Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam žmogui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

ji, 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 14.29 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaurės gatve nuo Palydovo gatvės pusės įvažiavusi į nereguliuojamą sankryžą su Ateities Sodų 2-ąja ir Gandrų gatvėmis, ir sukdama į kairę – į Ateities Sodų 2-ąją gatvę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 157 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, t. y. sankryžoje vairuojamu automobiliu iš Šiaurės gatvės sukdama į kairę – į Ateities Sodų 2-ąją gatvę, ji įvažiavo į Šiaurės gatvės kelio važiuojamosios dalies priešingos krypties eismo juostą ir sudarydama kliūtį nedavė kelio lygiareikšmiu keliu – Šiaurės gatvės kelio važiuojamąja dalimi priešinga kryptimi judėjusiam ir per sankryžą tiesiai važiavusiam R. M. vairuojamam motociklui „Harley Davidson FXSTC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, R. M. dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Teismas apibendrina, kad minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamosios I. B. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. B. padarė neatsargų nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. I. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajai I. B. ir jos civilinę atsakomybę apdraudusiai (duomenys neskelbtini). Draudikas atlygino dalį nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės ir neturtinės žalos, kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atlygintų nukentėjusiajam padarytą žalą dalimis. I. B. yra teisiama pirmą kartą (t. 1, b. l. 69), tris kartus per penkerius metus bausta administracine tvarka, iš kurių du kartus už smulkius KET pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už sustojimą ir stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra leidžiančio kelio ženklo, bei pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už transporto priemonės vairavimą viršijant greitį 13 km/val. (važiavo 63 km/val., kai nustatytas leistinas greitis – 50 km/val.), taip pat pagal ANK 446 straipsnio 6 dalį už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, visos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 67–68), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba (t. 1, b. l. 91), iš jos žodžių – (duomenys neskelbtini), byloje duomenų apie kaltinamosios psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje I. B. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios darbdavio (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. prašymas perduoti I. B. jo atsakomybei pagal laidavimą.

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamoji, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąją apibūdinančius duomenis, asmenines laiduotojo savybes, laidavimas skirtinas be užstato vienerių metų terminui.

Atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įtvirtinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1–4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismas, įvertinęs kaltinamosios įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise <...> gali būti skiriamas kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; 2 dalyje – teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidžia KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, 2K-366/2008, 2K‑121/2014).

Kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti kelių transporto priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, svarstydamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo, vertina tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivi, yra (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista, du kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo grubūs ar sisteminio pobūdžio, baudos sumokėtos, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis R. M., kuris buvo pripažintas civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajai ir civiliniam atsakovui (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur neturtinei žalai ir 11 105,85 Eur turtinei žalai (877,24 Eur vaistams ir maisto papildams, 352,8 Eur išlaidoms, susijusioms su gydymosi poreikiais, 1 677,33 Eur transportavimo/kuro išlaidoms, 247,19 Eur papildomiems gydymosi poreikiams/priemonėms, 4 501,11 Eur negautų pajamų, 3 450,18 Eur būsimų gydymosi išlaidų) atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos turtinės žalos atlyginimo sumos, jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad jis yra apdraudęs kaltinamosios civilinę atsakomybę, o aptariamas eismo įvykis pripažintas draudžiamuoju. Civilinis atsakovas, teikdamas teismui atsiliepimą į civilinį ieškinį, kartu pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis atlygino nukentėjusiajam dalį jo prašytos neturtinės ir turtinės žalos – 7 700 Eur neturtinės žalos ir 3 498,79 Eur turtinės žalos. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškinio prieš tai nurodytoje dalyje nutrauktinas. Civilinis atsakovas neatlygino nukentėjusiajam 2 300 Eur neturtinės žalos ir 7 607,06 Eur turtinės žalos, iš kurios 451,25 Eur maisto papildams ir vienvietei palatai, 3 705,63 Eur negautų pajamų ir 3 450,18 Eur būsimų gydymosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Aplinkybę, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta, patvirtina ne tik nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos aplinkybės, bet ir teisiamojo posėdžio metu duoti jo paties parodymai. Kaip jau buvo nurodyta, draudimo bendrovė atlyginio nukentėjusiajam 7 700 Eur neturtinės žalos iš jo prašomos priteisti 10 000 Eur sumos. Atlygintos sumos dydį draudimo bendrovė apskaičiavo remdamasi Rekomendacijomis. Šių Rekomendacijų 3 punkte įtvirtinta, kad žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4–6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius (nagrinėjamu atveju aktualus 4.3 punkte nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis, nustatytas esant sunkiam sveikatos sutrikdymui – iki 12 MMA); nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas <...> turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui.

Teismas, nagrinėjamoje byloje įvertinęs tai, kad aktualus eismo įvykis kilo 2021 m. rugpjūčio 20 d., tačiau nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų iki šiol yra nedarbingume, t. y. daugiau nei šešis mėnesius nedirba, o pats gydymas (reabilitacija) turėtų būtų tęsiamas iki 2022 m. lapkričio, kai bus sprendžiama dėl tolesnės gydymo eigos (operacijos tikslingumo), t. y. nukentėjusysis dėl savo sveikatos būklės yra ir bus nežinioje ilgą laiką; nukentėjusiojo nedarbingumo lygio klausimas galės būti sprendžiamas tik po gydymo; patirti sužalojimai yra sunkūs, be kita ko, (duomenys neskelbtini), jaučiami įvairūs skausmai bei psichologinis diskomfortas; nukentėjusysis iki eismo įvykio dirbo, keliavo, užsiėmė motociklistų veikla, (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu jam pačiam yra reikalinga pagalba, konstatuoja, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta 10 000 Eur neturtinės žalos suma nėra per didelė, o yra reali ir pagrįsta, todėl jam iš civilinio atsakovo priteistina nesumokėta šios sumos dalis – 2 300 Eur.

Kaip jau buvo nurodyta, nukentėjusysis civiliniame ieškinyje, be kita ko, suformulavo reikalavimą priteisti jam 11 105,85 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos turtinės žalos atlyginimo sumos, jas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško turtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas yra neatlyginęs nukentėjusiajam dalies jo nurodytos turtinės žalos – 451,25 Eur maisto papildams ir vienvietei palatai, 3 705,63 Eur negautų pajamų ir 3 450,18 Eur būsimų gydymosi išlaidų.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo nurodytos 451,25 Eur sumos maisto papildams ir vienvietei palatai atlyginimo, pažymi, kad esant susiklosčiusiai situacijai – nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams, gydymo eigai, sveikatos sutrikdymo mastui ir kitoms prieš tai nurodytoms aplinkybėms, yra suprantama, kad nukentėjusysis pirko ir vartojo įvairus maisto papildus, taip pat pageidavo būti gydomas vienvietėje palatoje, ir atitinkamai patyrė 451,25 Eur išlaidų, tačiau sutiktina su civilinio atsakovo pozicija šių išlaidų nukentėjusiajam neatlyginti – maisto papildai nėra vaistai, skiriami ligų gydymui ar profilaktikai, o yra skirti papildyti kasdienį maisto racioną trūkstamomis medžiagomis, kurias galima gauti vartojant pilnavertį ir įvairiapusį maistą; tuo tarpu išlaidos vienvietei palatai nelaikytinos būtinomis, vienvietė palata yra nukentėjusiojo sąlygų pagerinimas, nulemtas jo pageidavimo. Nukentėjusysis nepateikė teismui dokumentų, taip pat to nenurodė ir teisiamojo posėdžio metu, kad gydytojas jam būtų skyręs maisto papildus arba nurodęs, jog jo gydymui yra reikalinga vienvietė palata, todėl civilinio ieškinio dalis dėl 451,25 Eur turtinės žalos atlyginimo (maisto papildams ir vienvietei palatai) atmestina.

Teismas, pasisakydamas dėl nukentėjusiojo nurodyto 3 705,63 Eur negautų pajamų ir 3 450,18 Eur būsimų gydymosi išlaidų atlyginimo, akcentuoja, kad nukentėjusysis su civiliniu ieškiniu pateikė Sodros pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, kurioje nurodytos iki 2021 m. gruodžio 23 d. jam išmokėtos ligos išmokos, taip pat pateikė skaičiavimus, kiek jis patirs išlaidų nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 10 d. reabilitacijai. Civilinio atsakovo įgaliota atstovė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atlygino nukentėjusiajam jo negautas pajamas iki 2021 m. gruodžio 23 d., taip pat jau patirtas išlaidas reabilitacijai, o vėlesnės negautos pajamos ir būsimos gydymosi išlaidos bus atlygintos pagal pateiktus dokumentus, nukentėjusiajam kreipusis tiesiogiai į draudiką. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam nepateiktus duomenų apie Sodros jam išmokėtas ligos išmokas nuo 2021 m. gruodžio 23 d., taip pat apie realiai jau patirtas išlaidas gydymuisi nuo 2022 m. kovo 1 d., nėra galimybės minėtas sumas tiksliai apskaičiuoti, taip pat siekiant neužkirsti kelio nukentėjusiajam savo teises ir teisėtus interesus, jei ateityje dėl to kiltų ginčas, ginti civilinio proceso tvarka, civilinio ieškinio dalis dėl 3 705,63 Eur negautų pajamų ir 3 450,18 Eur būsimų gydymosi išlaidų atlyginimo paliktina nenagrinėta.

Teismas apibendrina, kad procesas baudžiamojoje byloje dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalies, susijusios reikalavimu atlyginti 7 700 Eur neturtinės žalos ir 3 498,79 Eur turtinės žalos, nutrauktinas, kita nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis tenkintina iš dalies, jam iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisiant 2 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio dalį dėl 451,25 Eur turtinės žalos atlyginimo (maisto papildams ir vienvietei palatai) atmetant, o civilinio ieškinio dalį dėl nuo 2021 m. gruodžio 23 d. negautų pajamų (3 705,63 Eur) ir nuo 2022 m. kovo 1 d. patiriamų būsimų gydymosi išlaidų (3 450,18 Eur) atlyginimo paliekant nenagrinėtą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam iš civilinio atsakovo šiuo procesiniu sprendimu turtinės žalos atlyginimas nepriteistinas, netenkintinas ir išvestinis nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Nukentėjusiojo įgaliotas atstovas advokatas Raimundas Jurka 2022 m. kovo 10 d. teisiamojo posėdžio metu prašė teismo priteisti nukentėjusiajam jo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pateikė sąskaitas už teisines paslaugas, taip pat šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus bendrai 2 221,8 Eur sumai, taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius nukentėjusiojo patirtas 36,72 Eur išlaidas, susijusias su civilinio ieškinio priedų teismui ir kitiems proceso dalyviams kopijavimu.

BPK 103 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad proceso išlaidas, be kita ko, sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo trukmę ir apimtį (nukentėjusiojo interesai atstovauti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, buvo parengti ir pateikti du procesiniai dokumentai – pranešimas/prašymas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat civilinis ieškinys su priedais bylą nagrinėjant teisme), daro išvadą, kad nukentėjusiojo už teisines paslaugas sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus, o jo patirtos išlaidos, susijusios su civilinio ieškinio priedų teismui ir kitiems proceso dalyviams kopijavimu, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl tiek nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, tiek prieš tai paminėtos proceso išlaidos priteistinos jam iš kaltinamosios.

Byloje kardomosios priemonės nepaskirtos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nutraukti procesą baudžiamojoje byloje dėl nukentėjusiojo R. M. civilinio ieškinio dalies, susijusios reikalavimu atlyginti 7 700 Eur neturtinės žalos ir 3 498,79 Eur turtinės žalos. Kitą nukentėjusiojo R. M. civilinio ieškinio dalį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio dalį dėl 451,25 Eur turtinės žalos atlyginimo (maisto papildams ir vienvietei palatai) atmesti, o civilinio ieškinio dalį dėl nuo 2021 m. gruodžio 23 d. negautų pajamų (3 705,63 Eur) ir nuo 2022 m. kovo 1 d. patiriamų būsimų gydymosi išlaidų (3 450,18 Eur) atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Priteisti nukentėjusiajam R. M. iš I. B. 2 221,8 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną eurą 80 ct.) advokato paslaugoms apmokėti ir 36,72 Eur (trisdešimt šešis eurus 72 ct.) kitų proceso išlaidų, šias sumas pervedant į R. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti I. B., kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. G., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.