Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos S. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos manymu, piniginės lėšos, nuo kurių sprendimuose yra priskaičiuotas GPM, negali būti traktuojamos kaip pajamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - ir GPMĮ) prasme, t. y. realiai nėra GPM objekto, nes sau išmokėta suma negali būti GPM objektu pagal GPMĮ.

Neteisėtais veiksmais gautos pajamos negali būti GPM objektu, nes nuosprendžiu pripažinta, kad pareiškėja iššvaistė A. N. konsultacinės poliklinikos turtą ir yra priversta šią sumą grąžinti A. N. konsultacinei poliklinikai, todėl galiausiai bus realiai negavusi jokių pajamų. Pagal GPMĮ 2 straipsnio 14 dalį pajamomis gali būti laikoma tik tam tikra teisėtai gauta nauda.

Ginčijamais sprendimais iš esmės yra siekiama GPM apmokestinti tokias pinigines lėšas, kurios pagal teisės aktų reikalavimus neatitinka požymių, taikomų GPM objektui.

Klaipėdos AVMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėja, dirbdama A. N. konsultacinės poliklinikos buhaltere, iš individualios įmonės A. N. konsultacinės poliklinikos (toliau — A. N. konsultacinė poliklinika) pasisavino 563 384 Lt, kuriuos ji panaudojo savo ir šeimos narių asmeniniams poreikiams tenkinti. Klaipėdos AVMI pasisavintas pinigines lėšas priskyrė apmokestinamosioms pajamoms.

VMI atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-22 nuosprendyje konstatuota, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2003-08-11 iki 2011-01-19 dirbdama A. N. konsultacinės poliklinikos buhaltere užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti A. N. konsultacinės poliklinikos atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke, dokumentus bei pasinaudodama savininko A. N. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti bankines operacijas įmonės sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2005-04-18 iki 2011-01-26, turėdama tikslą pasisavinti pinigines lėšas, iš A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos esančios AB SEB banke pinigus pervesdavo į kitas savo, artimųjų ir R. G. įmonės sąskaitas, sumokėdavo mokesčius, lizingą ir kitas paslaugas. Iš viso Pareiškėja per laikotarpį nuo 2005-04-18 iki 2011-01-26 pasisavino ir iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį turtą 1 086 842 Lt. Nuosprendžiu, palikta Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-30 nuosprendžio dalis - pareiškėjai priteisti 998 925,16 Lt A. N. konsultacinei poliklinikai nusikaltimais padarytą žalą.

Klaipėdos AVMI, įvertinusi laikotarpiu nuo 2008-01-02 iki 2011-01-26 pareiškėjos iš A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos pervestas pinigines lėšas į savo ir sūnaus R. G. individualios įmonės sąskaitas (pareiškėja buvo R. G. individualios įmonės buhaltere) 710 736,52 Lt pinigines lėšas ir laikotarpiu nuo 2010-06-23 iki 2011-01-26 į A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitą pervestas (grąžintas) iš pareiškėjos sąskaitos ir sūnaus R. G. individualios įmonės 99 690 Lt pinigines lėšas bei laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-01-19 pareiškėjai išmokėtą 47 664 Lt atlyginimą, taip pat į tai, kad pareiškėja 2011 m. grąžino A. N. konsultacinei poliklinikai 58 250 Lt, nustatė, kad pareiškėja per laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-01-26 iš A. N. konsultacinės poliklinikos pasisavino (gavo) 563 384 Lt, t.y. 2008 m. – 138 383 Lt, 2009 m.- 202 814 Lt, 2010 m – 222 187 Lt piniginių lėšų.

Klaipėdos AVMI, įvertinusi pareiškėjos 2008-2012 metų pajamų-išlaidų balansą, konstatavo, kad iš 563 384 Lt pasisavintos sumos 330 713 Lt buvo panaudota mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu nustatytai pareiškėjos ir jos šeimos narių išlaidų sumai padengti.

Pagal GPMĮ nuostatas, prievolė mokėti GPM kyla nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris faktiškai bet kokia forma gavo pajamų ir kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje. Pareigą deklaruoti B klasės pajamas, kokiomis yra pripažintos ir ginčo pajamos, ir, jei tokios pajamos priskiriamos apmokestinamosioms, – apskaičiuoti bei sumokėti atitinkamo dydžio GPM, GPMĮ nustato šias pajamas faktiškai gavusiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui.

VMI konstatuoja, kad ginčo piniginės lėšos pagrįstai pripažintos pareiškėjos apmokestinamosiomis pajamomis, nuo kurių, vadovaujantis GPMĮ ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSDĮ) nuostatomis, buvo apskaičiuotas mokėtinas GPM, PSD įmokos bei su jais susijusios sumos. Klaipėdos AVMI pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos gautos 563 384 Lt piniginės lėšos laikytinos kitomis su darbo santykiais nesusijusiomis ir ne individualios veiklos pajamomis, nuo kurių, įvertinus pareiškėjos gautas su darbo santykiais susijusias pajamas, mokestinio patikrinimo metu apskaičiuotas kitas su darbo santykiais nesusijusias ir ne indvidualios veiklos pajamas, taikytą metinį neapmokestinamųjų pajamų dydį ir metinį papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį, nepagrįstai užskaitytą 144 Lt GPM permoką, pareiškėjai už 2008, 2009, 2010 metus apskaičiuotas papildomai mokėtinas 28 340,77 Eur GPM, t.y. už 2008 m. – 9 618,86 Eur, už 2009 m. – 8 958,24 Eur, už 2010 m. – 9 763,67 Eur. Taip pat pagrįstai pareiškėjai nuo 2009 m. gautų 202 814 Lt pajamų, papildomai apskaičiuota 3 524,39 Eur PSD įmokų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-22 nuosprendžiu Nr. 1A-205-197/2015 (MGK bylos medžiagos b.l. 29-40) buvo paliktas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-30 nuosprendis, kuriuo S. P. pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį, 183 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį, be kita ko, ir už tai, kad ji pasisavino patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą A. N. konsultacinės poliklinikos turtą, t. y. dirbdama A. N. konsultacinės poliklinikos, buhaltere, užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisiškai apibrėžtas galias, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti A. N. konsultacinės poliklinikos atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke, dokumentus, bei pasinaudodama savininko A. N. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti bankines operacijas įmonės sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2005-04-18 iki 2011-01-26, veikdama vieninga tyčia, turėdama tikslą pasisavinti pinigines lėšas, pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, iš A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos, esančios AB SEB banke, 127 elektroninio mokėjimo nurodymais į savo asmeninę sąskaitą, nurodydama pavedimo pagrindą „atlyginimas“, „avansas“, „darbo užmokestis“, pervedė 249 330,64 Lt, t. y. 190 644,60 Lt daugiau, negu jai priklausė darbo užmokesčio ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį didelės vertės turtą – 190 644,60 Lt. Tęsdama savo nusikalstamą veiką S. P., dirbdama A. N. konsultacinėje poliklinikoje, buhaltere, užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisiškai apibrėžtas įgalinimus, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti A. N. konsultacinės poliklinikos atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke, dokumentus, bei pasinaudodama savininko A. N. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti bankines operacijas įmonės sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2006-07-26 iki 2011-01-07, veikdama vieninga tyčia, turėdama piniginių lėšų pasisavinimo tikslą, pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, iš A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos, esančios AB SEB banke, 359 elektroninio mokėjimo nurodymais į savo asmeninę sąskaitą, nurodydama pavedimo pagrindą „avansinė apyskaita“, pervedė 754 937,04 Lt. Iš jų laikotarpiu nuo 2006-07-27 iki 2010-09-21 iš savo asmeninės sąskaitos, esančios AB SEB banke, nurodydama pagrindą „grąžinimas“, grąžino 22 490 Lt. S. P. 2010-04-22 veikdama vieninga tyčia, turėdama tikslą pasisavinti pinigines lėšas, pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, iš A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos, esančios AB SEB banke, 1 elektroniniu mokėjimo nurodymu į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB SEB banke, nurodydama pervedimo pagrindą „avansinė apyskaita“, pervedė 1 300 Lt ir tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą IĮ A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį didelės vertės turtą – 733 747,04 Lt. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, S. P., dirbdama A. N. konsultacinėje poliklinikoje, buhaltere, užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisiškai apibrėžtus įgalinimus, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti A. N. konsultacinės poliklinikos atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke, dokumentus, bei pasinaudodama savininko A. N. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti bankines operacijas įmonės sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiomis jai suteiktomis galiomis, laikotarpiu nuo 2006-07-26 iki 2009-07-14, veikdama vieninga tyčia, turėdama piniginių lėšų pasisavinimo tikslą, pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, iš A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos, esančios AB SEB banke, 11 elektroninio mokėjimo nurodymų į savo asmeninę sąskaitą, esančią AB „Citadele“ banke, nurodydama pavedimo pagrindą „avansinė apyskaita“, pervedė 115 500 Lt. Iš jų laikotarpiu nuo 2009-07-13 iki 2011-01-17 iš savo asmeninės sąskaitos, esančios AB „Citadele“ banke, nurodydama pagrindą „grąžinimas“, grąžino 1 700 Lt. Tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį didelės vertės turtą – 113 800 Lt. Iš viso S. P. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą IĮ A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį didelės vertės turtą – 1 038 191,64 Lt. Be to, S. P. nuteista už tai, kad iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos turtą, o būtent: dirbdama A. N. konsultacinėje poliklinikoje, buhaltere, užimamų pareigų pagrindu, turėdama teisiškai apibrėžtas galias, būdama viena iš asmenų, turinčių teisę savo parašu tvirtinti A. N. konsultacinės poliklinikos atliekamų operacijų su įstaigos lėšomis, esančiomis AB SEB banke, dokumentus, bei pasinaudodama savininko A. N. žodiniu nurodymu jai suteikta teise internetu atlikti bankines operacijas įstaigos sąskaitose, neteisėtai pasinaudodama šiais jai suteiktais įgalinimais, laikotarpiu nuo 2009-10-28 iki 2011-01-26, veikdama vieninga tyčia, būdama R. G. individualios įmonės buhaltere, pasinaudodama savo asmeniniu kompiuteriu, iš IĮ A. N. konsultacinės poliklinikos sąskaitos, esančios AB SEB banke, 26 elektroninio mokėjimo nurodymais, nurodydama pagrindą „avansinis mokėjimas“, „lėšų pervedimas“, „už paslaugas“, į R. G. individualios įmonės sąskaitą, esančią AB SEB banke, pervedė 99 150,52 Lt. Iš jų laikotarpiu nuo 2010-06-23 iki 2011-01-26 8 elektroninio mokėjimo pavedimais iš R. G. individualios įmonės sąskaitos, esančios AB SEB banke, nurodydama pagrindą „avanso grąžinimas“, „lėšų įskaitymas“, „avansinis mokėjimas“, „lėšų įskaitymas, paslaugos“, „lėšų įskaitymas, grąžinimas“, grąžino 50 500 Lt. Tokiu būdu S. P. iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą A. N. konsultacinei poliklinikai priklausantį didelės vertės turtą – 48 650,52 Lt. Iš nuteistosios S. P. priteista 998 925,16 Lt A. N. konsultacinei poliklinikai nusikaltimais padaryta žala (Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-30 nuosprendis Nr. 1-44-174/2014, MGK bylos medžiagos b.l. 93-109).

Klaipėdos AVMI 2017-02-03 sprendimu Nr. (6.5)FR0682-51 (MGK bylos medžiagos b.l. 13-19, 24) patvirtino 2016-10-12 patikrinimo aktą Nr. FR0680-633 ir nurodė S. P. sumokėti 28 340,77 Eur GPM, 19 566,73 Eur GPM delspinigius, 3 524,39 Eur PSD įmokų ir 22 543,21 Eur PSD įmokų delspinigius.

VMI 2017-03-28 sprendimu Nr. 68-49 (MGK bylos medžiagos b.l. 9-10) patvirtino Klaipėdos AVMI 2017-02-03 sprendimą Nr. (6.5)FR0682-51.

MGK 2017-06-23 sprendimu Nr. S-143(7-94/2017) patvirtino VMI 2017-03-28 sprendimą Nr. 68-49 (MGK bylos medžiagos b.l. 246-252).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVMI 2017-02-03 sprendimo Nr. (6.5)FR0682-51, VMI 2017-03-28 sprendimo Nr. 68-49 bei MGK 2017-06-23 sprendimo Nr. S-143(7-94/2017) teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip pareiškėja pažymi skunde teismui ir matyti iš visos bylos medžiagos iš esmės ginčas byloje kilęs dėl pareiškėjos nusikalstamu būdu gautų pajamų vertinimo GPMĮ taikymo prasme. Pareiškėjos vertinimu, mokesčių administratorius ir MGK nepagrįstai prievolę sumokėti GPM sieja tik su pajamų gavimo faktu ir gavimo momentu. Pareiškėjos nuomone, turėtų būti atsižvelgiama ir į pajamų gavimo būdą, t.y. pareiškėjos teigimu neteisėtais veiksmais gautos lėšos negali būti laikomos pajamomis ir būti GPM objektu.

Visų pirma pažymėtina, kad tarp proceso šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, dėl taikytų mokesčių tarifų, dėl sumų aritmetinio apskaičiavimo.

Byloje nustatyta, kad GPM pareiškėjai apskaičiuotas vadovaujantis GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies, 3 straipsnio, 5 straipsnio, 6 straipsnio, 20 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 25 straipsnio, 27 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį GPM objektas yra gyventojo pajamos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį.

GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje pajamos apibrėžiamos kaip pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus: 1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų vertei ar daliai, taip pat mažinant vieneto įstatinį kapitalą gaunamas lėšas (jų dalį) ir (arba) turtą (jo dalį), tenkančius įstatinio kapitalo, sudaryto iš vieneto dalyvių įnašų, sumažinimo daliai; 2) nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą; 3) gyventojo (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) gautą Europos ekonominių interesų grupės pelną ar jo dalį; 4) gyventojo (gyventojui) apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas; 5) sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su teisės aktų nustatyta tvarka organizuojama gyventojo savanoriška veikla ar darbo funkcijomis arba individualia veikla; 6) gyventojų gautą naudą, jeigu neįmanoma nustatyti konkretaus gyventojo gautos individualios naudos; 7) tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais; 8) tarp Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų vienetų Pelno mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą, kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas (dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais.

Analizuojant šią GPMĮ nuostatą atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, pajamos, kaip GPM objektas, įstatymu nėra siejamas su pajamų gavimo teisėtumu ir/ar neteisėtumu. Atkreiptinas dėmesys, kad pajamomis laikomos visos gyventojo gautos piniginės lėšos ir/ar nauda. Be to, aptarto GPMĮ 2 straipsnio 14 dalimi patvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, eliminuojančių gautos naudos (piniginių lėšų) priskyrimą pajamoms, kaip GPMĮ objektui. Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kuri įstatyminė nuostata leidžia jos per tikrintą mokestinį laikotarpį (2008-01-01 – 2012-12-31) gautų piniginių lėšų nevertinti, kaip GPMĮ objekto. Pareiškėjos skundo teismui argumentas, kad GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas pajamų teisėtumo kriterijus, vertintinas kritiškai. Tokios nuostatos ne tik kad nėra įtvirtinta GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje, tačiau tokios išvados nėra pagrindo daryti ir vertinant aktualias teisės aktų (GPMĮ ir/arba MAĮ) nuostatas sistemiškai.

Kaip šiame teismo sprendime jau minėta, pajamomis, kaip GPM objektu, laikytinos visos gyventojo gautos piniginės lėšos ar nauda (išskyrus GPMĮ 2 str. 14 d. išvardintas išimtis). Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (gautos lėšos naudotos šeimos poreikių tenkinimui: atsiskaitant už pirkinius, sumokant sūnui R. G., sutuoktiniui S. P. ir J. G. už įvairias paslaugas) neabejotinai leidžią daryti išvadą, kad pareiškėja neteisėtai gautomis, t.y. iš A. N. konsultacinės poliklinikos pasisavintomis, piniginėmis lėšomis disponavo kaip savomis ir iš to turėjo naudą, kas visiškai atitinka GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą pajamų, kaip GPM objekto, apibrėžimą.

Teismas pritaria MGK padarytai išvadai, kad kitoks GPMĮ nuostatų traktavimas ir GPM objekto pripažinimas tik egzistuojant teisėtai pajamų kilmei, prieštarautų mokesčių mokėtojų lygybės, mokesčių visuotinio privalomumo principams (MAĮ 7 str., 8 str.) ir neteisėtais būdais gaunantys pajamas atsidurtų konkurencine prasme geresnėje padėtyje, nei teisėtas pajamas gaunantys ir GPM mokantys asmenys. Kaip teisingai MGK pažymėjo savo sprendime, daugkartinėje teisminėje praktikoje mokestinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė yra atskirtos ir gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato (pvz.: LVAT 2010-12-23 nutartis Nr., A442-1712/2010, 2011-03-24 nutartis Nr. A442-1056/2011, 2012-09-08 nutartis Nr. A438-2100/2012 ir kt.).

Taigi, MGK išvada, kad pareiškėjos patraukimas baudžiamoje atsakomybėn neeliminuoja jos pareigos sumokėti mokesčius nuo kad ir neteisėtai gautų piniginių lėšų, tačiau iš kurių neabejotinai naudos gavo pareiškėja ir jos artimieji, yra pagrįstos teisės aktų nuostatomis, nustatytais faktais ir tinkamai paremtos, be kita ko, ir teismų suformuotais išaiškinimais, todėl nesutikti su jomis nėra pagrindo.

Remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad vienintelis pareiškėjos skundo argumentas, jog nusikalstamu būdu gautos pajamos (piniginės lėšos) nelaikytinos pajamomis, kaip GPM objektu, atmestinos kaip prieštaraujančios galiojančiam teisiniam reguliavimui (GPMĮ 2 str. 14 d., 3 str., 5 str., 8 straipsnio 1 ir 2 d., MAĮ 7 str. 8 str.). Teismas nenustatė ir kitų ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas, o mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimai paliktini galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos S. P. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.