Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3921-827/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-12-07
Bylos Nr.
1-3921-827/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-56261-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
L. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3921-827/2018Proceso Nr. 1-01-1-56261-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.2.6., 2.12.1.3. (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyv. vietą Vilniaus m. sav., neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. lapkričio 25 d., apie 17.05 val., Vilniuje, Kedrų gatvėje, ties pastatu Nr. 9 , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,52 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų S. M., A. Š., P. V. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, specialisto išvada, VĮ „Regitra“ duomenimis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gruodžio 4 d. apklaustas kaltinamasis L. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2018 m. lapkričio 25 d. apie 15 val. bare, Savanorių pr. vartojo alkoholius gėrimus, išgėrė 3 arba 4 bokalus alaus po 1 l. talpos. Grįžo namo ir nutarė padirbėti, pakeliui gavo užsakymą, vairuodamas automobilį Toyota Prius, valst Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo iki PC Ozas, paėmė klientę, važiuodamas atbulas atsirėmė į kitą stovėjusį automobilį ir nuvažiavo. Atvežė klientę iki Ševčenkos gatvės, išleido. Važiuojant Kedrų gatve jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam alkotesteriu nustatė 2,45 promilių girtumą. Jį nuvežė į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti (b.l. 44).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 27 d. apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad 2018 m. lapkričio 25 d. 16.50 val., atvažiavo automobiliu Dodge Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į PC "Ozas", adresu Ozo g. 18, Vilniuje, ten išleido keleivį ir stovėjo, laukė kito užsakymo. Jam stovint pajuto smūgį į dešinės pusės galines duris, jam išlipus pamatė, jog į jo vairuojama automobilį atsitrenkė automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis Toyota po eismo įvykio pilnai sustojęs nebuvo, vairuotojas apsisukinėdamas atidaręs langą, jo paklausė, ko reikia, 100 eurų? Pasakė jam, jog jis sustotų ir eis užsipildys eismo įvykio deklaraciją. Vairuotojas į jo pasiūlymą nereagavo, ir nuvažiavo link „Viada“ degalinės. Jis iškarto paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, ir pranešė apie eismo įvykį. Vairuotoją jis gerai matė, atpažinti galės. Ar vairuotojas galėjo būti neblaivus, jis nežino, nes arti prie jo vairuojamo automobilio priėjęs nebuvo (b.l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 28 d. liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad automobilis Toyota Prius V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso asociacijai "(duomenys neskelbtini) ". Jis yra asociacijos vadovas. Automobilis Toyota Prius V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas pagal dvišalę sutartį nuo 2018 m. lapkričio 24 d. L. G., gim. 1972 m. Jog L. G. vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus sužinojo iš jo 2018 m. lapkričio 28 d. Jis jam paskambino ir pranešė, jog automobilis yra uždarytas į saugomą aikštelę. L. G. nėra asociacijos narys, jam išnuomotas automobilis buvo kaip fiziniam asmeniui (b.l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. lapkričio 30 d. liudytoju apklaustas policijos pareigūnas P. V. parodė, kad 2018 m. lapkričio 25 d. dirbo pagal nustatytą darbo grafiką Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato teritorijoje kartu su vyriausiuoju patruliu T. S., apie 17.05 val., iš VPK – OVS buvo gautas pranešimas, jog nuo Algirdo gatvės 25, link parduotuvės „RIMI“, nuvažiavo automobilis Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, minėtas automobilis Ozo gatvėje prie PC „OZAS“, apgadino du automobilius ir pasišalino. Važiuojant Kedrų g. pastebėjo važiuojanti automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas automobilis švyturėliu pagalba buvo sustabdytas Kedrų g. ties pastatu Nr. 9, Vilniuje. Priėjus prie automobilio, už jo vairo sėdėjo vyras, jis automobilyje buvo vienas, paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, vairuotojas juos pateikė. Iš vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, jog automobilį vairavo L. G., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su automobilio vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo ar jis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, jis jiems atsakė, jog vartojo. Patikrinus L. G. blaivumą alkoholio matuokliu, jam buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas. Vairuotojas tolimesniam tyrimui buvo perduotas atvykusiam patruliui V1722. Į sustabdymo vietą atvykęs vežimas automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai išvežė į saugomą aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b.l. 25).

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyr. patrulio T. S. tarnybiniame pranešime (b.l. 8).

Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2018 m. lapkričio 25 d. d. 17.19 val. L. G. nustatytas 2,45 promilių girtumas (b. l. 49).

2018 m. lapkričio 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11639/2018(01) konstatuota, jog L. G. kraujyje, paimtame 2018 m. lapkričio 25 d., 18.09 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio (b.l. 52).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nustatyta, kad automobilio Toyota Prius V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – asociacija „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 12).

VšĮ „Emprekis“ pateikė duomenis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio Toyota Prius V kaina Lietuvoje su PVM yra 16580 Eur. (b. l. 13).

2018 m. lapkričio 28 d. transporto priemonės grąžinimo ir saugojimo aktu automobilis Toyota Prius V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui – asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui (b.l. 20,23).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamasis L. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 125 d. vairavo automobilį Toyota Prius V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas neblaivus. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, t.y. liudytojų S. M., P. V. parodymais, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad L. G. kraujyje, paimtame 2018 m. lapkričio 25 d., 18.09 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio. Taigi nagrinėjamu atveju L. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi jis automobilį vairavo, kai nustatytas 1,5 promilių viršijantis girtumas.

Kaltinamasis L. G. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo leisti jam paskirtą baudą bei nustatytą automobilio vertę sumokėti dalimis per dviejų metų laikotarpį (b.l. 67-68,69).

Kaltinamasis L. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 140 str. tvarka sulaikytas nebuvo.

2018 m. lapkričio 25 d. nutarimu kaltinamajam L. G. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (b.l. 45).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis L. G. yra 46 metų amžiaus, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą (b.l. 61), neteistas (b.l. 53), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 54-60, 62). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nesant nustatytų sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą.

Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju L. G. yra skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metų laikotarpiui, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Dėl konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-02-13 nutartyje Nr. 2K-14-511/2018 yra pasisakęs, kad kai nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), remdamasis BK 72 straipsniu, teismas įstatyme nurodyto turto konfiskavimą skiria privalomai; išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais <...> asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Taigi, šiuo atveju automobilio konfiskavimas turi būti taikomas privalomai, kadangi asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nebent konfiskavimo taikymas prieštarautų teisingumo principui.

Šiame nusikaltime automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė nėra fakultatyvinis požymis, kuris palengvintų nusikaltimo padarymą, t. y. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo neįmanoma padaryti be transporto priemonės. Taigi, transporto priemonės naudojimas savaime nepasunkina ir nepadaro pavojingesniu šio nusikaltimo, nepalengvina jo padarymo. Kita vertus, transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, taip pat yra ypatinga – tai padidinto pavojaus šaltinis, kurio valdymas savaime sukelia didesnės žalos kitiems asmenims ir jų turtui pavojų ir tikimybę, todėl ypatingai įpareigoja jo savininką ir valdytoją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018-01-09 kasacinėje nutartyje yra nurodęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitoms nusikalstamoms veikoms padaryti kenkiant visuomenei (2003 m. balandžio 10 d. sprendimas Y. prieš Italiją, peticijos Nr. 38602/02; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas C. M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 28078/95). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Y. prieš Italiją; 2011 m. birželio 28 d. sprendimas H. F.D. B. V. prieš Olandiją, peticijos Nr. 577/11).

Vertinant L. G. padarytą nusikalstamą veiką, matyti, kad tai yra nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris pasireiškia neteisėta veika (sudėtis formali). BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas iš esmės kildinamas iš administracinių deliktų, valstybei nusprendus griežtinti baudžiamąją politiką veikų, susijusių su neblaivių asmenų vairavimu transporto priemonių ir tokių veikų keliamu pavojumi visuomenei. Valstybei nusprendus tokias veikas apibrėžti baudžiamajame kodekse ir vertinti kaip tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nekvestionuotina ir galimybė tokias veikas padariusiems asmenims taikyti visas baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamojo poveikio priemones, numatytas baudžiamajame įstatyme. Kadangi BK 281 straipsnio 7 dalyje aprašyta veika savo prigimtimi kildinama iš administracinės teisės, kuri taip pat numato transporto priemonės konfiskavimą tuo atveju, kai daromi pažeidimai susiję su pavojingu transporto priemonių valdymu. Administracinių nusižengimų teisėje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais kai nustatomas tokių pažeidimų (transporto priemonės vairavimas neblaivaus asmens) pakartotinumas (ANK 427 straipsnis), vairavimas neturint teisės vairuoti transporto priemonę arba kai tokia teisė atimta (ANK 424 straipsnis), neblaivus asmuo sukėlė eismo įvykį, kuris nesukelia baudžiamosios atsakomybės, tačiau užtraukia administracinę atsakomybę (ANK 423 straipsnis) ir pan., t. y. kai nustatomas tam tikras piktybiškas nesilaikymas įstatymo normų, piktybiškas nenoras keisti savo elgesio ar didesnis veikos pavojingumas. Taigi, teismas vertina, kad sprendžiant transporto priemones konfiskavimo klausimą tuo atveju, kai padarytas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas, svarbios turi būti tos veikos apdarymo aplinkybės bei nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančios aplinkybės, kurios rodo didesnį veikos pavojingumą bei didesnį nusikaltimą padariusio asmens pavojingumą visuomenei (t. y. kokia tikimybė, kad jis dar kartą padarys tokio pobūdžio pažeidimą ar nusikaltimą).

Šiuo atveju kaltinamasis L. G. yra neteistas, administracine tvarka baustas užkelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat vieną kartą baustas už viešosios tvarkos pažeidimą, kurį padarė būdamas neblaivus, charakterizuojančios medžiagos į bylą nepateikta, yra išsituokęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, dėl nusikaltimo padarymo gailisi. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo būklėje, t. y. alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,45 promilių girtumas, kraujyje nustatyta 2,52 promilių girtumas. Kadangi transporto priemonė priklauso kitam asmeniui, šiuo atveju konfiskuoti galima tik jos vertę. VšĮ Emprekis duomenimis tokio automobilio vidutinė vertė Lietuvoje yra 16 580 eurų, kuri yra labai didelė. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, jog automobilis yra pakankamai naujas, jo pirma registracija yra 2017-02-02. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo būklėje, sukėlė eismo įvykį, už kurį jis taip pat nubaustas 640 eurų bauda, įvertinus konfiskuotino turto vertę manytina, kad šiuo atveju visos automobilio vertės konfiskavimas būtų pernelyg griežtas ir neteisinga, bei neproporcingas padarytos veikos pavojingumui, bei kaltinamojo pavojingumui, todėl konfiskuotina dalis konfiskuotino turto automobilio vertės – 3500 eurų.

Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas baudos sumokėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. paskirti galutinę bausmę –50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Paskirti L. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams.

Konfiskuoti iš L. G. 3500 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą valstybės naudai (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus L. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti L. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Štuopienė