Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Procesinio dokumento kategorija: 2.1.1; 2.1.2; 2.10.8; 2.14.3

2016 m. balandžio 25 d.

išnagrinėjęs K. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. U. 2016 m. vasario 22 d. apie 1.13 val. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, padarydamas Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 0,11 Eur žalą.

Teisme K. U. prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi dėl netinkamo savo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad K. U. kaltė dėl pažeidimo padarymo įrodyta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno E. Z. tarnybiniu pranešimu, asmens blaivumo testu, kuriame užfiksuota, jog 2016-02-22 1.36 val. K. U. nustatytas 2,15 prom. girtumas bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Asmens neteisėti veiksmai atitinka ATPK 186 straipsnio požymius, nes K. U. melagingai iškvietė policijos pajėgas.

K. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės – pakartotinai per vienerius merus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą bei teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., 8 p.).

Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, K. U. skirtina nuobauda – bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis (ATPK 30, 30², 31, 32 straipsniai).

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Pažymėtina, jog nei ATPK 37 str., nei kituose šio kodekso straipsniuose turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Perduodamas apylinkės teismui medžiagą dėl K. U. padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 186 str., Šiaulių apskrities VPK pateikė prašymą dėl turtinio nuostolio atlyginimo, pateikdamas Šiaulių apskrities VPK pažymą dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo. Iš minėtos pažymos dėl išlaidų, patirtų vykstant į žinomai melagingą iškvietimą, apskaičiavimo ir vertės nustatymo matyti, kad Šiaulių apskrities VPK turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl to buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas. Tačiau teismo vertinimu, ne visos Šiaulių apskrities VPK pateiktame dokumente nurodytos išlaidos gali būti pripažįstamos turtiniais nuostoliais, patirtais dėl gauto melagingo pranešimo.

Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju pareigūnai į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į K. U. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis nei jis būtų buvęs išmokėtas, jeigu šio pranešimo nebūtų buvę ir policijos pareigūnai į jį nebūtų reagavę. Taigi, šiuo atveju Šiaulių apskrities VPK dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo jokių nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš K. U. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas. Tačiau neginčytina, kad K. U. melagingai pranešus apie įvykį ir policijos pareigūnams į jį reaguojant, buvo vykta į pranešėjo nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų buvę, jeigu jis melagingai nebūtų paskambinęs policijai ir nebūtų pranešęs apie nesamą įvykį. Dėl to darytina išvada, kad dėl melagingo K. U. pranešimo Šiaulių apskrities VPK patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems tarnybiniu automobiliu vykstant pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal pateiktą pažymą yra 0,11 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – K. U.. Analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas - 2016 m. sausio 28 d. nutartis byloje Nr. ATP-56-167/2016.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30², 31-32 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

K. U. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, padarymą skirti 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.

Priteisti iš K. U. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai padarytą turtinį nuostolį – 0,11 Eur (vienuolika euro centų).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.