- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-1040-826/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00506-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Atsakovas
- D. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-9430-1180/2023 pagal atsakovės D. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hiruna“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo administratoriai“, ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023; panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023; atmesti ieškovės ieškinį atsakovei.
2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog susipažinus su teismo sprendimu už akių, kuris įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d., yra pagrindas civilinės bylos atnaujinimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Nurodo, jog teismas neatliko tinkamo atsakovės informavimo apie procesą pareigos, t. y. nedėjo pakankamai pastangų, kad tinkamai informuotų atsakovę apie jai pradėtą civilinį procesą, be to, ieškinys pareikštas formaliai, neįrodinėjant aplinkybių, kurios šios kategorijos byloms būdingos ir kurias privaloma įrodinėti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės D. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023; išaiškino, jog atsakovė D. V. turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, papildomai prašant atnaujinti terminą tokio pareiškimo pateikimui ir nurodant bei pagrindžiant termino praleidimo priežastis.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė savo prašyme remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tačiau pažymėtina, jog šis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas atsakovės prašyme nurodytas formaliai, jo niekaip nepagrindžiant ir nenurodant, kokios buvo padarytos aiškios teisės normos(-ų) taikymo klaidos priimant sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023.
5. Iš atsakovės prašymo matyti, jog ji iš esmės remiasi tuo, kad nebuvo tinkamai informuota apie civilinį procesą jai ir byloje nebuvo tinkamai įgyvendinta įrodinėjimo pareiga. Tokiu atveju atsakovė turi ne kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, o su motyvuotu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnis), papildomai prašant atnaujinti terminą tokio pareiškimo pateikimui ir nurodant bei pagrindžiant termino praleidimo priežastis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti prašymą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo pažeidė atsakovės konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kadangi nurodė atsakovei, jog klausimas turėtų būti sprendžiamas kita procesine forma – pateikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, jog ieškovės pasirinktas būdas yra netinkamas ar net negalimas, o tai suponuoja išvadą, jog ieškovė tinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą.
6.2. Pasisakydamas dėl prašymo turinio pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškimas teiktas tik dėl procesinės teisės pažeidimo, t. y. netinkamo informavimo apie procesą, tačiau, kaip matyti iš pareiškimo turinio, jis teiktas ir dėl materialinės teisės pažeidimo – nurodyta, jog neįrodytas žalos atsiradimas iš tyčinių ieškovės veiksmų ją susiejant su žalos atsiradimo faktu ir dydžiu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
7.1. Atsakovė nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų aiškių teisės normos taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Tokių klaidų teismo sprendime ir nebuvo. Tai reiškia, kad atsakovės atskirasis skundas yra nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje e2-3811-904/2023, yra teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Hiruna“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemokumo administratoriai“, ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo 2023 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį, priteisė iš atsakovės D. V. 67 562,67 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Hiruna“, priteisė iš atsakovės D. V. 1 238 Eur žyminio mokesčio, 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pateikimu, iš viso 1 251,28 Eur valstybei.
10. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023; panaikinti 2023 m. birželio 1 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023; atmesti ieškovės ieškinį.
11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovė atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo pažeidė atsakovės konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kadangi nurodė atsakovei, jog klausimas turėtų būti sprendžiamas kita procesine forma – pateikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
13. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 368 straipsnio 1, 2 dalis, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.
14. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
15. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl proceso atnaujinimo ir teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo santykio, jog proceso atnaujinimas taip pat galimas bylose, kuriose priimtas sprendimas už akių. Nesant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per įstatymo nustatytą terminą, toks sprendimas įsiteisėja ir pagal bendrąją taisyklę gali būti peržiūrėtas tik atnaujinus procesą įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2010).
16. Atsakovė pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nebuvo pateikusi, todėl sprendimas už akių įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d. Taigi, vadovaujantis anksčiau paminėta teismų praktika, pagal bendrąją taisyklę sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas atnaujinus procesą įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.
17. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė savo pažeistas teises gali ginti pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei prašymą atnaujinti terminą tokiam pareiškimui pateikti (CPK 287 straipsnis). Tačiau įstatymas nedraudžia pateikti prašymą atnaujinti procesą byloje, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui už akių prieš tai neišnaudojus galimybės pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą.
18. Be to, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog sprendimas už akių priimtas 2023 m. birželio 1 d., taigi yra suėjęs įstatyme numatytas naikinamasis trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė prašymą atnaujinti procesą motyvuoja ir tuo, jog teismas nedėjo pakankamai pastangų pranešti atsakovei apie bylos iškėlimą, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012), naikinamasis 3 mėnesių terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atsakovei galbūt galėtų būti netaikomas, jeigu teismas nustatytų, jog atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie teismo procesą. Tačiau, pažymėtina, jog atsakovė turi teisę bet ne pareigą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 13 straipsnis).
19. Atskirasis skundas taip pat grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl prašymo turinio ir padarė klaidingą išvadą, jog pareiškimas teiktas tik dėl procesinės teisės pažeidimo, t. y. netinkamo informavimo apie procesą, tačiau, kaip matyti iš pareiškimo turinio, jis teiktas ir dėl materialinės teisės pažeidimo – nurodyta, jog neįrodytas žalos atsiradimas iš tyčinių ieškovės veiksmų ją susiejant su žalos atsiradimo faktu ir dydžiu. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu.
20. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-378/2021).
21. Taigi, vadovaujantis nurodytu išaiškinimu, prašymo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas gali tik pasisakyti dėl formalių prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamų reikalavimų, tačiau negali vertinti CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumo. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas prašymo priėmimo stadijoje įvertino, jog atsakovės nurodytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas, kuriuo ji grindžia prašymą atnaujinti procesą byloje, yra nurodytas formaliai, jo niekaip nepagrindžiant ir nenurodant, kokios buvo padarytos aiškios teisės normų taikymo klaidos priimant sprendimą už akių.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovės prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, CPK nustatyta tvarka turėjo išspręsti prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o ne atsisakyti tokį prašymą priimti.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir perduotinas klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą dėl atsakovės D. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.