- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- 1-15-316/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60033-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Kaltinamasis
- S. B.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Advokatai
- Juta Kareivė, Lionė Musteikienė
sekretoriaujant Jolantai Plungienei, Sonatai Paplauskienei, Ingai Grigaitienei, Vilmai Armalytei, Ievai Rimdeikienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: Akmenės rajonas, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, praeityje teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 144 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (dvi veikos) ir 145 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad S. B. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2017 m. lapkričio 16 d., laiku tarp 21 val. ir 22 val., buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus asmeniniam konfliktui tyčia peiliu vieną kartą dūrė savo šeimos narei – sugyventinei R. P. į pilvo sritį, taip sukeldamas R. P. fizinį skausmą ir padarydamas jai kiauryminę durtinę-pjautinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su kraujo išsiliejimu, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, taip tyčia jis sunkiai sutrikdė savo šeimos narės R. P. sveikatą.
Be to, S. B. turėdamas pareigą, peiliu sužalojęs nukentėjusiąją R. P., nepranešė policijai ir nepasiliko įvykio vietoje bei nesiėmė jokių priemonių, kad suteiktų nukentėjusiajai pagalbą, palikęs peiliu sužalotą nukentėjusiąją, iš įvykio vietos pasišalino, sukėlęs pavojų, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąją, kai grėsė realus pavojus R. P. gyvybei, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę suteikti jai pagalbą.
Be to, S. B. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2010 m. lapkričio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, buto, esančio adresu: Akmenės rajone (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilus asmeniniam konfliktui tyčia ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu trenkė savo šeimos narei – sugyventinei R. P. gulinčiai lovoje į veido, bei krūtinės sritį, taip sukeldamas R. P. fizinį skausmą ir padarydamas jai X šonkaulio lūžį, apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, kraujosruvą kairiame skruoste, taip nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės R. P. sveikatą, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžio ir apatinio žandikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų
Be to, S. B. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2014 m. liepos 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, buto, esančio adresu: Akmenės rajone (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilus asmeniniam konfliktui tyčia abiem rankomis stūmė savo šeimos narę – sugyventinę R. P., dėl to ji atsitrenkė į sieną ir nukrito ant žemės, taip sukeldamas R. P. fizinį skausmą ir padarydamas jai dešinio žastikaulio išnirimą ir žastikaulio didžiojo gumburėlio atskilimą, tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip tyčia jis nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės R. P. sveikatą
Taip pat S. B. sistemingai baugino nukentėjusiąją R. P. naudodamas psichinę prievartą, o būtent: ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu: Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini), sistemingai baugino R. P. naudodamas psichinę prievartą grasindamas ją nužudyti, nurodydamas, kad „va dėsiu tave į pavėsį ir kiek aš gausiu, 10–15 metų, aš atsėdėsiu, o tu būsi po žeme“, tai sakydamas savo vienos rankos kumščiu trenkė į kitos rankos delną, sakydamas, kad „du smūgiai ir viskas“, puldamas ją grasino žodžiais „papjausiu, sulaužysiu“, „papjausiu, galvą sudaužysiu, pridaušiu“, „užmušiu, papjausiu, pridursiu“, „aš tave, kurva, užmušiu“, nurodydamas, kad jam nebaisu, jei sės už tai į kalėjimą, taip pat jis periodiškai rankoje laikydamas peilį grasino juo nukentėjusiajai ir nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 6 d,, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikydamas rankoje peilį dūrė juo nukentėjusiajai į kairės pusės krūtinės sritį, bei (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės r., viešoje vietoje, vaikydamasis bėgančią nuo jo nukentėjusiąją ją pagaudavo bei raudavo jai plaukus, spardydavo kojomis, suduodavo smūgius rankomis, bei periodiškai minimu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, jis prieš nukentėjusiąją R. P. vartojo fizinį smurtą, t. y. spyrė batais apautomis kojomis į nukentėjusiosios kojas, daužė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu nukentėjusiajai į galvą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, taip grasino nužudyti R. P..
Kaltinamasis S. B. dėl kaltinimo, kad 2017 m. lapkričio 16 d. vakare sunkiai sutrikdė savo šeimos narės – sugyventinės R. P. sveikatą, davė prieštaringus parodymus. Jis parodė, kad tą vakarą nusipirkę alkoholio grįžo su R. P. į namus. Jis, atsisėdęs prie stalo pjaustė dešrą. R. P. jį provokavo žodžiais. Jie abu buvo labai girti, todėl jis neatsimena, kas tą vakarą vyko. Kitos dienos ryte apžiūrėdamas R. P. žaizdą, klausė, ar reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą. R. P. atsakė, kad nereikia. Žaizdą tepė tepalu. R. P. sakė, kad ją dusina. Netvirtina, kad jis galėjo įdurti R. P., nes liudytojai jį apkalbėjo, o kaime jo niekas nemėgsta. Niekam nesakė, kad „biškį įdūrė R.“. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad „R. biškį įdūrė peiliu“. Tyrėja prirašė, ką norėjo. Taip pat kaltinamasis parodė, kad neatmeta galimybės, jog galėjo įdurti R. P.. Neprisimena, gal įdūrė sėdėdamas, nes turėjo mažą peiliuką. R. P. jokio smurto prieš jį nenaudojo.
Kaltinamasis S. B. parodė, jog dėl kaltinimo, kad paliko be pagalbos nukentėjusiąją R. P., kai grėsė pavojus jos gyvybei, nepranešdamas Bendrosios pagalbos centrui ar kitai pagalbą teikiančiai institucijai ir pats neteikdamas pagalbos bei nepasilikdamas įvykio vietoje ir iš jo pasišalindamas, nesiimdamas jokių priemonių, kad suteiktų pagalbą, paliko be pagalbos R. P., kai dėl jo paties padaryto sužalojimo grėsė realus pavojus jos gyvybei, parodė, kad buvo atsinešęs tvarstį, valė žaizdą ir tepė tepalu. Kodėl nekvietė R. P. pagalbos, negali atsakyti, mano, kad dėl to, jog pati R. P. prašė to nedaryti. Suprato, kad, jeigu žmogui perdurtas pilvas, jam gresia pavojus gyvybei.
Kaltinamasis S. B. neprisipažįsta dėl kaltinimo, kad 2010 m. lapkričio 19 d. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės R. P. sveikatą, t. y. kilus asmeniniam konfliktui tyčia ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu trenkė lovoje gulinčiai R. P. į veidą ir krūtinės sritį tuo nesunkiai sutrikdydamas R. P. sveikatą. Nežino ir negali pasakyti, kas sužalojo R. P.. Jam buvo žinoma, kad R. P. buvo sulaužytas šonkaulis, R. P. jam sakiusi, kad kažkas jai sulaužė šonkaulį ir žandikaulį. Taip pat S. B. parodė, kad gal ir yra sudavęs R. P. į pasmakrę sulaužydamas žandikaulį, tačiau apie tai, kas sulaužė šonkaulį, nežino.
Kaltinamasis S. B. parodė, jog prisipažįsta dėl kaltinimo, kad 2014 m. liepos 6 d. kilus asmeniniam konfliktui tyčia abiem rankom stūmė savo šeimos narę – R. P. į sieną, nuo to ji trenkėsi į sieną ir R. P. kritus buvo padarytas dešinio žandikaulio išnirimas ir žastikaulio didžiojo gumburėlio atskilimas. Parodė, kad R. P. provokavo žodžiais ir puolė, todėl jis ją stumtelėjo į sieną. R. P. nuvirto į kampą prie sienos. Atsikėlusi išbėgo pas kaimynę. Kaimynė iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio metu buvo išgėręs. Kai R. P. grįžo iš ligoninės, jai buvo surištas dešinysis petys. R. P. gydėsi ambulatoriškai. Dėl šio sužalojimo jis atsiprašė R. P..
Kaltinamasis S. B. dėl kaltinimo, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sistemingai baugino nukentėjusiąją R. P. naudodamas psichinę prievartą ir grasindamas ją nužudyti, parodė, kad prisipažįsta iš dalies. Jis parodė, kad gal šiame kaltinime yra tiesos, gal ir grasino R. P., bet jis to neatsimena. Parodė, kad buvo sužalojęs R. P. krūtį, yra vaikęsis R. P. po kaimą sakydamas grasinančius žodžius. Grasinančius žodžius galėjo pasakyti ir konflikto metu, nes, kai išgerdavo, tai konfliktuodavo su R. P.. Gerdavo ir kas dieną, ir kas savaitę. Realiai negalvodavo daryti tokių dalykų, kuriais grasindavo, tačiau suprato, kad tokie žodžiai gali žmogui sukelti baimę.
Kaltinamasis S. B. parodė, kad gailisi dėl to, ką padarė, sutinka atlyginti turtinę žalą, tačiau nepripažįsta neturtinės žalos. Pripažįsta ligonių kasos civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad S. B. pažįsta nuo 2008 metų, o nuo 2009 m. sausio 1 d kartu su juo gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo. Per visą bendro gyvenimo laiką abu vartojo alkoholį. Išgertuvės vykdavo kartą per savaitę, o jų metu vykdavo konfliktai. Ji priekaištaudavo žodžiu, o B. atsakydamas grasindavo pavartoti fizinį smurtą. Tai tęsėsi per visus bendro gyvenimo metus. Pareiškimų policijai nėra rašiusi, išskyrus tuos atvejus, kai patekdavo į ligoninę. Tada pareigūnams papasakodavo, kas įvyko, tačiau visada atsisakydavo rašyti pareiškimą. Maždaug prieš 5 metus namuose po kilusio žodinio konflikto S. B. ją stūmė į sieną ir sulaužė petį. Ji buvo paguldyta į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Apie šį sužalojimą papasakojo O. G.. Dar prieš tai, datos neatsimena, bet galėjo būti 2010 metais, jai gulint lovoje S. B. kumščiu trenkė jai į veido sritį ir sulaužė žandikaulį. Trenkdamas kumščiu į krūtinės sritį sulaužė šonkaulį. Ji buvo nuvežta į Naujosios Akmenės ligoninę. R. P. teisme parodė, kad S. B. yra grasinęs ją nužudyti, sakydamas, kad „va dėsiu tave į pavėsį, gausiu 10–15 metų, atsėdėsiu, o tu būsi po žeme“. Tai sakydamas rankos kumščiu smogdavo į kitos rankos delną, sakydamas „du smūgiai ir viskas“.
Nukentėjusioji taip pat parodė, kad 2017-11-16, apie 17–18 valandą, būdama neblaivi grįžo į namus Akmenės rajone, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo neblaivus sugyventinis S. B.. Neaišku, dėl kokios priežasties pradėjo konfliktuoti su S. B.. 2017 m. lapkričio 17 d. rytą jai buvo sunku atsikelti, nes skaudėjo pilvą. Pamatė žaizdą pilve, o kelnaitės ties žaizda buvo kruvinos. Matė daug kraujo ant grindų virtuvėje. Prašė S. B. paaiškinti, kas čia atsitiko, sakė, kad jai skauda. S. B. apžiūrėjęs žaizdą pasakė, kad nieko rimto nėra, ją paliko ir išėjo į darbą. Nukentėjusiosios teigimu, S. B. galėjo pakviesti kaimyną, kad jai padėtų. Be to, S. B. su savimi turėjo ir telefoną. Sužinojęs apie sužalojimą, atvyko pažįstamas E. L., kuriam apie tai pranešė jos pusbrolis I. M.. E. L. pakvietė (duomenys neskelbtini) kaimo felčerę I. G., kuri apžiūrėjusi žaizdą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Felčerei ji pasakė, kad ją sužalojo S. B.. Greitoji medicinos pagalba ją išvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę. R. P. parodė, kad tai ne pirmas kartas, kada S. B. ją sužalojo peiliu. Maždaug prieš 8 metus, būnat neblaiviems namuose, S. B. jai per drabužius įdūrė į krūtinės kairę pusę. Bėgo kraujas, tačiau, kadangi buvo neblaivi, fizinio skausmo nejuto. Tada nei medikų, nei policijos nekvietė, o šio įvykio niekas nematė. Nukentėjusioji parodė, kad S. B. nuolat grasindavo ją nužudyti. Ji suvokė, kad grasinimai realūs, nes po tokių jo žodžių sekdavo fizinis smurtas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas E. L. parodė, kad 2017-11-17, tikslaus laiko neatsimena, jo žmonai J. L. paskambino giminaitė ir pranešė, kad sužalota žmonos pusseserė R. P.. Buvo pasakyta, kad R. P. „paleistos žarnos“. Žmonos prašymu nuvyko pas R. P.. R. P. papasakojo, kad iš vakaro buvo konfliktas tarp jos ir sugyventinio S. B.. S. B. paėmęs peilį jai vieną kartą įdūrė į pilvą. R. P. taip pat parodė peilį juodos spalvos rankena, kuriuo ji buvo sužalota S. B.. E. L. teigimu, R. P. sėdėjo virtuvėje, buvo išbalusi, viena ranka susiėmusi už pilvo. Iš veido išraiškos, kūno padėties matėsi, kad jai skauda. Pasiūlius kviesti greitąją pagalbą, ji bandė stotis, tačiau iš skausmo aiktelėjo. Liudytojas suprato, jog žaizda skausminga. R. P. prašė neskambinti policijai, todėl jis paskambino (duomenys neskelbtini) kaimo felčerei. Felčerė apžiūrėjusi žaizdą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė R. P. į ligoninę. Liudytojas taip pat parodė, kad jam žinoma, jog tai buvo ne pirmas smurto atvejis prieš R. P., tačiau R. P. bijojo S. B. ir nesikreipdavo į policiją.
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja E. O. B. parodė, kad R. P. yra jos duktė, kuri gyveno kartu su S. B.. Ji su dukra ir S. B. nebendravo ir jų gyvenimu nesidomėjo. Liudytoja iš kaimo gyventojų girdėjo, kad S. B. su R. P. vartodavo alkoholį ir konfliktuodavo. Prieš kurį laiką, būdami neblaivūs, S. B. ir R. P. konfliktavo jos kieme. S. B. rankose laikė peilį nukreipęs į R., o ši dar sakė: „Durk, durk“. Iš kur S. B. gavo peilį, negali atsakyti, mano, kad tai galėjo būti peilis, paimtas nuo stalo jos. Liudytoja parodė, kad konfliktas truko trumpai, apie 5 minutes, nes ji S. B. ir R. P. išvarė iš kiemo. Dėl ko kilo konfliktas, liudytoja nežino.
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja I. G. parodė, kad ji yra bendruomenės slaugytoja. 2017 m. lapkritį, dienos tiksliai neatsimena, jai paskambino E. L., pasakė, kad yra sužeista R. P. ir prašė įvertinti jos būklę. E. L. nuvežė ją pas R. P.. Apžiūrėjusi R. P. žaizdą, ji nutarė kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes žaizdą buvo 2–3 cm dydžio pilvo srityje ir galėjo būti gili. Tokia žaizda yra pavojinga, nes toks sužalojimas gali būti pavojingas žmogaus gyvybei, gali būti vidinis kraujavimas. R. P. liudytojai pasakė, kad jai peiliu įdūrė S. B.. R. P. taip pat parodė ir peilį, kuris buvo ant lentynos virtuvėje. Peilis buvo labai smailus ir kruvinu galu. R. P. nenorėjo, kad būtų kviečiama greitoji medicinos pagalba, sakė, kad pati kalta, nes abu su S. B. buvo girti.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas K. M. parodė, kad jam paskambino pusseserės R. P. kaimynė V. V. ir pasakė, kad S. B. peiliu sužalojo R. P.. Jis apie tai pranešė E. L.. Liudytojas parodė, kad su R. P. mažai bendrauja, jos bute nesilankė, tačiau yra girdėjęs, kad S. B. konfliktiškas žmogus ir dažnai pykdavosi su R. P..
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas V. B. parodė, kad 2017 m. rudenį, tikslios datos negali pasakyti, apie 8–9 valandą ryte būdamas prie namo (duomenys neskelbtini), girdėjo, kaip S. B. kalbėjo jog norėdamas pagąsdinti „biškį peiliu įdūrė R.“. R. P. tą rytą nematė ir su ja nebendravo. Liudytojas parodė, kad 2017 metų lapkričio mėnesio vieną vakarą, kai R. P. buvo sužalota, ji buvo atėjusi pas jį į butą. A. B. parodė, kad kuriam laikui buvo išėjęs palikdamas R. P. savo bute, o kai grįžo, jos neberado. Liudytojas parodė, kad S. B. nuolatos smurtauja prieš R. P. ir nuolatos konfliktuoja su ja. Yra matęs R. P. sužalotu veidu, o ji pati yra sakiusi, kad dėl B. smūgių jai skauda nugara, petys, pilvas. Liudytojas parodė, kad yra girdėjęs, kaip B. garsiai šaukdavo: „Papjausiu, sulaužysiu“, taip grasindamas nužudyti R. P.. S. B. yra sakęs, kad pati R. P. savo kalbomis jį išprovokuoja, todėl jis ją muša. Liudytojas parodė, kad yra matęs, kaip B. muša R. P.. Dažniausiai suduodavo vieną smūgį į veidą ar į nugarą, vengdamas stipresnių sužalojimų. Liudytojas yra girdėjęs, kaip S. B. ir R. P. šūkauja namuose, o kitą dieną R. P. skųsdavosi, kad S. B. ją sumušė.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad gyvena su V. V., o S. B. ir R. P. yra jų kaimynai. 2017 metų rudenį, tikslios datos neatsimena, jam būnant komandiruotėje, paskambino sugyventinė V. V. ir pasakė, kad S. B. peiliu įdūrė R. P.. Liudytojas paskambino ir apie tai pranešė R. P. pusbroliui K. M.. Po kelių dienų, grįžęs namo, sužinojo, kad R. P. buvo sužalota peiliu, o S. B. sulaikytas policijos pareigūnų. Liudytojas parodė, kad gyvendamas kaimynystėje su S. B., ne kartą girdėjo, kaip šis būdamas neblaivus, šaukdavo ant R. P. „užmušiu, papjausiu“, taip pat yra matęs kraujosruvas ant R. P. kojos.
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja V. V. parodė, kad 2017 m, rudenį, tiksliai datos neatsimena, vakare, apie 21 valandą 30 minučių, išgirdo, kaip už sienos gyvenanti R. P. sušuko: „Kurva, zuiki, tu mane padūrei“. Taip pat girdėjo, kaip kartu su R. P. gyvenantis S. B. kažką burbuliavo, tačiau išskyrus kartojimą, kad „mažai dar gavai“ nieko daugiau nebuvo galima suprasti. R. P. ragino S. B. eiti miegoti. Kitą rytą, apie 9 valandą, būdama lauke girdėjo, kaip S. B. rodydamas dviem pirštais, kiek giliai, pasakojo draugams, kad „nedaug įdūrė“. Apie tai, kad R. P. gali būti sužalota, liudytoja paskambinusi savo sugyventiniui A. K.. Liudytoja V. V. taip pat parodė, kad yra girdėjusi, kaip S. B. periodiškai grasindavo užmušti R. P., sakydamas jai „aš tave, kurva, užmušiu, užmušiu“. Liudytoja parodė, kad pati S. B. privengdavo, nes bijojo.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas A. B. parodė, kad R. P. pažįsta apie 15 metų, nes gyveno tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime. S. B. pykdavo, kad jis gerai sutaria su R. P.. Liudytojas parodė, kad 2017 metų lapkričio mėnesio vieną vakarą, kai R. P. buvo sužalota, R. P. buvo atėjusi pas jį į butą. A. B. parodė, kad kuriam laikui buvo išėjęs palikdamas R. P. savo bute, o, kai grįžo, jos neberado. Kitos dienos rytą girdėjo, kaip S. B. pasakojo, kad truputėlį įdūrė R., tačiau neaiškino, kodėl taip padarė. Liudytojas parodė, jog yra matęs, kad R. sužalotas petys, parišta ranka. R. P. skundėsi dėl sulaužytų šonkaulių.
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja S. T. parodė, kad R. P. pažįsta apie 20 metų. Liudytoja parodė, kad apie 10 metų R. gyveno pas S. B. (duomenys neskelbtini) kaime, Akmenės rajone. Liudytojai R. P. yra pasakojusi, kad S. B. smurtauja prieš ją, 2014 metais buvo sulaužęs petį, prieš tai buvo sulaužęs žandikaulį. Liudytoja yra mačiusi sužalotą R. nosį ir sužalotą koją. Vienu atveju į veidą buvo trenkta pagaliu, kitu atveju į koją buvo spirta. R. yra rodžiusi sužalotą krūtinę ir sakiusi, kad peiliu jai dūręs S.. Buvo durta į dešinę krūtį, matėsi 2 centimetrų pločio žaizda, kuri pūliavo. Liudytoja parodė, kad yra ne kartą girdėjusi, kaip S. B. grasindavo R., kad „aš tave paštyrinsiu ir kiek gausiu, 2 metus, ir viskas“. Liudytoja parodė, kad yra mačiusi kaip (duomenys neskelbtini) kaime S. B. puolė R., grasindamas „paštyrinti“ ir pritrenkti, tačiau jos nepavijo. Liudytojos teigimu, visą laiką, kol S. B. gyveno su R., jie konfliktuodavo ir S. B. ją žalodavo.
Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja O. G. parodė, kad tikslios datos neatsimena, vienais metais, vasarą, apie 23 valandą, pas ją atbėgo R. P.. Jai skaudėjo ranką ir ji prašė iškviesti greitąją pagalbą. R. P. sakė, kad kažkas įvyko tarp jos ir S. B.. Liudytoja buvo girdėjusi, kad tarp R. P. ir S. B. vyksta konfliktai, o pagrindinė to priežastis yra alkoholis.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas R. J. parodė, kad kitą dieną po įvykio R. P. parodė, kad jai yra įdurta. Liudytojas mano, kad S. B. taip padarė paveiktas alkoholio, nes būdamas blaivus taip nesielgtų. R. J. parodė, kad yra matęs daug mėlynių ant R. P. kūno. Ji eidavo ir skusdavosi, kad jos krūtinė mėlyna, skauda petį ar dar ką nors. Sužalojimų būdavo daug. R. P. pasakodavo, kad S. B. ją mušė.
Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Henrikas Daujotas patvirtino byloje esančią 2017-12-05 specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir parodė, kad 2017-11-16 R. P. dėl kiauryminės durtinės pjautinės pilvaplėvės ertmės žaizdos su kraujo išsiliejimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir yra pavojingas gyvybei. Sužalojimas sunkus dėl to, kad buvo durta į gyvybei pavojingą vietą ir jis tapo sunkus iš karto po smūgio, tą pačią akimirką, kai tik buvo padarytas. Šis sužalojimas nebūdingas griuviminei traumai, galėjo būti padarytas dėl suduoto smūgio iš kairės į dešinę. (t. 3, b. l. 138–139)
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas Jurgis Sakalas parodė, kad davė dvi specialisto išvadas: 2018-04-03 Nr. G (duomenys neskelbtini) ir 2018-04-23 Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertas parodė, kad 2018-04-23 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašė remdamasis medicininiais dokumentais, t. y. Naujosios Akmenės ligoninės asmens sveikatos istorija. Buvo pateikta išvada, kad R. P. nuo smūgių kietais bukais daiktais patyrė kairės pusės X šonkaulio lūžį ir apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, kraujosruvą kairiame skruoste ir tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. X šonkaulio lūžiui, apatinio žandikaulio lūžiui kairėje pusėje padaryti reikėjo dviejų smūgių kietais bukais daiktais, vienas smūgis galėjo būti suduodamas į kairės pusės krūtinės sritį, o kitas smūgis – į veidą. Šonkaulio ir žandikaulio lūžiai yra lokalizuoti ir jie nėra būdingi griuviminei traumai. 2018-04-03 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašė remdamasis medicininiais dokumentais, t. y. VŠĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydymo stacionare istorija, taip pat VŠĮ Naujosios Akmenės ligoninės asmens sveikatos istorija, (duomenys neskelbtini) ambulatorijos asmens sveikatos istorija. Šių medicininių dokumentų duomenimis, R. P. nustatytas dešinio žastikaulio išnirimas ir žastikaulio didžiojo gumburėlio atskilimas.
Atliekant ikiteisminį tyrimą 2017-11-17 buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Virtuvės lentynoje rastas ir paimtas virtuvinis peilis. (t. 1, b. l. 18–25) S. B. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) kaime 2017-11-17 11 valandą ir jam nustatytas 1,95 promilių girtumas. (t. 1, b. l. 29)
Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apžiūrėtas ir pridėtas prie bylos daiktinis įrodymas – peilis. (t. 1, b. l. 142–144)
Iš 2018-05-03 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2017-11-17 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, geležtės rasta žmogaus kraujo, tinkamo tapatybei nustatyti tiriant DNR, ant peilio geležtės rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kito žmogaus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. P. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000000000000001 procento. (t. 2, b. l. 163–164)
Iš 2017-12-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. padarytas sužalojimas: kiauryminė durtinė-pjautinė pilvaplėvės ertmės žaizda su kraujo išsiliejimu. Atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį, tikėtina, kad jis padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėms nurodytu laiku, t. y. 2017-11-16. R. P. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės pilvaplėvės ertmės žaizdos su kraujo išsiliejimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 148–149)
Iš 2018-04-03 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. padarytas sužalojimas: dešinio žastikaulio išnirimas ir žastikaulio didžiojo gumburėlio atskilimas padarytas griuviminės traumos metu atsitrenkiant į aplinkoje esančius bukus kietus paviršius. Rasti sužalojimai padaryti paros laiku iki 2014 m. liepos 6 d. 23 valandos 57 minučių R. P. pristatant į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio. Rasti sužalojimai, užfiksuoti ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka užduotyje nurodytas įvyko aplinkybes. R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dešinio žastikaulio didžiojo gumburėlio atskilimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Dešinio žastikaulio išnirimas ir žastikaulio didžiojo gumburėlio atskilimas padaryti vienkartinės griuviminės traumos metu, todėl kiekvieną iš šių sužalojimų vertinti atskirai negalima. (t. 1, b. l. 155–156)
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2018-04-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, gautų medicininių dokumentų duomenimis, R. P. nuo smūgių kietais bukais daiktais 2010-11-19 patyrė kairės pusės X šonkaulio lūžį, apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, kraujosruvą kairiame skruoste.
R. P. kairės pusės X šonkaulio lūžis, apatinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje, kraujosruva kairiame skruoste padaryti tiesioginių trauminių poveikių metu.
R. P. kairės pusės X šonkaulio lūžiui, apatinio žandikaulio lūžiui kairėje pusėje, kraujosruvai kairiame skruoste padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais, kairiojo alkūnkaulio lūžiui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi.
R. P. kairės pusės X šonkaulio lūžis, apatinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje, kraujosruva kairiame skruoste sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžio ir apatinio žandikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. (t. 1, b. l. 161–162)
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2019 m. vasario 4–28 d. ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) išvadų matyti, kad S. B. baudžiamojo įstatymo uždraustosios veikos padarymo metu, t. y. 2017-11-16, 2010-11-19; 2014-07-06 ir nuo 2007-01-01 iki 2017-11-17, nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio, ar gydymo ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. B. šiuo metu nustatomas lengvas protinis atsilikimas , reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. S. B. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminiuose veiksmuose, būti apklaustas teismo posėdžio metu. (t. 4, b. l. 78–84)
Įrodymai dėl nusikalstamos veikos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
S. B. kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta jo paties prisipažinimu, kuriuo jis neneigia, kad galėjo peiliu įdurti R. P. į pilvo sritį, tačiau dėl girtumo neatsimena visų įvykio aplinkybių. Iš R. P. parodymų matyti, kad ją peiliu į pilvą sužalojo S. B.. Liudytoja V. V. parodė, kad 2017 m, rudenį, tiksliai datos neatsimena, vakare, apie 21 valandą 30 minučių, išgirdo už sienos gyvenančią R. P. šaukiant: „Kurva, zuiki, tu mane padūrei“. Liudytojas V. B. parodė, kad 2017 m. rudenį, tikslios datos negali pasakyti, apie 8–9 valandą, ryte, būdamas prie namo (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), girdėjo, kaip S. B. kalbėjo, jog norėdamas pagąsdinti „biškį peiliu įdūrė R.“. Bendruomenės slaugytoja I. G. teisme parodė, kad ji apžiūrėjo R. P. žaizdą. R. P. sakė, kad jai peiliu įdūrė S. B.. R. P. taip pat parodė ir peilį, kuris buvo ant lentynos virtuvėje. Peilis buvo labai smailus ir kruvinu galu.
Iš 2017-12-05 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. padarytas sužalojimas: kiauryminė durtinė-pjautinė pilvaplėvės ertmės žaizda su kraujo išsiliejimu. Atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį, tikėtina, kad jis padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėms nurodytu laiku, t. y. 2017-11-16. R. P. dėl kiauryminės durtinės-pjautinės pilvaplėvės ertmės žaizdos su kraujo išsiliejimu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 148–149). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas H. Daujotas parodė, jog sužalojimas sunkus dėl to, kad buvo durta į gyvybei pavojingą vietą ir jis tapo sunkus iš karto po smūgio, tą pačią akimirką, kai tik buvo padarytas. Šis sužalojimas nebūdingas griuviminei traumai, galėjo būti padarytas dėl suduoto smūgio iš kairės į dešinę. (t. 3, b. l. 138–139)
Iš 2018-05-03 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad ant tirti pateikto peilio, paimto 2017-11-17, apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Akmenės rajone, geležtės rasta žmogaus kraujo, tinkamo tapatybei nustatyti tiriant DNR, ant peilio geležtės rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su R. P. genotipu.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Teismo posėdyje neginčijamai nustatyta, kad S. B. ir R. P. bendrai gyveno ilgą laiką ir vedė bendrą ūkį. Tai patvirtino pats kaltinamasis S. B., nukentėjusioji R. P. ir teismo posėdyje apklausti liudytojai E. O. B., S. T., A. K., V. V., I. G.. S. B. gyveno kartu su sugyventine R. P. kaip partneriai apie 10 metų. Taigi padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kaip sunkus savo šeimos nario sužalojimas. Nusikaltimas yra labai sunkus, tyčinis ir baigtas.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Įstatymo saugoma vertybė šiuo atveju yra žmogaus gyvybė, nukentėjusysis – žmogus, kurio gyvybei gresia pavojus ir kuriam reikia pagalbos, kad šio pavojaus išvengtų. Šis nusikaltimas yra tyčinis, padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad nukentėjęs asmuo, kuriam jis sukėlė pavojų, yra (galbūt yra) pavojingoje gyvybėje padėtyje ir jam reikalinga pagalba, tačiau jam nepagelbėja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-225-895/2016)
Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 16 d. vakare kaltinamasis S. B. sunkiai sužalojo nukentėjusiąją R. P. durdamas jai peiliu į pilvo sritį. Po padaryto sužalojimo R. P. nebuvo suteikta medicinos pagalba. S. B. parodė, kad kitą dieną, t. y. lapkričio 17 d., R. P. jautėsi blogai, negalėjo išlipti iš lovos, ją dusino. Jis buvo atsinešęs tvarstį, valė žaizdą ir tepė tepalu. Šios aplinkybės rodo, kad S. B. matė ir suprato padaryto sužalojimo pavojingumą, turėjo galimybę suteikti pagalbą iškviesdamas medikus, tačiau paliko sužalotą R. P. ir išėjo. Liudytojai teisme parodė, kad lapkričio 17 d. S. B. aplinkiniams pasakojo, kad „biškį peiliu įdūrė R.“. Teismo posėdyje S. B. parodė, kad negali atsakyti, kodėl nekvietė greitosios medicinos pagalbos, mano, kad dėl to, jog pati R. P. prašė to nedaryti. Tokius S. B. parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Nusikaltimas, numatytas BK 144 straipsnyje, laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą, neatsižvelgiant, ar sukėlė tai kokių nors padarinių nukentėjusiajam, ar nesukėlė, ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbą nukentėjusiajam suteiks kiti.
S. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnį.
Įrodymai dėl nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą
Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, t. y. nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų – savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
S. B. duodamas parodymus teisme dėl 2010 m. lapkričio 19 d. R. P. padarytų sužalojimų, paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog R. P. buvo sulaužytas šonkaulis. Pati R. P. jam sakiusi, kad kažkas jai sulaužė šonkaulį ir žandikaulį. S. B. parodė, kad nežino ir negali pasakyti, kas sužalojo R. P., tačiau neatmeta galimybės, kad gal ir buvo sudavęs R. P. į pasmakrę sulaužydamas žandikaulį, tačiau apie tai, kas sulaužė šonkaulį, nežino. Tokie S. B. parodymai paneigiami byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji R. P. teisme parodė, kad datos neatsimena, bet galėjo būti 2010 metais, jai gulint lovoje S. B. jai kumščiu trenkė į veido sritį ir sulaužė žandikaulį. Trenkdamas kumščiu į krūtinės sritį sulaužė šonkaulį. Ji buvo nuvežta į Naujosios Akmenės ligoninę. Iš 2018-04-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog, gautų medicininių dokumentų duomenimis, R. P. nuo smūgių kietais bukais daiktais 2010-11-19 patyrė kairės pusės X šonkaulio lūžį, apatinio žandikaulio lūžį kairėje pusėje, kraujosruvą kairiame skruoste. R. P. kairės pusės X šonkaulio lūžis, apatinio žandikaulio lūžis kairėje pusėje, kraujosruva kairiame skruoste padaryti tiesioginių trauminių poveikių metu. R. P. kairės pusės X šonkaulio lūžiui, apatinio žandikaulio lūžiui kairėje pusėje, kraujosruvai kairiame skruoste padaryti reikėjo dviejų smūgių bukais kietais daiktais.
S. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes R. P., kurią jis nesunkiai sužalojo, yra jo šeimos narys. Nusikaltimas padarytas tyčia.
S. B. kaltė dėl 2014 m. liepos 6 d. R. P. padaryto kūno sužalojimo įrodyta jo paties prisipažinimu, iš kurio matyti, kad tą dieną R. P. provokavo žodžiais ir puolė, todėl jis ją stumtelėjo į sieną. R. P. nuvirto į kampą prie sienos. Atsikėlusi išbėgo pas kaimynę. Kaimynė iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio metu buvo išgėręs. Kai R. P. grįžo iš ligoninės, jai buvo surištas dešinysis petys. R. P. gydėsi ambulatoriškai. Jis atsiprašė R. P..
Nukentėjusioji R. P. parodė, kad maždaug prieš 5 metus namuose po kilusio žodinio konflikto S. B. ją stūmė į sieną ir sulaužė petį. Ji buvo paguldyta į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Liudytoja O. G. teisme parodė, kad vienais metais, vasarą, apie 23 valandą, atbėgo kaimynė R. P. prašydama iškviesti greitąją pagalbą, nes įvyko konfliktas su S. B. ir skauda ranką.
Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. P. dešinio žastikaulio išnirimas ir žastikaulio didžiojo gumburėlio atskilimas padarytas griuviminės traumos metu atsitrenkiant į aplinkoje esančius bukus kietus paviršius. Rasti kūno sužalojimai padaryti paros laiku iki 2014-07-06, 23 val. 57 min. R. P. pristatant į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio ir sužalojimai atitinka užduotyje nurodytas įvykio aplinkybes. R. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dešinio žastikaulio išnirimas ir žastikaulio didžiojo gumburėlio atskilimas sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Dešinio žastikaulio išnirimas ir žastikaulio didžiojo gumburėlio atskilimas padaryti vienkartinės griuviminės traumos metu, todėl kiekvieną iš šių sužalojimų vertinti atskirai negalima.
S. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes R. P., kurią jis nesunkiai sužalojo, yra jo šeimos narys. Nusikaltimas padarytas tyčia.
Įrodymai dėl nusikalstamos veikos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį
Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šią dalį kylą jei nustatoma, kad žmogus buvo terorizuojamas ar sistemingai bauginamas. BK 145 straipsnio dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimų sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei sveikatai ar turtui veiką arba: 2) sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis, todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo nusikalstamą veiką ( kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr.2K-261/2012, 2K-94/2013, 2K-116/2014, 2K-553-942/2015).
S. B. teisme parodė, kad gal šiame kaltinime yra tiesos, gal ir grasino R. P., bet jis ne viską atsimena. Neneigia, kad buvo sužalojęs R. P. krūtį, yra vaikęsis R. P. po kaimą, sakydamas grasinančius žodžius. Grasinančius žodžius galėjo pasakyti konflikto metu, nes, kai išgerdavo, konfliktuodavo su R. P.. Gerdavo ir kas dieną, ir kas savaitę. Realiai negalvodavo daryti tokių dalykų, kuriais grasindavo, tačiau suprato, kad tokie žodžiai gali žmogui sukelti baimę. Tai, kad S. B. padarė šį nusikaltimą, teisme patvirtino pati nukentėjusioji R. P., kuri parodė, kad S. B. nuolat grasindavo ją nužudyti, ji suvokė, kad grasinimai realūs, nes po tokių žodžių sekdavo fizinis smurtas. Per visą bendro gyvenimo laiką abu vartojo alkoholį, išgertuvės vykdavo kas savaitę ir jų metu būdavo konfliktai. Ji priekaištaudavo žodžiu, o S. B. grasindavo pavartoti smurtą. Pareiškimų policijai nerašydavo, išskyrus tuos atvejus, kai patekdavo į ligoninę. S. B. yra įdūręs jai į krūtinės kairę pusę, tačiau ji dėl to niekur nesikreipė. Liudytoja E. O. B. parodė, kad matė, kaip būdamas jos kieme S. B. peiliu grasino R. P.. Liudytojas V. B. teisme parodė, kad yra matęs R. sužalotu veidu, o ji pati yra sakiusi, kad dėl S. B. smūgių jai skauda nugara, petys, pilvas. Liudytojas parodė, kad yra girdėjęs, kaip S. B. garsiai šaukdavo: „Papjausiu, sulaužysiu“ , taip grasindamas R. nužudyti. S. B. yra sakęs, kad pati R. savo kalbomis jį išprovokuoja, todėl jis ją muša. Liudytojas parodė, kad yra matęs, kaip S. B. muša R. P.. Dažniausiai suduodavo vieną smūgį į veidą ar į nugarą, taip vengdamas stipresnių sužalojimų. Liudytojas yra girdėjęs, kaip S. B. ir R. P. šūkauja namuose, o kitą dieną R. P. skusdavosi, kad S. B. ją sumušė. Liudytoja V. V. taip pat parodė, kad yra girdėjusi, kaip S. B. periodiškai grasindavo užmušti R. P., sakydamas jai: „Aš tave, kurva, užmušiu, užmušiu“. Liudytoja S. T. parodė, kad yra mačiusi sužalotą R. nosį ir sužalotą koją. Vienu atveju į veidą buvo trenkta pagaliu, kitu atveju į koją buvo spirta. R. P. yra rodžiusi sužalotą krūtinę ir sakiusi, kad S. peiliu jai dūręs. Buvo durta į dešinę krūtį, matėsi 2 centimetrų pločio pūliuojant žaizda. Liudytoja parodė, kad ne kartą yra girdėjusi, kaip S. B. grasindavo R., kad „aš tave paštyrinsiu ir kiek gausiu, 2 metus, ir viskas“. Liudytoja parodė, kad yra mačiusi, kaip (duomenys neskelbtini) kaime S. B. puolė R. P., grasindamas „paštyrinti“ ir pritrenkti, tačiau jos nepavijo. Liudytojos teigimu, visą laiką, kol S. B. gyveno su R. P., jie konfliktuodavo, o S. B. ją žalodavo. Liudytojas A. K. parodė, kad gyvendamas kaimynystėje su S. B. ne kartą girdėjo, kaip šis, būdamas neblaivus, šaukdavo ant R. P. „užmušiu, papjausiu“, taip pat yra matęs kraujosruvas ant R. P. kojos. Liudytojas R. J. parodė, kad yra matęs daug mėlynių ant R. P. kūno. Ji eidavo ir skusdavosi, kad jos krūtinė mėlyna, skauda petį ar kitas kūno dalis. Sužalojimų būdavo daug. R. P. pasakodavo, kad S. B. ją mušė.
Nors S. B. teigia, kad grasindamas R. P. neturėjo minčių įgyvendinti tuos grasinimus, pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010). Byloje nustatyta, kad R. P. turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, nes ji ne kartą buvo sužalota S. B.
Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji R. P. parodė, kad ji ir S. B. apsigyveno kartu ir pradėjo vesti bendrą ūkį ne vėliau kaip nuo 2009 m. sausio 1 d., todėl kaltinimas patikslintinas ir šios nusikalstamos veikos pradžia laikytina ne vėliau kaip 2009 m. sausio 1 d.
S. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes S. B. suprato, kad pavojingai psichiškai veikė R. P., kėlė jai baimę ir norėjo taip elgtis.
S. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas neblaivus.
Teismas, skirdamas bausmę S. B. atsižvelgia į tai, kad, nors jis praeityje ir teistas, teistumas jam išnykęs. Iš byloje esančios 2018-06-21 charakteristikos matyti, kad S. B. dirbdamas įmonėje miško darbininku buvo sąžiningas, kruopštus ir atsakingas darbuotojas, į darbą visuomet atvykdavo laiku, visada laiku atlikdavo pavestas užduotis, vartojant alkoholį nepastebėtas. (t. 3, b. l. 116). Iš byloje esančios 2018-02-15 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimo dėl suimtojo skatinimo matyti, kad S. B. laikosi nustatytos tvarkos, drausmine tvarka nebaustas, mandagus su administracijos darbuotojais, todėl paskatintas ilgesniu pasimatymo laiku. (t. 4, b. l. 49)
Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į byloje esančius įrodymus, kad S. B. buityje linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, baustas administracine tvarka. (t. 2, b. l. 36–43), aplinkinių charakterizuojamas neigiamai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad S. B. buvo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu nustatomas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad S. B. padarė 5 tyčines nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 144 straipsnis), trys nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas (dvi veikos) ir 145 straipsnis) ir viena nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų.(BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas). S. B. darė nusikalstamas veikas jausdamasis nebaudžiamas, aplinkiniams demonstruodamas, kad jis nebijo nei atsakomybės, nei bausmės. S. B. gali būti pataisytas ir perauklėtas tik izoliavus nuo visuomenės t. y. paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę S. B., taip pat atsižvelgia į netinkamą nukentėjusiosios R. P. elgesį – sistemingą alkoholio vartojimą, provokuojantį elgesį ir nenoro, kad nusikalstami S. B. veiksmai būtų laiku užkardinti. Šias aplinkybes teismo posėdyje pripažino pati R. P..
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (t. 1, b. l. 51–54)
Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustato, jog neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinami pinigais. Nors kaltinamasis S. B. parodė, kad nesutinka su R. P. pareikštu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, byloje nustatyta, kad nukentėjusioji R. P. patyrė dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, todėl ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės atlyginimo nėra didelis, jis pagrįstas ir visiškai tenkintinas.
Kaltinamasis S. B. parodė, kad sutinka R. P. su pareikštu ieškiniu dėl 30 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl šis ieškinys tenkintinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. kovo 20 d. sprendimu nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą R. P. parengiant civilinį ieškinį žalos atlyginimo klausimu, taip pat atstovavimą nukentėjusiajai ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme. (t. 3, b. l. 67–69) Už advokato atstovavimo išlaidas sumokėta 715 Eur, todėl ši suma valstybei priteistina iš S. B.. (t. 4, b. l. 99)
Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 3 227,32 Eur civilinį ieškinį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fonui atlyginimo už R. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas dėl patirtų sužalojimų ir ši suma priteistina iš S. B.. (t. 1, b. l. 116–119)
Daiktiniai įrodymai: peilis ir R. P. seilių DNR lyginamasis pavyzdys, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. (t. 2, b. l. 165–166)
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu ketveriems metams.
S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieniems metams.
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2010 m. lapkričio 19 d. epizodas), ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieniems metams 6 mėnesiams.
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2014 m. liepos 6 d. epizodas), ir nuteisti jį laisvės atėmimu dvejiems metams.
S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu vieniems metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, tai yra prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį (po 6 mėnesius) už kitus nusikaltimus paskirtos bausmės, ir paskirti S. B. galutinę bausmę šešerius metus laisvės atėmimo.
Įskaityti į bausmės laiką sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 17 d iki lapkričio 19 d. ir suėmimo laiką nuo 2017 m. lapkričio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.
Tenkinti R. P. civilinį ieškinį ir priteisti iš S. B. R. P. 30 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos civilinį ieškinį ir priteisti iš S. B. valstybei 715 Eur advokato atstovavimo išlaidų.
Tenkinti Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš S. B. 3 227,32 Eur R. P. gydymo išlaidų.
Daiktinius įrodymus – peilį ir R. P. seilių DNR lyginamąjį pavyzdį saugomus Telšių AVPK saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.