Kauno apygardos teismo nutartis

2012-06-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1309-658/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-04-11Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-06-05Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-05
Bylos Nr.
2S-1309-658/2012
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00334-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
A. V. A.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Birštono savivaldybės administracijai, G. S., R. S.
Kategorijos
  • 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1309-658/2012(Proceso Nr. 2-34-3-00334-2012-7)Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.1; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. A. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-495-644/2012 priimtos 2012 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. V. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Birštono savivaldybės administracijai, G. S., R. S. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (b.l. 1-9) prašė atlyginti žalą natūra dėl žemės sklypo sunaikinimo išregistruojant jį iš Nekilnojamojo turto registro, įpareigojant atsakovę suformuoti iš naujo žemės sklypą toje pačioje vietoje, kur buvo 0,0842 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir perduoti nuosavybės teises į sklypą ieškovei, priteisti ieškovei iš atsakovės 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pripažinti negaliojančiu 2005 m. rugsėjo 13 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-07-8966, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimi (b.l. 36-38) ieškinį atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Teismas nurodė, kad net ir ieškovei ieškinį įvardijus kaip reiškiamą dėl žalos atlyginimo, akivaizdu, jog ginčas yra kilęs dėl valdžios institucijų neveikimo, neatkuriant nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos valdytą turtą. Kol nėra atkurtos nuosavybės teisės, nėra pagrindo teigti, kad asmuo jas yra įgijęs, o valstybė, jų neatkurdama, tokias teises nusavino. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo šiuo atveju vertintinas kaip išvestinis, nepaneigiantis ginčo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti, perduoti klausimą dėl civilinės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad:

1. Ieškiniu yra reiškiamas reikalavimas dėl deliktu padarytos žalos atlyginimo. Civilinių teisinių santykių objektu šioje byloje yra ne tik ginčo dalykas- nekilnojamasis daiktas, bet ir pažeistos apeliantės civilinės teisės. Kadangi ginčijamas ne pats faktas, jog neteisėtai neatkuriamos teisės į nekilnojamąjį daiktą, bet neteisėtas daikto sunaikinimas jį išregistruojant iš Nekilnojamojo turto registro, tokio ginčo nagrinėjimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Ieškiniu nebandoma skųsti valdžios institucijos neveikimo, atvirkščiai, prašoma priteisti neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą. Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 02/239 apeliantei buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,1572 ha žemės sklypą ir pripažintas likusio 0,9128 ha žemės sklypo turėjimo faktas bei teisė į jo susigrąžinimą, tad ieškiniu keliamas tik grynai turtinio pobūdžio reikalavimas.

2. Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-167-644/2012, sutikdamas su apeliantės argumentais, yra pripažinęs, jog jam yra teismingas apeliantės reikalavimas dėl žemės sklypo išreikalavimo iš neteisėto svetimo valdymo, t.y. dėl teisėto žemės sklypo valdymo atstatymo, ir ieškinio nurodytoje byloje nepriėmė tik dėl to, jog žemės sklypas nėra išlikęs kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamam ginčui.

3. Specialioji teisėjų kolegija 2011 m. sausio 17 d., 2010 m. sausio 26 d., 2009 m. spalio 26 d., 2009 m. sausio 26 d. nutartimis yra konstatavusi, jog bendrosios kompetencijos teismų kompetencijos ribos yra platesnės nei administracinių teismų, bendrosios kompetencijos teismai gali spręsti ir individualių administracinių aktų teisėtumo klausimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl ieškinyje suformuluotų reikalavimų teismingumo. Apeliantė nurodo, jog reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme dėl turtinio jų pobūdžio. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, į teismą besikreipiančiam asmeniui nustatyta teisė ir pareiga įvardinti reiškiamą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Tuo tarpu pareiga teisiškai kvalifikuoti ginčo esmę tenka bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), kuris, įvertinęs reiškiamo reikalavimo turinį bei faktinius pagrindus, kuriais remiantis reikalavimas pareikštas, ir nustato, koks yra ginčo pobūdis. Į teismą besikreipiančio asmens pasirinktos formuluotės vertintinos tik kaip vienas iš daugelio, bet tikrai ne vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis turi būti atskleista ginčo esmė.

Kaip matyti iš ieškinio turinio, jame suformuluoti trys materialiniai teisiniai reikalavimai. Apeliantė prašė panaikinti administracinį aktą, kuriuo buvo išformuotas žemės sklypas, sudarantis dalį žemės, į kurią jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės. Kartu apeliantė prašė šį žemės sklypą suformuoti iš naujo ir perduoti nuosavybės teises į jį apeliantei. Pastarojo reikalavimo formulavimas kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo visiškai neatitinka jo esmės. Akivaizdu, jog šiuo reikalavimu siekiama panaikinti pirmu reikalavimu ginčijamo administracinio akto sukurtas teisines pasekmes, o kartu ir įpareigoti viešojo administravimo srityje veikiančią instituciją atlikti dar vieną administracinį veiksmą- priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą perdavimo apeliantei, tuo būdu užbaigiant nuosavybės teisių į atitinkamą dalį žemės atkūrimo procedūras. Vertinant abu nurodytus ieškinio reikalavimus kaip vieningą visumą, akivaizdu, jog jais ginčijamas galimai neteisėtas valdžios institucijos veiksmas išformuojant žemės sklypą ir tos pačios institucijos neveikimas nepagrįstai atsisakant atkurti nuosavybės teises į jį. Akcentuotina ir tai, jog, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, nuosavybės teisių atkūrimo procedūros jos atžvilgiu nėra galutinai užbaigtos, tik į dalį žemės sklypo yra atkurtos nuosavybės teisės, tuo tarpu į likusią žemės sklypo dalį nuosavybės teisės dar nėra atkurtos, tėra pripažinta apeliantės teisė nuosavybės teises atkurti. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra užbaigiamas administracine tvarka priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių į konkretų žemės sklypą perdavimo. Būtent šį veiksmą įpareigoti atsakingas institucijas atlikti teismo ir prašo apeliantė. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog abu reikalavimai yra administracinio teisinio pobūdžio. Trečiasis byloje pareikštas reikalavimas yra tiesiogiai kildinamas iš pirmųjų dviejų, t.y. apeliantė nurodo patyrusi neturtinę žalą dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų. Nors bylos dėl viešojo administravimo subjektų veiksmais padarytos žalos atlyginimo materialine teisine prasme yra civilinio pobūdžio, nes jose sprendžiamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas, Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad minėtos bylos yra teismingos ne bendrosios kompetencijos teismui, paprastai nagrinėjančiam civilines bylas, bet administraciniam teismui. Pastarasis teisinis reglamentavimas yra suderintas su CPK 36 straipsnio 2 dalies nuostata, jog, tuo atveju, kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Kadangi galimas neturtinės žalos atsiradimas siejamas būtent su atsakingų institucijų veiksmais (neveikimu) vykdant administracines funkcijas, administracinis santykis laikytinas vyraujančiu nagrinėjamoje byloje, todėl būtent jis ir nulemia viso ginčo priskyrimą administracinio teismo kompetencijai. Tokia išvada visiškai atitinka ir ginčijamoje nutartyje nurodytose Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartyse formuojamą praktiką.

Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, jog Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti ne kartą yra pasisakiusi, kad bendrosios kompetencijos teismų kompetencija yra platesnė nei administracinių teismų, kadangi bendrosios kompetencijos teismams yra suteikta teisė vertinti su reiškiamu civiliniu teisiniu reikalavimu susijusio individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į dvi reikšmingas aplinkybes. Pirma, administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo ginčijimas sudaro nagrinėjamos bylos esmę, t.y., kaip minėta, ieškinyje vyrauja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Antra, 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus visai eilei CPK pakeitimų, panaikinta CPK 26 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo tiesiogiai akcentuojama bendrosios kompetencijos teismo teisė pasisakyti dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, kartu buvo pakeistas CPK 36 straipsnis, kurio 2 dalyje, kaip minėta, įtvirtinta bylų priskirtinumo teismams pagal vyraujantį santykį taisyklė. Tokiu būdu teisinis reglamentavimas buvo pakoreguotas būtent ginčijamoje nutartyje cituojamose Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartyse formuojamos praktikos kryptimi, neišskiriant platesnės vienos ar kitos kategorijos teismų kompetencijos, bet orientuojantis į kilusio ginčo esmę.

Atmestinas ir atskirojo skundo argumentas dėl prejudicinės Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-167-644/2012 priimtų išvadų galios nagrinėjamai bylai. Pirma, prejudicinė galia yra sietina su faktinių aplinkybių įrodinėjimo apimties pokyčiais, bet ne su teisės normų aiškinimu ir taikymu, antra, net ir vertinant šį skundo argumentą kaip akcentavimą būtinybės užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą, dėmesys atkreiptinas į tai, jog žemesnės instancijos teismo išvada procesiniu teisiniu klausimu kitoje civilinėje byloje negali būti vertinama kaip įpareigojanti aukštesnės instancijos teismą, trečia, nagrinėjamoje byloje yra pareikštas visai kitokio pobūdžio reikalavimas, nei skunde nurodytoje civilinėje byloje, todėl bandymas susieti aptariamas situacijas ir ieškoti paralelių vieningai sprendžiant teismingumo klausimus yra nepagrįstas.

Visus atskirojo skundo argumentus atmetęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis