Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. Z. ir atsakovės I. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovei I. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priverstinės hipotekos nustatymo bei atsakovės I. P. priešieškinį ieškovei V. Z. dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo ir nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2013-12-27 patikslintu ieškiniu prašė atidalinti iš šalių bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančias turto dalis. Atsakovei priteisti ieškovei priklausančias dalis – ½ dalį buto su rūsiu, esančią X, Klaipėda, unikalus Nr. X, kurios vertė 64 000 Lt, ¾ dalis transporto priemonės Mercedes Benz 190, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių vertė 1 500 Lt, priteisiant iš atsakovės ieškovės naudai 65 500 Lt kompensaciją. Prašo teismo sprendimu nustatyti priverstinę hipoteką butui su rūsiu, esančiam X, Klaipėdoje, reikalavimo dėl 65 500 Lt įvykdymui ieškovės naudai užtikrinti. Nurodė, kad šalys paveldėjo turtą, dėl kurio naudojimo nesusitaria ir nori savo dalį atsidalinti tokiu būdu, kad nebeliktų bendros nuosavybės.

Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. X, esančio X, Klaipėdoje, tvarką. Automobilį Mercedes Benz 190, 1988 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. X, 2 000 Lt vertės, priteisti atsakovei I. P., už šio automobilio 3/4 dalis, priklausančias ieškovei V. Z., ieškovei priteisti l 500 Lt kompensaciją iš atsakovės I. P.. Taip pat atsakovė prašė priteisti iš ieškovės V. Z. 2 331,85 Lt nuostolių, kuriuos sudaro pusė atsakovės apmokėtų mokesčių už butui suteiktas AB „Klaipėdos energija“ šilumos energijos ir UAB „Vitės valdos“ administravimo paslaugas, atlyginimo.

Ieškovė su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis iš jos priteistas 2 331,85 Lt nuostolių atlyginimas ir nenustatyta priverstinė hipoteka nesutiko, prašė teismo sprendimą pakeisti ir tenkinti jos reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmesti. Nurodė, kad sprendžiant jos reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo, teismas turėjo nustatyti ar yra pateikta duomenų apie atsakovės turtinę padėtį ir jos galimybę sumokėti piniginę kompensaciją. Nepaisant to, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu ir nurodė, jog turėtų finansines galimybes sumokėti kompensaciją už jai priteisiamą 1/2 dalį buto, esančio X, Klaipėdoje, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovė nurodo, kad priteisus jai kompensaciją iš atsakovės jos interesai turi būti apsaugoti, priešingu atveju kompensacijos sumokėjimas už perleistą atsakovės nuosavybėn turto dalį gali būti ateityje net neįvykdytas. Ieškovė nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės jos turtinio reikalavimo įvykdymo neužtikrina. Grįsdama pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo dalį dėl nuostolių iš jo priteisimą nurodė, kad atsakovė I. P. bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog bute, esančiame X, Klaipėdoje, ji gyveno iki E. J. P. mirties ir gyvena iki šiol su savo vaikais. Tuo tarpu ji šiomis patalpomis nesinaudoja ir gyvena Kaišiadoryse. Be to, kaip nurodo ieškovė, atsakovė I. P. net nenorėjo įsileisti jos į ginčo turtą, vengė bendradarbiauti dėl paveldėto turto valdymo. Kaip nurodo ieškovė, atsakovė šiais veiksmais neleido jai, kaip teisėtai turto bendrasavininkei, naudotis paveldėto buto dalimi. Pasak ieškovės, ši faktinė situacija rodo, kad I. P. laikė save viso, o ne tik dalies buto naudotoja ir valdytoja. Dėl to tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai teismo turėjo būti įvertinti kaip panaudos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė neatlygintinai naudojosi jai nuosavybės teise priklausančio turto dalimi. Ieškovė vadovaudamasi CK 6.636 straipsnio nuostatomis nurodo, kad atsakovė privalėjo ne tik saugoti turtą, tačiau jį ir išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose kvestionuojamas prioritetinis santykis tarp atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, nuostolių priteisimo, priverstinės hipotekos nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi nustatymas, kam suteikiamas prioritetas, ar naudojimosi tvarkos nustatymui, ar atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kuriais būtent ir kvestionuojami prioritetiniais aspektai tarp atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog prioritetą prieš atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės turi naudojimosi tvarkos nustatymas. Pirmosios instancijos teismo nurodoma teismų praktika pagrindžia, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad prioritetas turi būti suteikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, o ne naudojimosi tvarkos nustatymui. Teisėjų kolegijos vertinimu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikšmė prieš naudojimosi tvarkos nustatymą šiuo nagrinėjamu atveju pagrindžia ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Pažymėtina, jog šalys ginčo butą bendrosios nuosavybės teise įgijo ne tarpusavio sudaryto sandorio pagrindu, o pagal testamentą. Ši aplinkybė vienareikšmiškai gali lemti vieno iš įpėdinio interesą turtą realizuoti ir gauti ekvivalentą pinigais. Toks šalies interesas pripažintinas pagrįstu. Priešingai nei nurodo atsakovė, šių aplinkybių kontekste naudojimosi tvarkos nustatymas turtui, kuris vienai iš šalių kaip objektas yra nereikalingas, reikštų ieškovės interesų pažeidimą ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Atsakovės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009 nėra analogiška šiuo atveju byloje esančioms aplinkybėms. Atsakovės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje ieškovė prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant ne kompensaciją, o realiai atidalijant. Taip pat, minėtoje byloje, nėra duomenų, kad turtas, kurį prašė atidalinti ieškovė buvo paveldėtas. Dėl to pripažinti, kad šios bylos aplinkybės analogiškos atsakovės nurodomai bylai, nėra pagrindo. Tuo tarpu kita atsakovės apeliaciniame skunde cituojama kasacinio teismo praktika dėl neva tai negalėjimo atidalinti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją, pagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atidalijimas natūra yra neįmanomas, atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Tuo tarpu nuosavybės paėmimas, kurį kaip kriterijų nurodo atsakovė pagal kasacinio teismo praktiką, šiuo atveju nėra aktualus, kadangi ieškovė nurodo, kad turtas jai nėra reikalingas, dėl to ji pageidauja gauti kompensaciją. Pažymėtina, jog ir pati atsakovė nekvestionuoja savo intereso toliau naudotis ginčo butu netgi, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, priešieškiniu sutiko su atidalijimo būdu išmokant kompensaciją, tačiau nesutarus dėl dydžio reikalavimą pakeitė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaina nėra esminė sąlyga, kuri nulemia atidalijimo būdą. Esminę reikšmę turi, kad atidalijimo būdas, kiek įmanoma labiau atitiktų abiejų šalių interesus. Šioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė turi didesnį interesą naudotis ginčo butu nei ieškovė, tačiau ji šia teise negali pasinaudoti taip, kad iš esmės eliminuotų ieškovės interesus.

Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino sunkios atsakovės turtinės padėties ir negalėjimo sumokėti kompensacijos. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas buvo nustatęs šalims pareigą pateikti įrodymus apie turtinę padėtį, atsakovė šios pareigos neįvykdė. Dėl to pirmosios instancijos teismas objektyviai neturėjo galimybės nustatyti atsakovės turtinės padėties. Be to, atsakovei neturint galimybių išmokėti kompensaciją ginčo objektą galima parduoti. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei atsakovė, nei ieškovė iki testamento priėmimo nebuvo ginčo buto savininkai. Dėl to vien tik aplinkybė, kad atsakovė šiame bute gyveno, nesuteikia ir neturi suteikti jai išimtinių teisių į butą, kadangi bendraturčių teisės lygios. Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į bendraturčių teisių ir pareigų turinį, įtvirtintą CK 4.76 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo teisinio pagrindo įtraukti į bylą Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kadangi šioje byloje sprendžiami su atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimai ir vykdymo proceso normos netaikomos.

Tuo tarpu vertindama ieškovės apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pripažįsta juos iš dalies pagrįstais ta apimtimi, kiek tai susiję su nuostolių iš jos atsakovei priteisimu. CK 4.76 straipsnyje nustatyta bendraturčio pareiga išlaikyti proporcingai jam tenkančią nuosavybės teisės dalį. Ši bendraturčio pareiga apima ir mokesčius, kurie susiję su šiluma bei komunalinėmis paslaugomis. Vis dėlto šiuo nagrinėjamu atveju negalima neįvertinti aplinkybių, jog visą laikotarpį, už kurį atsakovė prašo priteisti iš ieškovės tam tikrą pinigų sumą, ji neatlygintinai naudojosi ne dalimi, o visu butu. Atsakovė ieškovės į jai priklausančią nuosavybės teisės dalį neįleisdavo. Dėl to ieškovės apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad tarp ieškovės ir atsakovės iš esmės susiklostė panaudos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė naudojosi ieškovei priklausančia ½ ginčo buto dalimi. Esant šių aplinkybių visetui yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog atsakovė turi padengti visas išlaidas susidariusias už naudojimąsi ginčo objektu (CK 6.636 straipsnis).

Vertinant ieškovės apeliacinio skundo argumentus susijusius su priverstinės hipotekos nustatymu konstatuotina, kad jie teisiškai nepagrįsti. Ieškovė šioje dalyje kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės remiasi deklaratyviais teiginiais, jog nenustačius priverstinės hipotekos jos turtiniai interesai liks neužtikrinti. Taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemones negarantuoja sprendimo įvykdymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiais apeliacinio skundo argumentais ieškovė prieštarauja pozicijai išreikštai atsiliepime į patikslintą ieškinį. Šiame procesiniame dokumente ieškovė prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų realų teismų sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu dabar nenurodydama visiškai jokių argumentų teigia, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios priemonė neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo ir dėl to būtina nustatyti priverstinę hipoteką. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Analogišką nuostatą nurodė ir pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, tačiau nurodydamas, jog įrašas viešame registre taikytas tik ½ buto, esančio X, Klaipėdoje, kai tuo tarpu 2013-09-27 nutartyje nurodyta, kad įrašas viešajame registre taikomas visam turtui. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina nurodant, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-27 nutartis paliktina galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Esant šių aplinkybių visetui, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė CK 6.636 straipsnio, dėl to nepagrįstai priteisė iš ieškovės 2 331,85 Lt nuostolių atlyginimą atsakovei. Šios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, panaikinant teismo sprendimo dalį dėl nuostolių priteisimo ir atsakovės priešieškinio reikalavimo dalį dėl nuostolių priteisimo atmesti. Įvertinus aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas padarė įskaitymus, į kuriuos įskaitė ir iš ieškovės priteistus nuostolius, keistina teismo sprendimo dalis dėl bendros kompensacijos iš atsakovės priteisimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies iš atsakovės ieškovei priteistina 50 proc. ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Už advokato teisines paslaugas ieškovė sumokėjo 2038 Lt, o už žyminį mokestį 162 Lt. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovės ieškovei priteistina 1 019 Lt advokato pagalbos išlaidų ir 53 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės priteista atsakovei 2 331,85 Lt nuostolių atlyginimas.

Padidinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimu priteistą kompensaciją iš atsakovės I. P. ieškovei V. Ž. nuo 63 741,65 Lt iki 66 073,50 Lt.

Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodant, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-27 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės I. P. ieškovei V. Ž. 1 064 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.