- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- e2-1205-793/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07598-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Mineikis
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nustatyti nepilnamečio sūnaus T. B. gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus T. B. išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui T. B., skaičiuojamą už 8 mėnesius po 250,00 Eur nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., iš viso 2 000,00 Eur.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodo, kad yra nepilnamečio T. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Sūnaus tėvas yra atsakovas J. B.. Su atsakovu kurį laiką gyveno kartu ir abu rūpinosi sūnumi, tačiau pablogėjus santykiams išsiskyrė, atsakovas sūnaus gyvenime dalyvauja minimaliai, sūnaus neišlaiko. Sūnų visapusiškai išlaiko ir juo rūpinuosi ji viena. Su atsakovu bandė tartis dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo, jo gyvenamosios vietos, tačiau taikiai išspręsti ginčo atsakovas nesutiko. Privalomojoje mediacįjoje atsakovas nedalyvavo, į pranešimą dėl mediacijos nereagavo.
3. Dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nurodo, kad sūnus nuo gimimo gyvena kartu su ja, ji juo visapusiškai rūpinasi. Atsakovas gyvena atskirai, su sūnumi bendrauja minimaliai, nors gyvena netoli jų gyvenamosios vietos. Siekdama užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimą saugioje aplinkoje bei atsižvelgdama į tai, kad nuo gimimo visapusiškai rūpinasi vaiku, tarp jų yra artimas emocinis ryšys, prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, M. B., jos gyvenamojoje vietoje. Nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ja, jo mama, geriausiai atitinka vaiko interesus.
4. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ieškovė nurodo, kad atsakovas sūnui išlaikymo neteikia. Sūnų išlaiko ji viena, padedama savo artimųjų. Sūnui būtina pirkti ne tik maistą, rūbus, avalynę, vaistus, vitaminus, bet būtina mokėti ir už darželį. Sūnus lanko Klaipėdos lopšelį - darželį „(duomenys neskelbtini)“, už kurį taip pat reikia mokėti, be to reikia pirkti ir ugdymo priemones. Sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį atsakovas turėtų mokėti po 250,00 Eur. Vidutiniškai per mėnesį vaiko poreikių tenkinimui reikia išleisti apie 600,00 – 700,00 Eur. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu gauna tik išmokas vaikams. Be sūnaus ji augina dar du mažamečius vaikus - (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą F. B. ir (duomenys neskelbtini) gimusį H. B.. Vaikus išlaikyti padeda artimieji. Ieškovė pažymi, jog atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes mokėti vaikui būtiną išlaikymą, kuris pilnai patenkintų vaiko poreikius. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką.
5. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė nurodo, kad atsakovas sūnaus neišlaiko nuo 2023 m. balandžio 1 d. Atsakovo įsiskolinimas už sūnaus išlaikymą yra paskaičiuotas po 250,00 Eur, nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d., visa įsiskolinimo suma yra 2 000,00 Eur.
6. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 123 straipsnio 3 dalį. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovė turi tris nepilnamečius vaikus - F. B., gim. (duomenys neskelbtini), H. B., gim. (duomenys neskelbtini), T. B., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas turi du nepilnamečius vaikus - M. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. B., gim. (duomenys neskelbtini) d. Ieškovės ir atsakovo šeima Tarnybai yra žinoma. 2019 m. gegužės 4 d. Tarnyboje gautas anoniminis pranešimas telefonu, jog kaimynystėje gyvena šeima, auginanti tris vaikus. Trečiasis vaikas neseniai gimęs, nuolat girdisi vaikų klykimas, pranešėjas galimai yra matęs vaikų motiną neblaivią. Išnagrinėjus gautą pranešimą, vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. 2021 m. birželio 4 d. Tarnyboje gautas policijos pranešimas, jog M. B. kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu dėl iš kiemo dingusios mažametės dukters F. B.. Vaiko motina paaiškino, jog buvo kieme su visais savo vaikais. Vaikai žaidė, bėgiojo aplink namą. Vienu momentu parbėgo tik sūnus, o dukra dingo. Nepavykus rasti dukros, motina kreipėsi į policija, bet tada pamatė dukrą šalia esančios parduotuvės tarp žmonių. Vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. 2023 m. gruodžio 18 d. Tarnyboje gautas pranešimas iš policijos, jog 2023 m. gruodžio 8 d. buvo kviesti policijos pareigūnai į ieškovės gyvenamąją vietą dėl nuolat girdimo triukšmo, garso lyg kažkas dužtų. Atvykus policijos pareigūnams aplinka buvo tvarkinga, sugadintų ar sulūžusių daiktų nebuvo, niekas nesmurtavo, sužalojimų pas nieką nebuvo, namuose visi asmenys buvo blaivūs. Vaiko teisių pažeidimai nenustatyti. Ieškovės šeimai nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki šiol taikomas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovo šeimai atvejo vadybos procesas nėra taikomas, socialinės paslaugos neteikiamos.
8. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išvadoje nurodo, kad Tarnybos specialistė keletą kartų bandė susisiekti su atsakovu telefonu, susitarti dėl apsilankymo jo gyvenamojoje vietoje, tačiau atsakovas į telefono skambučius neatsiliepdavo, neperskambindavo, kartais telefonas būdavo išjungtas. 2024 m. sausio 10 d. Tarnybos specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), užpildė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Moteris nurodė, jog butą nuomojasi. Namuose yra du kambariai, holas, virtuvė, vonios, tualeto kambariai, du balkonai. Būstas be remonto, namų aplinka labai paprasta, tačiau namuose yra visi reikiami baldai. Vaikams skirtame kambaryje yra dviaukštė lova (joje miega Fausta ir Herkus), viengulė lova, rašomasis stalas, komoda, televizorius, dvi spintelės. T. turi jam skirtą lovelę kitame kambaryje, kuriame miega kartu su mama. Tarnybos specialistei lankantis ieškovės namuose, ieškovė papildomai paaiškino, jog su nepilnamečio tėvu kartu negyvena nuo 2023 m. sausio mėnesio pabaigos. Kai išsiskyrė, vaiko tėvas 3-4 mėnesius buvo pradingęs, po to atsirado, 2 mėnesius teikė sūnui išlaikymą, po to vėl pradingo, buvo atsiradęs prieš vaiko gimtadienį (vaiko gimtadienis lapkričio 9 d.), buvo pradėjęs šiek tiek bendrauti. Ieškovė teigia, jog vaiko tėvas išlaikymo sūnui neteikia, su sūnumi šiuo metu nebendrauja. Moteris nurodė, jog vaiko tėvas žino jos ir vaikų gyvenamąją vietą, pats gyvena netoliese, turi jos telefono numerį, tačiau nerodo jokios iniciatyvos prisidėti prie vaiko auginimo. Ieškovė nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, tik nerimauja dėl vaiko nakvynių pas tėvą, nes jis yra linkęs vartoti alkoholį, moteris bijo, kad vaiko tėvas gali atsivesti draugų, vartoti alkoholį, vaikui tuomet būtų nesaugu. Jeigu atsakovas nustotų vartoti alkoholį, ji neprieštarautų, jog sūnus pasiliktų su nakvynėmis tėvo gyvenamojoje vietoje. Išvadoje nurodoma, kad mažamečio tėvas galimai nėra suinteresuotas pats rūpintis sūnumi, prisidėti prie visapusiško jo auginimo, auklėjimo ir priežiūros taip pat byloje nėra pateikęs jokių procesinių dokumentų, neišreiškęs ketinimo auginti sūnų pats. Mažametis nuo pat gimimo gyvena ir auga motinos šeimoje, moteris sūnumi rūpinasi pagal savo galimybes, Tarnybos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
9. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo Tarnyba nurodo, kad lankantis ieškovės šeimoje, ieškovė paaiškino, jog sūnus yra sveikas, tačiau dažnai serga peršalimo ligomis ir turi įgimtą širdies ydą, todėl nuo gimimo reguliariai yra tikrinamas kardiologo. Atsakovo sūnus M. B. mokosi Plungės lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, Tarnyba duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos poreikius neturi. Tarnybos vertinimu, ieškinyje prašoma priteisti išlaikymo suma, galėtų būti pakankama minimaliems būtiniesiems nepilnamečio T. B. poreikiams tenkinti.
10. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais.
12. Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė tapačias aplinkybes kaip ir išvadoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė M. B. ir atsakovas J. B. turi nepilnametį sūnų T. B., gim. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko motina ieškovė M. B. kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
15. Atsižvelgiant į tai, kad vaikas gyvena su motina, o, remiantis Tarnybos pateikta išvada, atsakovo ir vaiko ryšys nėra labai artimas, ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, taip pat nenustatyta, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams, vaiko gyvenamo sąlygos užtikrintos, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečio T. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove M. B. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 185 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
16. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą. Mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
17. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pvz., pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
18. Nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus, kuris šiuo metu yra 3 metų amžiaus, lanko darželį. Pasak ieškovės, sūnus specialiųjų poreikių neturi. Konstatuotina, jog nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui, laisvalaikiui ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 924 Eur neatskaičius mokesčių arba apie 709 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat ieškovė gauna „vaiko pinigus“ 152,90 Eur. Taigi, ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui iš atsakovo prašoma priteisti 250,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nesiekia pusės minimalios mėnesinės algos, ir gali patenkinti nebent tik būtinuosius vaiko poreikius, todėl nėra nei per didelė, nei neprotinga ar nepagrįsta, jos nereikia papildomai įrodinėti rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
19. Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė šiuo metu yra registruota užimtumo tarnyboje, darbinių pajamų neturi, gauna socialines išmokas, kilnojamojo ar nekilnojamojo turo neturi, augina dar du nepilnamečius vaikus F. B., gim. (duomenys neskelbtini), H. B., gim. (duomenys neskelbtini).
20. VSDFV duomenims atsakovas nedirba, kilnojamojo ar nekilnojamojo turo neturi, turi dar vieną nepilnametį sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini).
21. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti atsiliepimo į ieškinį bei nepateikti duomenų apie savo turtinę padėtį negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Teismas pažymi, kad pareigos teikti vaikui išlaikymą negalima atsisakyti, taip pat ši pareiga negali būti perkelta tretiesiems asmenims, todėl atsakovas turi pasirūpinti pastoviomis pajamomis, kurių pakaktų augančio vaiko poreikiams tenkinti. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmės tenka patiems tėvams.
22. Teismas, atsižvelgdamas į šalių nepilnamečio sūnaus T. B., gim. (duomenys neskelbtini), amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos būklės ir negalėjimo dirbti, turimų kitų išlaikytinių ir pan.) negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo šalių sūnui išlaikymą, mokamą po 250,00 Eur kas mėnesį.
23. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. nuo 2023 m. gruodžio 13 d., iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė M. B. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
24. Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
25. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2 000,00 Eur sumą sūnaus išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.
26. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
27. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).
28. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
29. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad atsakovas sūnaus neišlaiko nuo 2023 m. balandžio 1 d. Atsakovo įsiskolinimas už sūnaus išlaikymą yra 2 000,00 Eur laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d.
31. Atsakovas paaiškinimų ir įrodymų, t. y. jog teikė vaikui išlaikymą teismui nepateikė.
32. Kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo 2023 m. balandžio 1 d. Nustačius, kad atsakovas vaiko neišlaiko nuo 2023 m. balandžio 1 d., nors kiekvieną mėnesį turėjo teikti po 250,00 Eur išlaikymą, atsakovo įsiskolinimas už vaiko išlaikymą sudaro už laikotarpį 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. 2 000,00 Eur, todėl iš atsakovo pritiestina 2 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
34. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
35. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo d. sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-08686 buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Be to, ieškovė įstatymo pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 109,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 68,00 Eur ((250 x 12) x 0,03 x 0,75 = 67,50 Eur) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir 45,00 Eur už išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis), viso 222,00 Eur žyminio mokesčio.
36. CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
37. Iš 2024 m. balandžio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-03796 matyti, kad teikiant ieškovei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 389,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteistina 389,17 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
38. Teismas šioje byloje patyrė 7,93 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurios yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu teisingumo ir finansų ministrų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko T. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove) M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 13 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę M. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko T. B., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 222,00 Eur (du šimtus šimtu dvidešimt du eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661) bei 389,17 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 17 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.