- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-30
- Bylos Nr.
- e2-11190-1014/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02281-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Kazlauskienė
- Atsakovas
- ADB „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- R. M., A. B.
- Ieškovas
- ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovo akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei M. V., atsakovo ADB „Gjensidige“ atstovui E. M., tretiesiems asmenims R. M. ir A. B.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsakovei ADB „Gjensidige“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys R. M., A. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ (toliau – atsakovė) 169,54 Eur žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad 2020 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas Transporto priemonės durelėmis apgadino transporto priemonę Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, remdamasis su draudėju sudaryta Transporto priemonių draudimo (kasko) sutartimi (draudimo liudijimo Nr. 270 0228544 / 2019), kuria buvo apdrausta transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliko žalos sureguliavimą, apskaičiavo ir atlygino padarytus nuostolius, išmokėdamas 169,54 Eur draudimo išmoką. Ieškovas pažymėjo, jog eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ieškovo apdrausta transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė būtent transporto priemonės Renault Megane, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Transporto priemonės Renault Megane, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Draudikas, atlyginęs dėl atsakovo apdraustojo kaltės atsiradusią žalą ir išmokėjęs 169,54 Eur draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti šios sumos grąžinimo iš atsakovo. Atsakovas žalą, padarytą 2020 m. birželio 29 d. eismo įvykio metu atlyginti atsisakė nurodęs, kad nėra duomenų, pagrindžiančių eismo įvykio faktą, nors atsakovui buvo pateikta policijos pažyma, kurioje fiksuotas automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo pranešimas apie žalą, pateiktos apgadintos transporto priemonės fotonuotraukos. Ieškovo nuomone, atsakovas nevykdė jam Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos draudikui tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad 2020 m. birželio 1 d. ADB „Gjensidige“ buvo sudaryta Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, remiantis kuria buvo apdrausta transporto priemonės Renault Megane, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Nukentėjusysis, pateikdamas pranešimą apie įvykį, nurodė, kad transporto priemonę Volvo V70, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė durelėmis ir apgadino transporto priemonės Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą, apskaičiavo ir atlygino padarytus nuostolius, išmokėdamas 169,54 Eur draudimo išmoką. Ieškovas išmokėjęs išmoką pkreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo. 2021 m. vasario 22 d. ieškovui buvo išsiųstas raštas dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju. 2021 m. kovo 2 d. ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui ADB „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos priteisimo.
Šalies argumentai
4. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu. Nesant draudžiamojo įvykio, draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo, t. y. kad įvykis nevertintinas kaip draudžiamasis, nes sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei nenustatyta (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis). Tik pripažinus, kad toks įvykis yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties. Tuo tarpu nenustačius kurios nors būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, draudikas turi pareigą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalis). Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015 kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, be kita ko, ekspertinę pažymą bei teismo eksperto išvadą, ir iš jų viseto padarydamas išvadas, nustatė, kad eismo įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, nėra aišku, kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, negalima teigti, kad trečiajam asmeniui kyla civilinė atsakomybė, tad eismo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju.
5. Ieškovas pateiktame dublike pažymėjo, kad, ieškovo nuomone, atsakovas neįrodė draudžiamojo įvykio nebuvimo fakto. Tuo tarpu ieškovo į bylą pateikti duomenys leidžia spręsti, kad draudžiamasis įvykis įvyko. Ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad nėra jokių duomenų, jog transporto priemonė Volvo V70, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų dalyvavusi kitame eismo įvykyje, kuriame transporto priemonei būtų padaryta žala. Atsakovas žalos reguliavimo metu net ir nebandė šių duomenų paneigti ar tirti įvykio aplinkybių – nesikreipė nei į draudėją, su atsakovu sudariusį draudimo sutartį, nei į faktinį transporto priemonės Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoją. Ieškovo nuomone, draudžiamojo įvykio buvimas/nebuvimas gali būti įrodinėjamas leistinais įrodymais (fotonuotraukomis, dalyvių paaiškinimais ir kt.). Ieškovo nuomone, ieškinyje nurodytos aplinkybės leidžia vertinti, kad atsakovas (draudikas) neįrodė ir net neįrodinėjo draudžiamojo įvykio nebuvimo fakto. Ieškovas dublike atkreipė dėmesį, kad ieškovas transporto priemonę Volvo V70, v.n. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo apdraudęs savanoriškuoju transporto priemonių draudimu (kasko). Draudimo išmoka pagal nurodytą sumą ieškovas būtų privalėjęs išmokėti net ir tuo atveju, jei draudėjas pats būtų sukėlęs eismo įvykį ar radęs transporto priemonę apgadintą nenustatytų asmenų. Taigi transporto priemonės Volvo V70, v.n. (duomenys neskelbtini), savininkas neturėjo jokio suinteresuotumo imituoti įvykį, pateikti neteisingus, melagingus duomenis apie transporto priemonės apgadinimus.
Atsiliepimas
6. Atsakovas triplike nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovas neįrodė draudžiamojo įvykio nebuvimo fakto. Atsakovas pažymėjo, kad atsiliepime į ieškinį minėta, jog netinkamas sustojimas ir už tai gauta bauda nėra lygu žalos padarymui trečiajam asmeniui. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus ir informaciją Volvo durys galėjo būti apgadintos visiškai kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis. Akcentavo, kad su ieškiniu ieškovas nepateikė eismo įvykio deklaracijos ar policijos pažymos, kurioje būtų nustatytas eismo įvykį sukėlęs ir žalą padaręs asmuo, be to, iš pateikto ieškinio ir prie jo pridedamų priedų nėra aiški tariamo įvykio data, t. y. ieškinyje nurodoma 2020 m. birželio 29 d., kai tuo tarpu policijos pažymoje, pateiktoje teismui nurodoma įvykio data – 2020 m. birželio 9 d. Atsakovas pažymi, kad skirtingai, nei nurodo ieškovas, atsakovas dėjo visas pastangas visapusiškai atlikti draudžiamojo įvykio tyrimą – 2021 m. vasario 18 d. buvo išsiųstas paklausimas draudėjai bei papildomai buvo bandyta susisiekti su draudėja telefonu, tačiau jokia informacija atsakovui pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu įvykį sukėlusi transporto priemonė nebuvo nustatyta, identifikuota ar surasta, draudžiamojo įvykio faktas nenustatytas, objektyvios informacijos nėra, o eismo įvykio kilimo aplinkybės yra nustatytos tik pagal nukentėjusiojo asmens parodymus, ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
7. Trečiasis asmuo R. M. pateiktame atsiliepime sutinka su atsakovo ADB „Gjensidige“ nuomone, kad tikrojo faktinio ieškinio pagrindo nėra, o pagal pateikiamas ieškinio aplinkybes draudiminio įvykio, dėl kurio buvo išmokėta draudimo išmoka, nebuvo, taip pat prašo atmesti ieškovo ieškinį. R. M. atsiliepime pažymi, kad iš byloje pateiktų dviejų nuotraukų, kuriuose yra iš galo nufotografuoti du automobiliai Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Renault Megane, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau nuotraukų padarymo datų jose nėra. Nuotraukos fiksuoja 2020 m. birželio 9 d. automobilių stovėjimo situaciją, tačiau ne ieškinyje nurodomo 2020 m. birželio 29 d. draudimo įvykio momentą. Trečiojo asmens nuomone, bylai nuoraukų duomenys yra vertingi tik tuo, kad galima padaryti teisingą išvadą, kad atidarius automoblio Renault Megane dešines duris, kontaktas automobilio Volvo V70 kairėje pusėje bus vienoje vietoje, t. y. bus „taško“ kontakto žymė, tačiau nebus horizantalaus nubrozdijimo. Atsiliepime nurodyta, kad, pagal ieškovo automobilio Volvo V70 remonto išlaidų apskaičiavimo 2020 m. liepos 22 d. sąmatos ir šio automobilio kairės pusės apgadinimo nuotraukų duomenis, apgadinimas padarytas horizontaliu nubrozdijimu – kairės pusės durų apdailos juostelių, rankenos ir išorinio veidrodžio apgadinimu. Tokio pobūdžio apgadinimas galimas tik automobiliams (bent jau vienam) judant – važiuojant. Tuo tarpu ieškovas ir jo draudėjas tvirtina, kad apgadinimai padaryti stovint atidarius automobilio duris ir joms atsitrenkus į ieškovo draudėjo automobilio kairę pusę. Tokiu būdu ieškovo draudėjo automobilio Volvo V70 horizantalaus nubrozdijimo apgadinimo pobūdis, apgadinimų įvairiose automobilio vietose lokacija (durelių apdaila, rankena, išorinis veidrodis) ir apgadinimo padarymo, judant bent vienam automobiliui mechanizmas yra ne tokie, kokie nurodomi ieškinio aplinkybėse. Atsiliepime pažymėta, kad draudėjas G. L. ieškovui pranešė, jog apgadinimas buvo padarytas 2020 m. birželio 9 d. Alytaus apskrities VPK Kelių policijos pažymoje nurodoma ta pati data – 2020 m. birželio 9 d. 2020 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. Nr. 52-ANRP- 6558-2020 taip pat nurodoma nusižengimo data – 2020 m. birželio 9 d., tačiau nenurodoma, kad automobiliui Volvo V70 padaryti bent kokie apgadinimai. Ieškovas ieškinyje nurodo draudimo įvykio datą – 2020 m. birželio 29 d.. Taigi, ieškovo draudėjo automobilis nebuvo apgadintas 2020 m. birželio 9 d. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad automobilis galimai buvo apgadintas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 29 d. Ieškovo draudėjas nurodo, kad A. B. vairavo savo automobilį. Jei taip buvo, tai jis išlipdamas iš automobilio atidarė ne dešinės (kur stovėjo Volvo V70 automobilis), bet kairės – vairuotojo pusės dureles. Pagal ieškovo pateiktuose nuotraukos rodomą situaciją, Renault Megane kairės pusės durelėmis nėra galimas kontaktas su automobilio Volvo V70 kaire puse. Trečiasis asmuo R. M. pažymėjo, kad 2020 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. Nr. 52-ANR_P-6558-2020 jai buvo surašytas, nes ji 2020 m. birželio 9 d. automobilį Renault Megane pastatė aikštelėje ir paliko stovėti, kas trukdė įlipti į kitą transporto priemonę, tačiau protokole nėra kitos transporto priemonės apgadinimo konstatavimo, ir tai negali būti pagrindu daryti išvadą, jog ji 2020 m. birželio 9 d. ieškovo draudėjo automobiliui padarė žalą 2020 m. birželio 29 d. Trečiais asmuo pažymėjo, kad jos automobilio durelėse nebuvo rasta apgadinimo, kuris būtinai turėtų būti, jei jomis būtų apgadintas automobilis Volvo V70. Remdamasi išdėstytais motyvais, R. M. mano, kad ieškovas neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, todėl prašo ieškinį atmesti.
8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pilnai palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad atsakovo draudėja R. M. atsakinga už jų drausto automobilio Volvo V70 priekinių durelių apibraižymą. Ieškovo atstovė nurodė, kad draudėjas pateikė Alytaus apskrities VPK duomenis, jog 2020 m. birželio 9 d. buvo apgadintos automobilio Volvo V70 priekinės durelės, iš pranešimo ir pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis Renault Megane pastatytas per arti ieškovo apdraustos transporto priemonės, todėl, ieškovo nuomone, tai įrodo, kad būtent atsakovo draudėjas yra atsakingas už padarytą žalą. Atstovė pažymėjo, kad būtent atsakovui kyla pareiga įrodyti, jog eismo įvykio nebuvo, tačiau jis to nepadarė. Ieškovo atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad jų draudėjo automobilis draustas kasko draudimu, todėl žalą ieškovas vis tiek turėtų atlyginti ir ieškovo draudėjui nėra pagrindo pateikti savo draudikui neteisingus duomenis apie įvykį. Padarytos žalos dydį įrodo byloje ieškovo pateikta sąmata. Posėdžio metu ieškovo atstovė taip pat pažymėjo, kad, teikdamas ieškinį, ieškovas vertino byloje esančių įrodymų visumą (iš policijos gautą pažymą, nuotraukas ir kt.), taip pat nurodė, kad teikiant ieškinį buvo padaryta klaida, t. y. eismo įvykio data laikytina būtent 2020 m. birželio 9 d., o ne birželio 29 d. Teismo posėdžio metu, peržiūrėjus ginčo dieną darytą vaizdo įrašą, ieškovo atstovė pažymėjo, kad R. M. vairuotas automobilis pastatytas taip, kad iš jo išlipti buvo sunku, dureles reikėjo atidaryti plačiai ir jos turėjo atsiremti į greta stovėjusį automobilį. Atstovė paaiškino, kad smūgis atidarant dureles nebuvo stiprus, R. M. automobilio durelės rėmėsi kraštu į kitą automobilį, todėl ant jos automobilio žymių neliko, bet buvo nubraukti dažai nuo ieškovės drausto automobilio. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad teismui pateiktose nuotraukose matosi automobilio Volvo V70 apibraižytos tiek priekinės, tiek galinės durelės, tačiau byloje ieškovas įrodinėja tik priekinių durelių apibraižymą ir prašo už pastarųjų remontą išmokėtos draudimo išmokos. Ieškovui nėra žinomas asmuo, kaltas dėl galinių durelių subraižymo, draudėjas kreipėsi tik dėl priekinių durelių apibraižymo 2020 m. birželio 9 d.
Atsiliepimas
9. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti pilna apimtimi ir paaiškino, kad jų draudėjai R. M. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl 2020 m. birželio 9 d. netinkamoje vietoje pastatytos transporto priemonės, o tai nėra tolygu kito automobilio apgadinimui, iš kitų byloje esančių įrodymų ir dokumentų visumos įvykio, kurio metu apgadinta ieškovo draudėjo transporto priemonė, kaltininkas nenustatytas, net eismo įvykio deklaracija užpildyta nebuvo. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad policijoje nėra konstatuotas faktas, jog eismo įvykis buvo, nustatyta tik tai, kad atsakovo draudėjos automobilis buvo pastatytas netinkamai. Atsakovo atstovas nurodo, kad iš nuotraukų, pateiktų teismui, apibraižytos buvo galinės durelės, o ne priekinės, pagal transporto priemonių išsidėstymą, fiksuotą vaizdo įraše, galinės durelės negalėjo būti apibraižytos, nes automobilio Volvo CV70 galas gerokai ilgesnis nei R. M. vairuoto automobilio Renault Megane.
10. Trečiasis asmuo R. M. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, paaiškino, kad apie tai, kad 2020 m. birželio 9 d. galėjo apibraižyti automobilį Volvo V70 sužinojo tik po metų, gavusi iš teismo procesinius dokumentus, iki tol į ją dėl automobilio Volvo apibraižymo kreiptasi nebuvo, nebuvo surašyta deklaracija, pažymėjo, jog, įvykus eismo įvykiui, jos transporto priemonė taip pat būtų apibraižyta, bet to nėra. R. M. teismui paaiškino, kad paties įvykio neprisimena, įvykių eigos nefiksavo, o peržiūrėjusi 2020 m. birželio 9 d. vaizdo įrašą matė, kaip ji įvažiavo į aikštelę, pastatė automobilį, išlipo ir, apėjusi automobilį, nuėjo atidaryti durų A. B., kuriam po insulto sunku judėti. R. M. pabrėžė, kad iš vaizdo įrašo matosi, kad automobilį pastatė arti automobilio Volvo, bet nėra fiksuota, jog, atidarydama dureles, kliudė kitą automobilį. R. M. atkreipė dėmesį, kad 15 Eur baudą gavo tik už netinkamai pastatytą transporto priemonę, nurodė, kad nežino, kas darė minėtą 2020 m. birželio 9 d. vaizdo įrašą, ar stovėjimo aikštelė yra filmuojama. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad sutinka, jog tą dieną automobilį pastatė per arti kitos transporto priemonės. R. M. patvirtino, kad su byloje pateiktomis nuotraukomis yra susipažinusi, bet ar jos darytos ginčo dieną, nežino. Ji pažymėjo, kad neįsivaizduoja, kaip galima nubraukti visą automobilio šoną ir to nepastebėti. Atsakydama į klausimą, ar nors viena nuotraukose nurodyta automobilių padėtis sutampa su ginčo dieną buvusiu automobilių pastatymu, atsakė, kad jos automobilio padėtis sutampa, o kitos transporto priemonės padėties ji nefiksavo. R. M. patvirtino, kad su draudėju iki teismo nebendravo. Teismo posėdžio metu peržiūrint 2020 m. birželio 9 d. vaizdo įrašą, R. M. nurodė, kad jos automobilis yra trumpesnis už automobilį Volvo, tarp priemonių yra tarpas, matyti, kaip ji išlipusi eina atidaryti durų A. B., tačiau iš įrašo nematyti, kad būtų trenkusi durelėmis greta stovėjusiam automobiliui Volvo.
11. Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie įvykį sužinojo po metų, nei iš policijos, nei iš draudėjo jokia informacija gauta nebuvo. A. B. teismui paaiškino, kad nepamena, kas įvyko ginčo dieną, po ligos jo atmintis šlubuoja. Trečiasis asmuo nurodė, kad R. M., kai yra poreikis, jį paveža iki gydymo įstaigos, tačiau, kad ji trenktų automobilio durelėmis į kitą mašiną, nematė ir nepamena. A. B. paaiškino, kad nurodytoje aikštelėje automobilį Volvo statomas maždaug kartą per metus, dėl stovėjimo vietų šioje aikštelėje yra buvo nesutarimų tarp kaimynų, kaimynas nuolat dėl įvairiausių dalykų skundžia, rašo įvairius skundus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas
12. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
13. Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su draudėju G. L. sudarė automobilio savanoriško draudimo sutartį (kasko), pagal kurią laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 29 iki 2020 m. liepos 29 d. buvo apdraustas automobilis Volvo V70, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilių savanoriškojo draudimo polisas Nr. 2700228544/2019).
14. 2020 m. draudėjas G. L. pranešė ieškovei, jog kaimynas A. B. atidarydamas savo automobilio dureles kliudė apdraustą transporto priemonę ir ją apgadino. Nurodė automobilio pažeidimus : apdaužytos vairuotojo pusės vairuotojo ir keleivio durys. Nurodė, kad įvykis fiksuotas Alytaus miesto policijos poskyryje.
15. Ieškovas atliko žalos sureguliavimą, apskaičiavo ir atlygino padarytus nuostolius, išmokėdamas 169,54 Eur draudimo išmoką klientui G. L.
16. Automobilis, kurio valstybinis Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas pas atsakovą ADB „Gjensidige“ įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 8 d. iki 2021 m. birželio 7 d.
17. Byloje pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad Ieškovas ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ reiškė pretenziją atsakovui ADB „Gjensidige“.
18. 2021 m. vasario 22 d. atsakovas atmetė pretenziją nurodydamas, jog vadovaudamasis žalos bylos administravimo metu gautais duomenimis, priėmė sprendimą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, nes iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti už žalą atsakingo asmens, civilinės atsakomybės kilimo faktas nenustatytas ir priėmė sprendimą dėl draudimo išmokos nemokėjimo, atlikęs išsamų ir visapusišką žalos bylos administravimo metu gautų dokumentų, paaiškinimų, informacijos bei sudarytos draudimo sutarties sąlygų tyrimą. Atsakovas akcentavo, kad pagal pateiktus duomenis Volvo durys galėjo būti apgadintos visiškai kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis, o netinkamas sustojimas <...> nėra lygu žalos padarymo trečiajam asmeniui. Akcentavo, kad su pateiktais dokumentais ieškovas nepateikė eismo įvykio deklaracijos ar policijos pažymos, kurioje būtų nustatytas eismo įvykį sukėlęs ir žalą padaręs asmuo.
19. Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. rašto nustatyta, kad 2020 m. birželio 29 d. <...> buvo gautas pranešimas<...>, kuriame pranešėjas G. L. teigia, kad 2020 m. birželio 9 d. jo kaimynas A. B. atidarydamas savo automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dureles kliudė jo automobilį Volvo V70 , valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Visa fotografuota ir filmuota medžiaga yra pas G. L.
20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. birželio 30 d. transporto priemonės Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei R. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad ji paliko stovėti savo transporto priemonę, kuri trukdė įlipti į kitą transporto priemonę, 2020 m. liepos 2 d. R. M. administracinį nurodymą sumokėjo.
21. Byloje pateiktas vaizdo įrašas, G. L. teiktas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui kartu su 2020 m. birželio 29 d. pranešimu. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad iš transporto priemonės išlipusi trečiasis asmuo R. M., vairavusi transporto priemonę, išlipusi, apėjusi transporto priemonę, atidarė dureles keleiviui A. B., kad padėtų jam išlipti. Vaizdo įraše nematyti pačių durelių atrėmimo į kitą transporto priemonę fakto. Atsakovės atstovas atkreipė teismo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų dėmesį į tai, kad iš pateikto vaizdo įrašo akivaizdu, kad galinių durelių pažeisti fizinių galimybių, įvertinus transporto priemonių, stovėjusių aikštelėje, padėti viena kitos atžvilgiu, nebuvo. Byloje pateiktos nuotraukos, kuriose matyti automobilio durelių apgadinimai.
22. Iš minėto draudėjo G. L. pranešimo ir trečiojo asmens A. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad minėti asmenys yra kaimynai, tarp jų buvo kilusi konfliktinė situacija dėl automobilių parkavimo vietų, kuri tęsėsi kurį laiką ir šiuo metu jau nebeapsiriboja vien minėta automobilių parkavimo problema. Pranešime G. L. nurodė, kad kaimynas gavo baudą už stovėjimą G. L. vietoje, pažymėtoje kelio ženklu ,,P“ ir dėl to nuolat keršija, automobilį stato taip arti, kad G. L. negali įlipti į jį pro vairuotojo pusės dureles<...>arba išlipti iš automobilio <...>. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. paaiškino, kad šis kaimynas nuolat skundžia jį ir kitus kaimynus dėl įvairių dalykų (tai šuniukas trukdo, tai vaikai ir t.t.), policijai kaimynas žinomas dėl tų skundų.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės
23. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimo teisę kildina iš to, jog išmokėjo 169,54 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės Volvo V70, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių durelių sugadinimą pagal automobilio savanoriško draudimo sutartį (kasko). Teisiniu ieškinio pagrindu ieškovė nurodo LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį.
24. Kai nukentėjęs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir gauna žalos atlyginimą iš šio draudiko, pastarajam pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs – iš jo draudiko (nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau – ir TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalis).
25. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Įgyvendinant nukentėjusio asmens reikalavimo teisę į žalos atlyginimą gali būti taikomos tiek bendrosios žalos atlyginimo, tiek draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, priklausomai nuo to, kuriam iš subjektų – žalą padariusiam asmeniui ar jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui – reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą.
26. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami atitinkamų CK normų. Tačiau reikalavimo teisę perėmęs draudikas pretenziją dėl išmokos grąžinimo gali pateikti tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui tik tada, kai nėra jo atsakomybę apdraudusio draudiko (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „If P&C Insurance“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-15/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Industrijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-67/2013; kt.).
27. Kai nukentėjusio asmens draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, šie santykiai kvalifikuojami kaip draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos tokius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Kai žalą patyręs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir žalos atlyginimą gauna iš jį apdraudusio draudiko, šis, atlyginęs savo klientui patirtą žalą, įstoja į pradinio kreditoriaus vietą, perimdamas teisę reikalauti, kad kitas draudikas įvykdytų egzistuojančią ir nepasibaigusią prievolę. Žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginus šio asmens transporto priemonės draudimu (kasko) automobilį apdraudusiam draudikui, jam subrogacijos būdu pereina pradinio kreditoriaus teisė į žalos atlyginimą (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Seesam Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2012).
28. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas išmokėjo draudimo išmoką pagal automobilio savanoriško draudimo sutartį (kasko), nes ieškovo draudėjo transporto priemonė buvo apgadinta. Byloje kyla ginčas iš esmės dėl to, ar 2020 m. birželio 9 d. būta eismo įvykio, kuriam įvykus pagal TPVCAPDĮ turi būti išmokama išmoka. TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad išmoka mokama, kai nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo įvykdė šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Europos Teisingumo Teismas (ETT) 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu nusprendė, kad 1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyvos 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje įtvirtinta sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima situaciją, kai stovėjimo aikštelėje stovinčios transporto priemonės keleivis, atidarydamas šios transporto priemonės dureles, kliudo šalia stovinčią kitą transporto priemonę ir ją apgadina. Teismo išaiškinta, kad įtvirtinta sąvoka „transporto priemonių [eismas]“ apima „bet kokį“ transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą jos, kaip vežti skirtos priemonės, funkciją. Pažymėta, kad transporto priemonės durelių atidarymas yra jos naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją, kadangi tai leidžia, be kita ko, asmenims įlipti ir išlipti. Taigi, šis transporto priemonių naudojimas nėra vien jų valdymas, bet apima ir veiksmus, kuriuos paprastai atlieka ir keleiviai. Tai reiškia, kad jeigu stovintį automobilį apgadino kito, stovinčio, automobilio vairuotojas ar keleivis durelėmis, dėl tokio įvykio galima pildyti eismo įvykio deklaraciją ir kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.
29. Ieškovas įrodinėja, jog įvykis, dėl kurio buvo išmokėta minėta draudimo išmoka pagal automobilio savanoriško draudimo sutartį (kasko), įvyko būtent 2020 m. birželio 9 d., kai atidarant automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, buvo kliudytas ieškovo draudėjo automobilis Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), abiem transporto priemonėms stovint transporto priemonių stovėjimo aikštelėje. Atsakovas su šia pozicija nesutinka, teigdamas, kad netinkamas sustojimas savaime nereiškia žalos padarymo trečiajam asmeniui, ieškovas nepateikė eismo įvykio deklaracijos ar policijos pažymos, kurioje būtų nustatytas eismo įvykį sukėlęs ir žalą padaręs asmuo, Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), durys galėjo būti apgadintos visiškai kitoje vietoje ir kitomis aplinkybėmis.
30. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio faktinį pagrindą. Teismas priima sprendimus vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju reikalinga įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tokie įrodymai yra patikimi ir leistini. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, ieškinio faktiniu pagrindu nurodė buvus faktines aplinkybes, jog 2020 m. birželio 9 d. transporto priemonėms stovint aikštelėje, atidarant automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dureles, buvo kliudytas ieškovo draudėjo automobilis Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas ieškinio patenkinimo, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti šį ieškinio faktinį pagrindą.
31. Sutiktina su atsakovo nurodytu argumentu, kad byloje trūksta duomenų, patvirtinančių ieškovo ieškinio faktiniu pagrindu nurodomas aplinkybes, t. y. kad būtent 2020 m. birželio 9 d. eismo įvykio metu buvo padaryti transporto priemonės įbrėžimai (apgadinimai), dėl kurių ieškovas išmokėjo 169,54 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje vien žalos atlyginimo G. L. faktas nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą. Ieškovo buvo teikiami įrodymai: transporto priemonės Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo G. L. pranešimas apie žalą, fotonuotraukos, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato informacija dėl eismo įvykio, ieškovo teigta, kad transporto priemonės Volvo V70 savininkas neturėjo jokio suinteresuotumo pateikti neteisingus duomenis apie transporto priemonės apgadinimus. Teismo vertinimu, byloje pagal pateiktus įrodymus yra neatitikimų ir tarpusavyje prieštaraujančių duomenų.
32. Žalos faktui ir priežastiniam ryšiui įrodyti ieškovas, jau minėta, pateikė automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas su durelių pažeidimais. Teismas pažymi, kad ieškovo pateiktos nuotraukos yra prastos kokybės, nedetalios, padarytos be mastelinės liniuotės, teismo manymu, neatspindi patirtų nuostolių ir žalos padarymo būtent 2019 m. birželio 9 d. fakto.
33. Su ieškiniu pateiktose fotonuotraukose pavaizduotos automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) durelės su matomais pažeidimais, kurie, teismo įsitikinimu, negalėjo atsirasti tik kartą atsirėmus (kliudžius) durelėmis, abiem transporto priemonėms stovint transporto priemonių stovėjimo aikštelėje,– įvertinus matomų apgadinimų pobūdį ir jų lokaciją. Akcentuotina, kad ieškovui įrodinėjant, kad 2020 m. birželio 9 d. buvo pažeistos būtent priekinės kairės pusės durelės, iš byloje pateiktų fotonuotraukų apskritai nėra galimybės nustatyti, ar fiksuotos kairės, ar dešinės automobilio pusės durelės, pažymėtina, kad nuotraukose nematyti raktų angos, taigi akivaizdu, kad dalis teismui pateiktų fotofiksacijų susijusios būtent su galinėmis durelėmis. Ieškovė draudimo išmoką G. L. sumokėjo, remdamasi byloje pateikta žalos sąmata, iš kurios matyti, kad nuostoliai paskaičiuoti dėl automobilio Volvo V70 priekinių kairės pusės (KP) durelių. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje vien žalos atlyginimo Gintui Lekavičiui faktas nėra pakankamas pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą. Įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad automobilio Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės kairės pusės durelės sugadintos būtent automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės durelėmis, byloje nepateikta. Su ieškiniu ieškovas nepateikė eismo įvykio deklaracijos ar policijos pažymos, kurioje būtų nustatytas eismo įvykį sukėlęs ir žalą padaręs asmuo.
34. Trečiasis asmuo R. M. teismo posėdžio metu akcentavo, kad jokio įbrėžimo jos valdomos transporto priemonės Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivio pusės durelėse nebuvo ir atsirėmimo į Volvo dureles fakto 2020 m. birželio 9 d. ji nepamena, tik patikino, kad durelių netrankė, o padėjo išlipti A. B. iš automobilio, atidariusi jam dureles, nes jam dėl sveikatos būklės tai buvo sunku padaryti.
35. Akcentuotina, kad teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtame 2020 m. birželio 9 d. vaizdo įraše (dėl filmavimo kampo) nematyti pačių durelių atrėmimo į kitą transporto priemonę fakto. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. M. nurodė, kad atpažįsta save įraše ir tą dieną padėjo atidaryti keleiviui A. B. automobilio dureles, bet jų netrankė, durelių atsitrenkimo (atsirėmimo) į kitą transporto priemonę fakto negalėjo prisiminti ir keleivis A. B. Akcentuotina ir tai, kad ištyrusi tą patį vaizdo įrašą, pranešėjui G. L. prašant nubausti būtent A. B. už tai, kad šis, atidarydamas savo automobilio Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dureles kliudė automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu 2020 m. birželio 30 d. buvo surašytas transporto priemonės Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkei R. M. tik už tai, kad ji paliko stovėti savo transporto priemonę, kuri trukdė įlipti į kitą transporto priemonę. Teismas dėl vaizdo įrašo, savo ruožtu, taip pat pažymi, kad tarp vaizdo įraše matomų stovinčių transporto priemonių tarpas buvo pakankamas, kad žmogus (iš vaizdo įrašo abu tretieji asmenys R. M. ir A. B.) galėtų tarp jų praeiti, taigi vien tai, kad automobiliai stovėjo arti vienas kito savaime neįrodo, kad atidarytos keleivio durelės neišvengiamai turėjo atsiremti į Volvo V70, kad keleivis galėtų išlipti.
36. Dėl ieškovės argumentų, jog Volvo V70 savininkas neturėjo jokio suinteresuotumo pateikti neteisingus duomenis apie transporto priemonės apgadinimus, akcentuotina, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tarp ieškovės draudėjo G. L. ir trečiojo asmens A. B. yra kilusi konfliktinė situacija kuri tęsiasi jau kurį laiką ir nebeapsiriboja vien automobilių parkavimo būdo problema, teikiami įvairūs skundai, todėl teismas kritiškai vertina šį ieškovės argumentą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kaip atrodė transporto priemonė iki 2020 m. birželio 9 d., tikėtina, kaimyno filmuotos situacijos, taip pat byloje nėra duomenų, jog asmuo, filmavęs 2020 m. birželio 9 d., kreiptųsi į trečiuosius asmenis dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo, gi bylos duomenimis, į policiją dėl 2020 m. birželio 9 d. įvykio, pateikiant filmuotą medžiagą pranešėjas G. L. kreipėsi tik 2020 m. birželio 29 d.
37. Draudžiamasis eismo įvykis TPVCAPDĮ prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Pagal įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė ieškinio faktiniu pagrindu nurodomas aplinkybes, jog atsakovo draudėja atliko neteisėtus veiksmus – kliudė automobilio kairės pusės priekines dureles ir tai tiesioginiu priežastiniu ryšiu lėmė turtinę žalą, kurią atlygino ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, ieškovė neįvykdė ir pareigos įrodyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygas – buvus neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir atsakovo draudėjos neteisėtų veiksmų. Konstatuotina, kad atsakovas pagrįstai įvykio nevertino kaip draudžiamojo, nesant sąlygų kilti draudėjo (transporto priemonės valdytojo) civilinei atsakomybei (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis). Byloje nesant pakankamai duomenų konstatuoti 2019 m. birželio 9 d. buvus draudžiamąjį įvykį TPVCAPDĮ prasme, ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis).
38. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (10,49 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos nagrinėjant bylą patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
40. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį, reiškiamą atsakovui ADB „Gjensidige“ atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ , juridinio asmens kodas 304080146, valstybei 10,49 Eur (dešimt eurų ir 49 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.