Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. Č. ir E. B. dvišalį susitarimą,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

J. Č. ir E. B. prašo patvirtinti 2012-04-05 dvišalį susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Iš pateikto dvišalio susitarimo teismas supranta, kad šalys nori užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, t.y. nori, kad teismas patvirtintų taikos sutartį, nors nurodo, kad kreipiasi į teismą vadovaujantis CK 3.193 str. Pagal CK 6.983 str. pateiktą taikos sutarties sampratą, šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, turi būti išreikšta šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. J. Č. ir E. B. teismui pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį, nors įvardino jį „Dvišaliu susitarimu“, tačiau pačios taikos sutarties, kurioje konkrečiai būtų aptartos visos sąlygos nepateikė, taip pat nenurodė, kad jiems žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės. Iš pavadinimo matyti, kad šalys teikia susitarimą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau iš teksto matyti, kad šalys tariasi ne tik dėl išlaikymo, bet ir dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo. Pažymėtina, kad taikos sutarties sąlygos turi būti išdėstytos aiškiai ir konkrečiai, kadangi teismui patvirtinus taikos sutartį jos tekstas yra perkeliamas į teismo nutartį, kurios pagrindu vėliau gali būti išduodamas vykdomasis raštas. Reikalavimas teismui turi būti suformuluotas aiškiai ir konkrečiai ir tai yra pareiškėjų pareiga. Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantysis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas. Tai reiškia, kad teismas negali tapti pareiškėjų advokatu ir už juos suformuluoti procesinio dokumento dalyką ir pagrindą.

CPK XXXIX skyriaus normos nenustato prašymų dėl teismo leidimų priėmimo ir prašymų trūkumų šalinimo tvarkos, todėl atsižvelgiant į CPK 7 str. 1 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.), taip pat į tai, kad šie prašymai turi būti supaprastinto proceso, taigi pagreitinto proceso tvarka išnagrinėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, negali būti taikomos CPK 115 str. nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą bei trūkumų ištaisymą. Kai prašymai neatitinka procesiniam dokumentui keliamų turinio reikalavimų ar nepridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo, juos atsisakoma priimti.

Atsisakymas priimti prašymą neatima teisės iš pareiškėjų, pašalinus prašymo trūkumus ar pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti J. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) dvišalį susitarimą.

Nutartis neskundžiama.