Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2020-10-15 iki 2021-09-07, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad buvo kalinamas Marijampolės PN patalpose, neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-08-07 iki 2021-09-30) 2.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose minimalus plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2020-09-08 iki 2021-03-08 bausmę atlikti buvo paskirtas į Marijampolės PN 20 būrio kamerą Nr. 7 (drausmės grupė). Nuo 2021-05-10 iki 2021-09-07 pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrio kamerą Nr. 7 (drausmės grupė). Nuo 2021-05-12 buvo perkeltas į 20 būrio kamerą Nr. 2 (drausmės grupė). 20 būrio kameros Nr. 7 plotas – 17,21 kv. m, joje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 4,3 kv. m ploto. 20 būrio kameros Nr. 2 plotas – 30,76 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 3,8 kv. m.

Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė tikslių aplinkybių dėl ginčo patalpų plotų ar tikslaus jose gyvenusių asmenų skaičiaus, teismas neturi pagrindo nesivadovauti atsakovės atstovo oficialiai pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad padalijus minėtų patalpų plotą iš maksimalaus jose galėjusių gyventi asmenų skaičiaus, pareiškėjui tekdavo nuo 3,8 kv. m iki 4,3 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl skundas šioje dalyje atmestinas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo laikomasi laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų. Vertinant šį pareiškėjo skundo teiginį, teismas pažymi, kad šis skundo teiginys yra deklaratyvus ir abstraktus, todėl teismas apie jį plačiau nepasisako.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kameros neatitiko higienos normų reikalavimų (nebuvo įrengta ar įrengta, bet neveikė ventiliacija, žiemos sezono metu kamerose teko kęsti šaltį, o vasaros sezono metu karštį, dėl netvarkingos tualeto įrangos pastoviai varvėjo vanduo, kameroje buvo didelė drėgmė, dėl ko ant sienų susiformavo pelėsis, kamerose trūko gryno oro, kamerų sienų danga nelygi).

Pataisos namų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 134:2015 12 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C (16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas).

Pareiškėjas nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės atstovas nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per atvirus langus, kas atitinka minėtas Lietuvos higienos normos nuostatas, o kai kuriose patalpose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų langai yra sandarūs, neskilę. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos 20 būrio kamerų Nr. 2 ir Nr. 7 fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad kamerose yra įrengti atidaromi langai, per kuriuos galima papildomai išvėdinti patalpą, langai nėra taip aukštai, kad nuteistieji negalėtų jų pasiekti ir atidaryti, be to, matyti, jog gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos lygios, patalpa tvarkinga, vizualiai matomų pelėsių ir skylių sienose nėra. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Marijampolės PN administracija neturi jokių duomenų, kad pareiškėjo skundžiamų kamerų sanitariniuose mazguose būtų varvėjęs vanduo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuojamas nuteistųjų maitinimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117, bei 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Nurodė, kad pagal ginčo laikotarpiu atliktus maisto patikrinimus Marijampolės PN nebuvo nustatyta atvejų, jog maisto energetinė vertė ar kokybė neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Iš atsakovės atstovo į bylą pateiktų Kauno Technologijos Universiteto Maisto instituto Maisto tyrimo centro 2020-12-11 (Nr. 91 190), 2021-03-01 (Nr. 93 140), 2021-05-28 (Nr. 96 018) tyrimų protokolų matyti, kad pažeidimų nenustatyta, maisto kaloringumas ir kokybė atitiko keliamus reikalavimus.

Teismas neturi pagrindo netikėti oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, jog Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, tačiau jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų nepateikė. Atsakovės atstovui kiltų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius teiginius. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl skundas šioje dalyje laikytinas nepagrįstu.

Pareiškėjas teigė, kad jam alkstant dėl nepakankamo maitinimo, nebuvo leista nusipirkti maisto produktų parduotuvėje, todėl, anot pareiškėjo, jis kentėjo dėl alkio.

Ginčo laikotarpiu iki 2020-01-21 galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte buvo reglamentuota, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę. Analogiška nuostata reglamentuota ir nuo 2020-01-22 įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte, kuriame nustatyta, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojusios iki 2020-12-21) 16.11 punkte buvo nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymo Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojančios nuo 2020-12-22) 12.11 punkte numatyta analogiška nuostata, jog kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad 20 būryje yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ją gadina. Nurodė, kad Marijampolės PN deda pastangas trūkumus pašalinti. Pažymėjo, kad Marijampolės PN visą parą budi pareigūnai, todėl esant pavojui galima kreiptis į juos. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija, kad 20 būryje, kuriame ginčo metu buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kaip tą numato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojusios iki 2020-12-21, ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, galiojančios nuo 2020-12-22. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas byloje nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Marijampolės PN metu vertė pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema ar dėl kurios nebuvimo jam nebuvo suteikta pagalba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skunde taip pat teigė, kad Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemelis buvo netinkamos būklės, jame po lietaus užsilaikydavo vanduo, todėl nelikdavo vietos pasivaikščiojimui.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, 19 punkte buvo nustatyta, kad pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 punktas). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 16 punkte reglamentuota nuostata, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, saugantys nuo atmosferos kritulių. Naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (18 punktas).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN nevyko jokie renginiai, nebuvo galimybės sportuoti, nevyko jokios reabilitacijos programos, poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN 20 būryje nuteistieji turi teisę naudotis biblioteka, sporto aikštele, lankytis koplytėlėje, dailės studijoje, pataiso namuose vyksta grupiniai bei individualūs užsiėmimai, pas nuteistuosius lankosi psichologai.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad Marijampolės PN neužtikrino jam teisės užsiimti veikla, teismas pažymi, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintus grafikus lankytis sporto aikštyne, bibliotekoje, kaip nurodė atsakovės atstovas atsiliepime, pareiškėjas galėjo dalyvauti Marijampolės PN vykstančiuose grupiniuose ir individualiuose užsiėmimuose, sportuoti pasivaikščiojimo kiemelyje. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjui užsiimti prasminga veikla Marijampolės PN buvo sudarytos visos galimybės, todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN byloje pagrindo nėra.

Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad Marijampolės PN nevyko jokios reabilitacijos programos, teismas pažymi, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose. Iš į bylą pateiktos Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės matyti, kad pareiškėjui buvo pasiūlyta dalyvauti socialinės reabilitacijos priemonėse, pareiškėjas dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje ,,Relaksacija“, kuri vyko nuo 2020-02-05 iki 2020-03-31.

Dėl pareiškėjo argumentų dėl laisvalaikio kambaryje neįrengto televizoriaus teismas pažymi, kad 20 nuteistųjų būrio laisvalaikio kambarys yra įrengtas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo norma) reikalavimus. Iš į bylą patiktų laisvalaikio (užimtumo) kambario fotonuotraukų matyti, kad jame yra 3 stalai, 4 kėdės, lentynos su užimtumo priemonėmis, patalpa – tvarkinga, švari. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą pažymėjo, kad drausmės grupės poilsio kambaryje televizoriaus nebuvo, kadangi šis buvo sugedęs ir vyko naujų televizorių pirkimas. Šiuo metu nauji televizoriai jau yra nupirkti ir greitu metu bus pakabinti. Atsižvelgiant į tai, kad televizoriaus 20 būrio laisvalaikio kambaryje nebuvimą lėmė objektyvios aplinkybės (televizorius sugedo), o Marijampolės PN administracija ėmėsi priemonių šiam trūkumui pašalinti, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2018-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1505-629/2018).