- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-07
- Bylos Nr.
- 2A-592-640/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21719-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Andrutė Kalinauskienė, Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- R. P., V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo – AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai V. P. ir R. P. kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti 2007 m. balandžio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti pavardę – P., o pareiškėjui palikti jo pavardę – P..
2. Pareiškėjai nurodė, kad jie netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, o jų santuoka tapo formali ir faktiškai iširo dėl skirtingų pareiškėjų požiūrių, nesutarimų dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų, charakterių skirtumų. Pažymėjo, kad galimybės susitaikyti ir atkurti šeimą nėra, o jų santuoka yra faktiškai iširusi. Dėl šių priežasčių pareiškėjai nurodė, jog nėra galimybių, kad jie vėl pradės gyventi kartu ir prašė nenustatyti termino susitaikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu prašymą tenkino. Nutraukė pareiškėjų R. P. ir V. P. santuoką, sudarytą 2007 m. balandžio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 498, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Po santuokos nutraukimo R. P. paliko pavardę „P.“, V. P. paliko pavardę „P.“. Patvirtino 2019 m. liepos 31 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
4. Teismas nustatė, jog V. P. ir R. P. santuoka sudaryta 2007 m. balandžio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 498 (b. l. 25). Nuo pareiškėjų santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai yra veiksnūs, t. y. nustatytos visos sąlygos, kurioms esant santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.51 str. 1 d.).
5. Teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, padarė išvadą, kad pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybių ją išsaugoti – sutuoktiniai kartu nebegyvena ir netvarko bendro ūkio, nenori susitaikyti ir nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.51 str. 1 d., 3.53 str. 1, 2 d.). Teismas sprendė, kad netikslinga pareiškėjams taikyti taikinimo procedūrą, todėl terminas susitaikyti nenustatytinas (CK 3.54 str. 4 d.).
6. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas sprendė, kad yra visos sąlygos, kurioms esant įstatymas leidžia nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 str. 1 d.). Pareiškėjų nurodytos faktinės aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl santuoka nutraukiama (CK 3.53 str. 1, 2 d.).
7. Įvertinęs pareiškėjų 2019 m. liepos 31 d. patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 65–67), teismas darė išvadą, kad ji atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies, 3.170 straipsnio, 3.192 straipsnio, 3.193 straipsnio 1 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, jų nepilnamečio vaiko, kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra tvirtinama.
8. Teismas pareiškėjams išaiškino, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą. Nurodo, jog pati skyrybų nenorėjo ir yra įsitikinusi, jog skyrybos yra neteisingas sprendimas, santuokos nevalia nutraukti. Prašymą dėl santuokos nutraukimo pasirašė, tačiau nesuprato, jog tokiu būdu patvirtino, jog ji irgi nori skirtis. Tačiau taip nėra, nes ji skyrybų nenori ir joms nepritaria. Tik po sprendimo suprato savo klaidą ir prašo teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo atšaukti. Neginčija sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, tačiau nori, jog būtų aiški jos pozicija, kad ji nenori ir nepritaria skyryboms. Apeliacinio skundo paaiškinimuose nurodo, jog pasirašė prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių tik dėl to, jog vyras norėjo skirtis. Vėliau suprato klydusi, nes prašymas prieštarauja jos įsitikinimams.
Atsiliepimas
10. Pareiškėjas V. P. atsiliepime į skundą nurodo, jog teismui buvo tinkamai pateikti visi reikiami dokumentai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Mediacijos pagalba su pareiškėja buvo sutartos visos skyrybų pasekmių sąlygos, kurios pasirašytos sutartyje. Nurodo, jog skunde nėra ginčijama santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, o tik norima, jog pareiškėja nebūtų laikoma skyrybų iniciatore. Todėl mano, jog būtų teisinga palikti galioti teismo sprendimą, nes prieštaravimo dėl skyrybų pasekmių ir pačiam skyrybų faktui nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.
12. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
13. Apeliantė 2020 m. sausio 7 d. pateikė papildomą prašymą prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, jog prieštarauja, jog įsigaliotų pasirašytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties antras punktas, nes pareiškėjas yra kategoriškas, daug reikalauja ir neatsižvelgia į jos ir vaiko interesus.
14. Kolegija nurodo, jog pagal CPK 307 straipsnį apeliacinis skundas gali būti paduodamas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Terminas skundui paduoti gali būti atnaujinimas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo negali būti paduodamas, jei praėjo daugiau nei trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.
15. Pareiškėja savo 2020 m. sausio 7 d. prašymu iš esmės teikia papildomą apeliacinį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo ir kelia papildomus reikalavimus, tačiau toks prašymas net ir esant prašymui atnaujinti praleistą terminą, negali būti paduodamas, nes yra praėję daugiau nei trys mėnesiai nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Todėl kolegija pareiškėjos 2020 m. sausio 7 d. prašymą atsisako priimti ir jo nenagrinėja.
16. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų ji neginčija, tačiau ji nesutinka su tuo, jog yra įvardinta skyrybų iniciatore.
17. Santuoka CK 3.51 straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 str. 2 d.). Teismas bylą nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, vaikų ir sutuoktinių interesams (CPK 538–541 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino ir nagrinėjo pareiškėjų pareiškimo ir jų sudarytos sutarties sąlygas ir nurodė trūkumus, kuriuos pareiškėjai ištaisė. Kolegija pažymi, jog byla buvo nagrinėjama išsamiai įvertinus visą bylos medžiagą. Pareiškėjams buvo pakankamai laiko įvertinti savo ketinimus ir pareikšti valią dėl santuokos nutraukimo.
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs pareiškėjų nurodytas pareiškime aplinkybes, konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, išsaugoti šalių santuokos ir atnaujinti šalių santuokinį gyvenimą neįmanoma, nes pareiškėjai prašė nenustatyti jiems termino susitaikymui. Taip pat teismui pateikta sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nepažeidžia imperatyvių teisės normų, nei vieno iš sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko ar kitų asmenų interesų, todėl buvo pagrįstai patvirtinta.
19. Apeliantė iš esmės neginčija nei santuokos nutraukimo, nei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir to, kad teismui teikiamus dokumentus pasirašė, tačiau nesutinka, jog ji yra skyrybų iniciatorė ir jos įsitikinimai neleidžia nutraukti santuokos. Kolegija pažymi, jog pareiškėjų santuoka nagrinėjamu atveju yra nutraukta abiejų pareiškėjų sutikimu, t. y. neišskiriant, kas yra santuokos nutraukimo iniciatorius. Vien tai, jog apeliantė apsigalvojo ir nurodo, jog jos įsitikinimai neleidžia santuokos nutraukti, nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
20. Kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 str. 3 d.), t. y. dėl tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui kaip dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, teismo sprendimas neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
21. Kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti apeliantės R. P. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.