ir gyvenimo būdu. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija pripažįsta, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. skyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijos vidurkis.

Įvertinus tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 5 p.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš P. M. nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014).

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai, tolesnio likimo klausimai, spręstini atsižvelgus į proceso dalyvių nuomones ir laikantis BPK 94 str. nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., kolegija

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, prie paskirtosios bausmės pridėti 2018-12-06 Panevėžio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės - laisvės apribojimo dalį - 6 mėnesius, ir galutinę bausmę, ją pakeitus laisvės atėmimu, skaičiuojant vieną laisvės atėmimo dieną už dvi laisvės apribojimo dienas, P. M. paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų ir 3 (trims) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo - 2019 m. spalio 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, P. M. į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį jo išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. sausio 18 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai:

1. 2019-01-18 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą džemperį pilkos spalvos, džemperį raudonos spalvos, pilkos spalvos kelnes (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos marškinėlius (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) pagal 2019-03-07 kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135), P. M. nepareiškus pageidavimo juos pasiimti, sunaikinti, kaip menkaverčius (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

2. 2019-01-18 įvykio vietos apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus tris biologinius ėminius nuo dėmių panašių į kraują, mėlynos spalvos skudurėlį, žalios spalvos užtiesalą, tuščią alaus butelį 1 l talpos (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos šlepetes, pagalvės užvalkalą, iš maišo lavonui drabužius: mėlynos spalvos džemperį, juodos spalvos megztinį, kamufliažines kelnes, perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) pagal 2019-03-07 kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 138 b. l.), sunaikinti, kaip menkaverčius (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.