- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-106-459/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01197-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Pareiškėjas
- I. P.
Teisėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-105-459/2016
Teisėja Erika Tamošaitienė Civilinė byla Nr. 2S-106-459/2016
2016 m. sausio 7 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantė) I. P. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-28 ir 2015-10-21 nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. P2-248-613/2015,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-28 nutartimi tenkino pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo iš dalies, paskyrė I. P. už vykdomojoje byloje Nr. 0010/14/03722 priimto 2014-11-13 patvarkymo Nr. S1-310349 „Dėl ginklų pristatymo“ reikalavimų nevykdymą 3 Eur baudą už kiekvieną reikalavimo neįvykdymo dieną nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Pareiškėja 2015-07-24 pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo. Prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. P2-248-613/2015, bei antstolio A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti. Argumentavo tuo, jog savanoriškai mokėjo įmokas po 70 proc. nuo darbo užmokesčio bei dar perveda pinigų sumas papildomai. Teigia, kad antstolis nekompetentingas spręsti dėl ginklų realizavimo, nes Lietuvos Respublikos ginklų fondas telefonu informavo I. P., jog jai nereikia pristatyti jos vardu registruotų ginklų, o policijos išduotas leidimas liudija, kad ateityje šių ginklų nebus galima parduoti. Pareiškėjai vykdant antstolio reikalavimus, tokie jos veiksmai prieštarautų minėtų institucijų nurodymams.
Skundžiama 2015-09-28 nutartimi teismas pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Motyvavo, jog minėta 2015-04-28 teismo nutartis (skųsta pareiškėjos atskiruoju skundu) Klaipėdos apygardos teismo 2015-07-16 nutartimi palikta nepakeista. Motyvavo, kad pareiškėja, pasinaudodama proceso atnaujinimo institutu, prašo peržiūrėti jau peržiūrėtą instancine tvarka nutartį. Pareiškėja prašyme nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti pareiškėjai žinomos bylos nagrinėjimo metu, nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių turėti svarbios reikšmės priimant procesinį sprendimą byloje. Pareiškėja prašyme apskritai neįvardino, kuriuo pagrindu ar kuriais pagrindai ji remiasi, teikdama teismui tokį prašymą (CPK 366 str.). Pareiškėja išdėstė tuos pačius nesutikimo motyvus, kuriuos dėstė teikdama atsiliepimą į antstolio A. S. prašymą dėl baudos skyrimo bei atskirajame skunde dėl 2015-04-28 nutarties.
2015-10-15 pareiškėja pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio A. S. vykdomojoje byloje pagal išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-906-889/2014.
Skundžiama 2015-10-21 nutartimi teismas pareiškėjos prašymo netenkino. Motyvavo, jog vykdomosios bylos Nr. 0010/15/03722 duomenimis, antstolis vykdo vykdomąjį raštą Nr. 2-906-889/2014 dėl skolos išieškojimo iš I. P. išieškotojos V. Z. naudai. Teismas šioje byloje nagrinėjo klausimą dėl proceso atnaujinimo, kuri buvo pradėta pagal antstolio prašymą dėl baudos skyrimo I. P. už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą, todėl pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su šioje byloje nagrinėjamu klausimu.
Šalies argumentai
Apeliantė 2015-10-21 ir 2015-11-02 pateiktais atskiraisiais skundais prašo panaikinti skundžiamas 2015-09-28 ir 2015-10-21 teismo nutartis ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atnaujinti bylos procesą ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese sustabdymo. Argumentuoja, jog skundžiamos nutartys yra neteisėtos ir nepagrįstos, teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė materialinės teisės normas. Teigia, jog teismas nuslėpė pareiškėjos pateiktą įrodymą – 2015-05-26 Ginklų fondo atsakymą Nr. 3 GF-620. Pareiškėjai nepagrįstai skirta 3 Eur bauda už antstolio reikalavimų nevykdymą, nes LR Ginklų fondas nereikalauja pristatyti ginklų ir teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai. Neaišku dėl kokių aplinkybių antstolis nepateikė teismui atsiliepimo dėl neva gautos pažymos iš LR Ginklų fondo, kuri galimai paties antstolio atspausdinta. Teigia, jog ginčo atveju antstolis piktnaudžiauja savo teisėmis. Ji išieškotojai savanoriškai mokėjo ir moka kompensacijas bei papildomai dar perveda pinigų. Išieškotoja V. Z. kelia naujus reikalavimus, neatiduoda pareiškėjai buto rūsio raktų, neparodo kur yra šis rūsys. Teigia, kad byloje turėtų būti traukiami dalyvauti pareiškėjos nepilnamečiai vaikai, dalyvaujančiu asmeniu byloje įtrauktina ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Mano, jog LR Ginklų fondo gautas ir antstolio pateiktas teismui rašytinis įrodymas galimai suklastotas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, nukentės pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų interesai, galimai tai sukels dar didesnius emocinius išgyvenimus ir padarys psichologinę ir turtinę žalą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. atsiliepimu į 2015-10-21 atskirąjį skundą su skundu nesutinka. Paaiškina, kad iš skundo suprato, jog pareiškėja nesutinka su tuo, kad jai buvo paskirta bauda už antstolio patvarkymo nevykdymą. Apeliantės argumentus vertina kaip pamąstymus, samprotavimus. Mano, jog apeliantė nori užvilkinti išieškojimo procesą ir paaiškina, jog šiuo atveju antstolis apeliantės ginklus areštavo teisėtai ir įpareigojo pristatyti į LR Ginklų fondą. Apeliantei nevykdant atitinkamo antstolio patvarkymo teismas pagrįstai paskyrė baudą. Apeliantės argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus bei neturinčiais nieko bendro su antstolio patvarkymo nevykdymu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai atmestini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, ar pagrįstai netenkino jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese sustabdymo.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosiuose skunduose nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines ginčo aplinkybes, pagrįstai vadovavosi tiek proceso atnaujinimą, tiek laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (išieškojimo procese) reglamentuojančias teisės normas, tinkamai išaiškino ir pritaikė šiuos klausimus reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Be to, proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog apeliantė siekė proceso atnaujinimo ne Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014 (pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei I. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priverstinės hipotekos nustatymo bei atsakovės I. P. priešieškinį ieškovei V. Z. dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo), kuris įsiteisėjo 2014-07-30 (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2A-1007-253/2014), o kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje pradėtoje pagal antstolio prašymą dėl baudos skyrimo apeliantei už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą. Be to, pareiškėja prašyme pirmosios instancijos teismui dėl proceso atnaujinimo taip ir nenurodė nei vieno iš proceso atnaujinimo pagrindų, reglamentuotų CPK 366 str., bei nepateikė jokių naujų įrodymų, galinčių turėti svarbios reikšmės priimant procesinį sprendimą byloje.
Darytina išvada, kad apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismo netenkintas pagrįstai. Akivaizdu, jog ginčo atveju taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, esant įsiteisėjusiam ir vykdytinam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-24 sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-906-889/2014 (antstolio A. S. žinioje esanti ir vykdoma vykdomoji byla Nr. 0010/14/03722 pradėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-19 išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-906-889/2014 pagrindu), nesant jokių proceso atnaujinimo pagrindų, nėra faktinių ir teisinių pagrindų. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliantės skundų argumentus, teismas pirmosios instancijos teismo 2015-10-21 padarytą išvadą, jog pareiškėjos prašomos taikyti ginčo priemonės iš esmės nesusijusios su byloje nagrinėjamu klausimu (byla pagal antstolio prašymą dėl baudos skyrimo apeliantei už teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymą), vertina kaip pagrįstą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad jai nesutinkant ar nesuprantant antstolio nurodymų ar patvarkymų, ji gal būt galėtų naudotis kitais savo interesų gynimo būdais, bei kreiptis teisinės pagalbos į profesionalius teisininkus dėl jai aktualių klausimų sprendimo paaiškinimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais naikinti ar keisti skundžiamų pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių nėra pagrindo, nes jos pagrįstos ir teisėtos (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos I. P. atskiruosius skundus atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. ir 2015 m. spalio 21 d. nutartis palikti nepakeistas.