Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiojo D. B. atstovei pagal įgaliojimą adv. Anai Grinevič, atstovui pagal įstatymą G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal D. B. laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. B. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui sveikatą, jis, 2023 m. sausio 8 d., apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,78‰), (duomenys neskelbtini), savo namo svetainėje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – žmoną R. B., tai yra tyčia abejomis rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė, užėjus sūnui D. B., o R. B. pabėgus į miegamąjį ir grįžus, tęsdamas nusikalstamą veiką koridoriuje vėl griebė R. B. abejomis rankomis jai už kaklo, kėlė į viršų bei stūmė link sienos, po to dešine ranka paėmė už galvos ir trenkė galvą į sieną, tokiu būdu šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai R. B. poodinę kraujosruvą kaklo dešinėje, krūtinėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. B. sukėlė skausmą mažamečiui, o būtent jis, 2023 m. sausio 8 d., apie 15.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,78‰), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), savo namo svetainėje, konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – mažametį sūnų D. B., tai yra sūnui užėjus į svetainę, jis dešine ranka stvėrė sūnui D. B. už kaklo iš nugaros ir taip įstūmė į kitą kambarį, ko pasėkoje sūnus suklupo ant grindų, pastarajam klūpint ant grindų, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė per kairę ausį ir galvos sritį, tokiu būdu sukėlė mažamečiui nukentėjusiajam D. B. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas sutuoktinei, fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui sūnui

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino kaltu padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nurodė, kad nieko nepamena, prašo vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad galimai viskas įvyko dėl emocinės būklės ir apsvaigimo nuo alkoholio. Kiek pamena konflikto metu buvo žmonai sugriebęs rankomis už kaklo ir ranka stumtelėjau jos galvą ir jos galva atsitrenkė į sieną, bet jis neturėjo tikslo, kad žmonos galva atsitrenktų į sieną. Dėl sūnaus D. kiek pamena, dešine ranka paėmė D. iš šono už kaklo ir stumtelėjo, nuo ko D. nukrito.

Po kaltinamojo akto paskelbimo A. B. teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo A. B. prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, pastarojo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys):

Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) apie 15:00 val., nurodytu adresu juos pasitiko R. B., kuri nurodė, kad jos vyras A. B. ją smaugė, taip pat trenkė ir buvo sugriebęs už kaklo jų sūnui D. B., įvykį matė ir dukra E. B.. Ant R. B. kaklo buvo matomi paraudimai, nubrozdinimai, nagų žymės. Ant D. B. kaklo buvo matomi paraudimai. Patikrinus A. B. blaivumą 15:54 val., nustatytas 1.78 prom. girtumas (blaivumas patikrintas alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. ARKA-0022, patikros sertifikato Nr. 1752706). Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 4)

Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023-01-08 apie 15:00 val., palaikant viešąją tvarką bei užtikrinant saugų eismą kartu su Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2-ojo VS vyresniuoju tyrėju Ernestu Abmorševu, iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtaują prieš žmoną ir kabinėjasi prie nepilnamečių vaikų. Atvykus nurodytu adresu pasitiko R. B., kuri nurodė, kad jos vyras A. B. ją smaugė, trenkė jos galvą į sieną, taip pat trenkė ir buvo sugriebęs už kaklo jų sūnui D. B., įvykį matė ir dukra E. B.. Ant R. B. kaklo buvo matomi paraudimai, nubrozdinimai, nagų žymės. Ant D. B. kaklo buvo matomi paraudimai. Atvykusi GMP 5601 apžiūrėjo R. B. D. B. ir nustatė sumušimo žymes kaklo srityje. Patikrinus A. B. blaivumą 15:54 val., nustatytas 1.78 prom. girtumas, patikrinus R. B. blaivumą nustatyta 0,00 prom., (blaivumas patikrintas alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. ARKA-0022, patikros sertifikato Nr. 1752706). A. B. buvo sulaikytas 15:30 val., ir ekipažo V1723 pristatytas į Vilniaus AVPK OVS. Į įvykio vietą buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos darbuotojai, kurie pabendravo su nepilnamečiais. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01089-22 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį. Įvykis filmuotas BODY 8002 (t. 1, b. l. 7).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo teritorija yra aptverta tvora. Įėjus pro medinius vartelius ir paėjus apie 10 metrų pasukama į dešinę pusę ir užlipus laiptais, atidarius plastikines duris patenkama į namo vidų. Įėjus į namo vidų patenkama į koridorių. Pasisukus į dešinę pusę yra matoma koridorius, po dešine puse yra durys į miegamąjį, kuriame yra lova ir spinta. Po kaire puse yra virtuvė, kurioje yra stalas, kėdės, šaldytuvas ir kiti virtuvės daiktai. Koridoriuje yra matoma laiptai į antrą namo aukštą. Paėjus koridoriumi į priekį po dešine puse yra matoma svetainė, kurioje yra matoma sofa, stalas, spinta, televizorius, vaikiški žaislai. Koridoriaus gale yra vaikų kambarys, kuriame yra lova, spinta, stalas, kompiuteris. Taip pat šalia vaikų kambario yra durys į vonios kambarį. Namų aplinka tvarkinga, grumtynių ar kitų pėdsakų įvykio vietoje nepastebėta (t. 1, b. l. 13-19).

Nukentėjusioji R. B. ikiteisminio trimo metu parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2023-01-08 apie 15:00 val. jos vyras A. B. priėjo prie jos svetainėje, ji stovėjo prie spintos, dėjo į ją stiklines, jis jai pradėjo reikšti priekaištus, kodėl ji pajudino nuo Naujų metų likusią fejerverko dėžę kieme, taip pat, kodėl be jo nupuošė eglutę, tada pradėjo abejomis rankomis ją smaugti suėmęs už gerklės. Tada į kambarį atėjo sūnus D. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Ji su sūnumi buvo susitarusi, kad jei jos vyras pradės vėl prieš ją smurtauti ir ji negalės pati išsikviesti pagalbos, jis parašys jo motinai žinutę, kad iškviestų policiją. Ji sūnui palinksėjo, duodama ženklą, kad jis parašytų jos motinai ir iškviestų policiją. Tada vyras sureagavo į tai, kad jie susižvalgė, klausė jos, kas čia vyksta, pradėjo ją įžeidinėti įvairiais žodžiais. Tada atsisukęs į sūnų pradėjo jį įžeidinėti sakydamas, kad sūnus yra „durnas“, „debilas“. Ji tuo momentu nubėgo į miegamąjį, parašė mamai žinutę, kad iškviestų policiją, pakišo telefoną po pagalve ir grįžusi į koridorių pamatė, kad sūnus klūpi ant žemės savo kambaryje, o vyras trenkė sūnui su ranka per kairę ausį. Ji pradėjo jam šaukti, kad nelystų prie vaikų. Jis vėl atsisuko į ją, stvėrė jai už kaklo abejomis rankomis ir pradėjo kelti ją į viršų ir stumti link sienos, ji atbulomis priėjo prie sienos, tada jis paėmė dešine ranka jos galvą ir trenkė ją į sieną, taip sutrenkdamas jai galvą dešinėje pusėje. Dėl jo šių veiksmų ji visą laiką juto fizinį skausmą. Visą situaciją matė ir dukra E. B., gimusi (duomenys neskelbtini). Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, tačiau niekada nesikreipė į policiją, kadangi jis pats dirbo policijoje ir ji visą laiką bijojo, kad niekas jai negalės padėti. Taip pat žinojo, kad jei išgirstų, kad skambina policijai, tikriausiai ją užmuštų. Ji jo labai bijo, bijo, kad jis grįš į namus ir pradės prieš ją ar prieš vaikus vėl smurtauti. Prašo pritaikyti jam kardomas priemones, kad jis negalėtų artintis nei prie jos, nei prie jos vaikų, nes jis yra alkoholikas ir visiškai nesupranta savo veiksmų. Jis yra ne kartą gydęsis dėl alkoholio priklausomybės, tačiau jam tai nepadėjo. Labai bijo dėl savo ir savo vaikų sveikatos, bei gyvybės, kadangi vyras yra neprognozuojamas (t. 1, b. l. 46-47).

Nukentėjusioji R. B. papildomos apklausos metu parodė, kad 2023-01-08 apie 15:00 val., kai vyras A. B. sukėlė konfliktą, svetainėje ir priėjęs prie jos abejomis rankomis paėmė ją už kaklo abejų pusių ir taip spaudė, t. y. smaugė suėmęs už kaklo ir gerklės. Tuo metu, kai ją smaugė, į kambarį užėjo jų sūnus D. B., tada vyras ją paleido. Kadangi su sūnumi buvo susitarusi, kad jei vyras pradės vėl prieš ją smurtauti ir ji negalės pati išsikviesti pagalbos, jis parašys jos motinai žinutę, kad iškviestų policiją. Ji sūnui palinksėjo, duodama ženklą, kad jis parašytų jos motinai ir iškviestų policiją. Tada vyras sureagavo į tai, kad jie susižvalgė, klausė jos, kas čia vyksta, pradėjo ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada vyras atsisukęs į sūnų pradėjo jį įžeidinėti sakydamas, kad sūnus yra „durnas“, „debilas“. Ji tuo momentu nubėgo į miegamąjį, parašė mamai žinutę, kad iškviestų policiją, pakišo telefoną po pagalve ir grįžusi į koridorių pamatė, kad sūnų vyras paėmęs dešine ranka už kaklo iš nugaros pastūmė ir sūnus suklupo ant grindų gulinčio kilimo savo kambaryje, po to vyras trenkė klūpinčiam sūnui dešinės rankos delnu, t. y. sudavė vieną kartą per kairę ausį. Ji būdama koridoriuje pradėjo vyrui šaukti, kad nelystų prie vaikų. Vyras tada atsisuko į ją ir atėjęs į koridorių sugriebė ją abejomis rankomis už kaklo ir pradėjo kelti ją į viršų ir stumti link sienos, ji taip laikyta už kaklo atbulomis buvo privesta prie sienos, tada vyras kaklą paleido. Tada paėmė dešinės rankos delnu jai už galvos kairės pusės ir dešinės pusės jos galvą trenkė gan stipriai į sieną. Dėl vyro visų šių veiksmų ji visą laiką juto fizinį skausmą, tiek kaklo, tiek galvos srityje. 10 balų sistemoje visą skausmą vertina 9 balais. Pirmoje apklausoje sakė, kad visą situaciją matė ir jų dukra, bet dabar geriau prisiminus gali pasakyti, kad iš tiesu jį nematė, jai atrodo, žaidė kažkur kambaryje, nes jos minėto įvykio metu nepastebėjo. Po to atvykusi policija sulaikė vyrą ir išvežė. Taip pat gali pasakyti, kad poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, nežino, iš kur atsirado, ir kairėje plaštakoje, iš kur, ji tiksliai nepamena, pasakyti negaliu. Civilinio ieškinio vyrui nereikš. Taip pat prašo, jeigu yra galimybė, neapklausinėti jos mamos, nes ji labai prastos sveikatos ir labai nervinasi, nenori kelti jai streso (t. 1, b. l. 61-63).

Iš byloje esančios VTMT Vilniaus skyriaus gauta specialisto išvados Nr. G/94/2023(01) matyti, kad:

1. R. B. padarytos poodinė kraujosruva kaklo dešinėje, krūtinėje, dešiniame dilbyje, kairėje plaštakoje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais).Poodinės kraujosruvos dešinės plaštakos III-o delnakaulio projekcijoje padarytos prieš 3-7 paras, kitos poodinės kraujosruvos 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros.

2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. R. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą.

3. Sužalojimai padaryti „nemažiau kaip šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamosios nurodytu būdu.

4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo.

5. R. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

6. Atsakyta šios išvados 1-me ir 3-me punktuose (t. 1, b. l. 54-55).

Nepilnametis nukentėjusysis D. B. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė: esu D. B., mokausi (duomenys neskelbtini); Sutinka papasakoti apie įvykį. Gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau gyveno su tėčiu, dabar - mama, sesė ir jis. Su mama visai geri santykiai, padeda namų darbus paruošti, su tėčiu nelabai santykiai. Neturi apie ką bendrai kalbėti, su mama tėtis ir irgi ne kažką sutaria. Tėtis kabinėjasi, kažką ne taip padėjus, pradeda kabinėtis, kai išgeria. Kai pas juos gyveno, tai kiekvieną dieną gėrė. Neina su juo kalbėti, jis pradeda rėkti ant jo, labiau mamai agresyvus, rėkauja, buvo muštynės kelis kartus. Kažkur sausio pradžioje prasidėjo. Sėdėjo savo kambaryje, skaitė knygą. Išgirdo riksmą, jo kambarys, iš karto ir svetainė. Viskas vyko svetainėje, rėkavo. Į prokurorės klausimus: Matė, paėmė mamą už galvos ir su galva į spintą, tada dar buvo paėmęs už kaklo. Kaip suprato, ji jam palinksėjo su galva, nes buvo taip susitarę, tada jis rašo močiutei ir ji iškviečia policiją. „Debile“ buvo keiksmai mamai ir šaukė. Išėjo iš savo kambario. Tėtis priešais mamą, mama nugara į spintą. Jis atsimena, rėkavo, pradėjo pulti, pirmą kartą paėmė mamos galvą su dviem rankomis, trenkė į spintą, kai išlindo iš kambario, matė. Rėkavo, paskui priėjo arčiau, paėmė už viršaus galvos ir žandikaulio, ir stūmė į spintą galvą, mama su galva atsitrenkė į spintą. Mama nenukrito. Tada jis paėmė už kaklo su dešine ranka iš priekio ir prirėmė mamos galvą. Nei trenkė, nei nieko, pradėjo rėkauti į ausį: „debile, ko tu lendi“. Konfliktas kilo dėl to, kad mama patraukė fejerverkus, nes fejerverkai buvo nesaugioje vietoje ir prisikabino dėl to. Palaikė mamą už kaklo kelias sekundes, jie buvo susitarę su mama, ji palinksės jam, ir kvies policiją. Palinksėjo mama, kai laikė jis už kaklo, jis atsisuko į jį ir pradėjo pulti. Atėjo, jį abiem rankomis už kaklo paėmė, pastūmė. Stovėjo priešais savo kambario duris. Nukrito ant kelių, tada jis trenkė per kairę ausį delnu, į kairę ausį pataikė. Skausmas buvo vidutinis. Ausies nelabai skaudėjo, kaklą daugiau. Mano, 6 balai jautė fizinį skausmą, emocinį - 8, labai blogai jautėsi, biškį nublanko prisiminimai. Kai nukrito, jis davė jam per ausį, nelabai stipriai. Mama atėjo ir pasakė: „ko kabiniesi prie vaikų“. Kaip suprato, per tą laiką mama parašė močiutei. Jis jam pasakė: „nelysk arba bus blogai“, tada nuėjo jis į savo kambarį skaityti. Ir tada, gal po 15-20 min., atvyko policija. Kai liko kambaryje, girdėjo riksmus, bet nėjo, nes jis pasakė, kad bus blogai. Atrodo jų miegamajame girdėjo riksmus, bet nebuvo nuėjęs. Biškį aprimo ir atvyko policija. Sarkastiškai sakė mamai: „ačiū, kad iškvietėt“. Sesė buvo prieškambaryje, maišėsi, kai pradėjo rėkti, vaikščiojo, mama tada išsigando. Yra svetainė ir prieškambaryje vaikščiojo, kai prasidėjo smurtas, tada pabėgo, nes praeitus kartus irgi pabėgdavo. Ne pirmas kartas. Girtas, daug įpūtė, sakė krikštatėvis. Išgerės buvo. Buvo tas periodas, kai kiekvieną dieną girtas buvo, tai nelabai atpažinsi, kada blaivas. Būna dėl mažiausio dalyko, mama nesišneka ir prilenda, mama kažką ne taip pasako, irgi prilenda. Daiktų nemažai sudaužęs yra. Seniai buvo, lindo, jam atrodo, neveikė Kalėdų žibintas, mama nuėjo paklausti, tai irgi daužė, tėtis mamą daužė. Nekvietė policijos, nes mamai tada buvo gaila jo. Anksčiau buvo geras, dirbo policijoje. Prieš 2-3 mėn. buvo dėl žibinto. Iš kito įvykio mamai buvo mėlyna ir ištinus akis. Gal prieš 6-7 mėnesius, nes jis daužėsi. Prie juos (vaikus) nešoka muštis, su delnu pliaukšteli per galvą. Kai atvažiavo policija, pas mamą buvo žymės ir galva patinus, buvo medicininėje apžiūroje. Pas jį matėsi ant kaklo linija. Ir mamai buvo taškiukai mėlynų kaip žaizdų. Atėjo girtas, gal savaitė po visko, atėjo prie durų ir pradėjo daužyti. Jie iškvietė policiją, bet jis pabėgo. Antrą kartą atėjo irgi, bet vėl pabėgo, jo ieškojo policija. Jis buvo prisigėręs, nes matėsi per verandos stiklą, kad akys skraido. Tipo įleiskite arba bus blogai. Antrą kartą paskambino, pasakė, kad norėjo pasiimti drabužius, mama pasakė: tai ateik, kai yra policija, bet tėtis nesutiko, bet ir policija sakė, kad buvo girtas. Po to įvykio neteko bendrauti su blaiviu, buvo grįžęs daiktų pasiimti, atsiprašė: „tipo atsiprašau, daugiau taip nedarysiu, važiuosiu gydytis“. Kokius 3 kartus važiavo gydytis, bet nepadėjo, dabar bendrauja neutraliai. Nenorėtų, kad taip tęstųsi, bet nebent jis būrų susitvarkęs, negertų, nebūtų agresyvus. Jei girtas, tegul išvis negrįžta. Kai sudavė jam per ausį, girdėjo tik riksmus, bet nesuprato, kad būtų buvę kokie veiksmai. Sakė, jei lysiu bus blogai, tai nenorėjo lysti. Už galvos suėmė mamą, už žando ir pastūmė. Viskas buvo prieš jam suduodant. Vieną kartą jam sudavė per ausį Kai nukrito ant kelių, biškį kelį, kaklas kita dieną, paskaudėjo. Kažkur gal 4 balų kelio skausmas buvo. Praėjo, dėl ausies kitą dieną biški skaudėjo, maždaug iki vidurdienio. Buvo raudona ausis (t. 1, b. l. 90-92).

Iš byloje esančios VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G93/2023(01) matyti, kad D. B. po įvykio 2023-01-08 kūne sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 68-69).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti BODY kamerų vaizdo įrašai:

Matome kaip policijos automobilis privažiuoja prie namo pažymėto Nr 11 iš policijos automobilio išlipa policininkai ie eina į namą. Duris atidaro ir pasitinka moteris R. B., bei sako jau atsibodo, gyvent.

R. B.: Muša, visai pora metu kenčiu kenčiu, kenčiu bet jau daėdė, smaugė.

Policininkas užeina į patalpą ir matome A. B..

Policininkas: Kas vyksta čia pas jus? Atsistokit čia rankas parodykit, kas nutiko su žmona?

A. B.: Nieko.

A. B.: Ne, nieko.

Policininkas: Meluojat, kaip nieko jeigu jau atvažiavome reiškia kažkas atsitiko, skriaudėt žmona, meluojat, žmona sako kitaip? Alkoholį vartojot?

A. B.: Truputį.

Policininkas: Šiandien, neseniai, supratau? Nesigirdi ką atsako A. B.. Dokumentą turit savo duokit dokumentą.

A. B.: Taip eina atsinešti dokumento.

Ir tuo metu girdisi kaip moteris sako: kas buvo, sakyk, trenkė tau?

Vaikas (berniukas) atsako: Taip.

B. dokumento neranda, sako, kažkur padėtas kitur.

A. B.: Nežinau.

Policininkas: Aš pas jus klausiu, žmona išklausysim irgi o iš jūsų pusės, ko nepasidalinat?

Moteris: Nereikalingi, smaugė už kaklo.

Policininkas su policininke pažiūri į moters kaklą ir sako: čia viskas matosi.

Policininkas: A. B. sako reikės sulaikinėti, renkitės maukitės batus.

Moteris: Aurimai aš labai atsiprašau, aš norėjau kad tu važiuotum gydytis, nes čia yra alkoholizmas, aš norėjau, kad tu važiuotum gydytis.

Policininkas: Gerai,bet čia rankų naudoti negalima, todėl kad esat sulaikytas dėl smurto artimoj aplinkoj, maunatės batus, esat sulaikomas.

Policininkė: Smurtavot prieš žmoną prieš sūnų, kas vyksta čionai.

Policininkas: Vaikų teisių reikės.

A. B.: Jus pareiškimą gavot, kad mane jau sulaikyti.

Policininkė: Palaukit, pareiškimas yra nereikalingas.

Policininkas: Mes pagal faktą pradėsime tyrimą.

Policininkė: Kodėl jūs smaugėt savo žmoną, kodėl trenkėt vaikui?

A. B.: Nesupratau.

Policininkė: Ko nesupratot? Policininkas: Renkitės maukitės batus.

A. B.: Neturiu batų.

Policininkas: Negalit be batų į areštinę, nepriims be batų.

A. B.: Su kojinėmis važiuosiu.

Policininkas: Nevažiuosit su kojinėm.

Moteris: Aš tai A. padariau dėl to, kad jau gresia mano gyvybei, jisai žinokit, man daug kartų mušė.

Policininkas: Supratom po to viską paaiškinsit mums.

Moteris: Aš jau bijau kad kraujas kada nors ant smegenų išsilies.

Policininkas: Kur jie batai reikia batų, aukitės batus einam, striukė einam į automobilį.

A. B.: Jus žinot jeigu jus pareigūnas jums reikia prisistatyti, kas jus esat?

Policininkas: Jeigu jums reikia prisistatysiu tyrėjas Abmorščevas, dabar aukitės batus ir vykdykite reikalavimus.

Policininkas: Iš Vilniaus rajono policijos komisariato, niekur neinam, aukitės batus.

Policininkas: Aukitės batus batai jūsų prie durų.

A. B.: Čia ne mano batai.

Policininkas: Imkit striukė, batus prašom rengtis gražiai.

Policininkas: Eikit į tualetą.

Moteris: sūnui ne 15, o bus 14.

A. B.: Ačiū R., dėkoju tau, galiu pasiimti pasą, rūsyje kuprinėje turiu pasą.

Policininkas: Einam iki rūsio, paso reikės bet kokiu atveju.

A. B. paima pasą kartu su policininku.

Moteris: Ne kas kitas kaltas, o tu pats, tiesiog atsibodo.

A. B.: Tu šaunuolė.

Policininkas: Viskas baikit.

A. B.: Viskas gerai, ko tu čia kalbi dabar.

Eina kalba apie vaiką, kad vaikui 13 metu.

Moteris: 39.

2023-01-25 apžiūros protokole apžiūrėti BODY kamerų vaizdo įrašai:

A. B.: Susitarus su kažkuo, ką čia diriguoji? - žmonai sako.

Policininkas: Nekalbėkit, patylėkit, A., žiūrėkit, atsigėrėt ar ne, vandens, nes jau, aukitės batus einam.

Policininkas: Aš paėmiau pats.

Policininkas: Taip jus esat sulaikytas, aš prašiau jūsų pateikti dokumentą.

Policininkas: Nes jums reikalingas jūsų dokumentas.

Policininkas: Ne.

Policininkas: Mums reikalingas jūsų dokumentas, kontaktiniams duomenims.

A. B.: Pas jus turi būti sankcionuota paėmimui.

Policininkas: Aukitės batus ir einam.

Policininkas: Aukitės batus ir vykdykit kas jums sakoma ir einam iki automobilio.

Policininkas: Būsite sulaikytas, dėl smurto artimoje aplinkoje galimo atvejo.

A. B.: Ir ką jūs darysite, tai supildykit tada protokolus.

Policininkas: Tai supildysime.

A. B.: Nes jeigu ruošiatės mane sulaikyti, nuo dabar pildykit protokolus.

Policininkas: Pildysime.

A. B.: Nes jūs neturit teisės, pildykit.

Policininkas: Pildysim. Reikia kad eitumėte iki tarnybinio automobilio, kadangi esate smurtaujanti pusė, supratot.

A. B.: Tai pildykit.

Policininkas: Bus supildyta, jūs esat atskiriamas nuo savo žmonos, nes smurtavot, nes yra dvi konflikto puses, smurtavot ne tik prieš žmoną, bet ir prieš vaiką savo, striukę paimkit savo, einam iki automobilio. Vartojat vaistus, turit pasiimti.

A. B.: Galėsit suleisti, aš nežinau kaip leisti, piniginės dar reikia.

Policininkas: Nu jo reikės.

Matome kaip A. B. eina iki tarnybinio automobilio ir tai sėda tai nesėda nueina link namo po to grįžta ir sėda į tarnybinį automobilį.

Girdime kaip kažkas pučia į alkotesterį, po to matome A. B..

Policininkas: 15:54 -1,78, duokit dar vieną antgalį, mamą reikia patikrinti, blaivi neblaivi.1,78.

R. B.: Ne, kaip aš matau kas vyksta, aš iki gyvenimo galo nevartosiu.

Policininkas: Pūskit pūskit, dar, dar, užteko, nuliukai. Tuoj ateis mano kolegė, mes tuoj pradėsime, atliksime apklausą. Atvažiuos vaikų teisės, atvažiuos, nes smurtaujama buvo prieš vaiką, niekas vaikų neatims, jūs blaivi, viskas gerai bus. 15:55 moteris nuliukai.

Atvažiuoja kitas ekipažas, policininkas sako: tai perimsit jį tvarkoj. Kalbasi apie faktinį sulaikymą, apie 15:30.

Policininkas: Eikit Aurimai, sėskit į kitą automobilį. Vaistus padavėm, kitas atsako, jo padavėt. A. B. pasodinamas į kitą policininkų automobilį.Laikas 15:58

Policininkas: Kaip sako, jeigu kažkas atsitiks su sveikata, pasakykit, ką sako sėdintis policijos automobilyje A. B. nesigirdi.

Policininkas: Kvies medikus.

Policininkas: moterį reikia apžiūrėti ir vaiką.

Medikas užėjęs į namus sako: einam į kambarį, kambarį.

R. B. nori pasakoti kaip viskas prasidėjo konfliktas.

Policininkas: Medikams tai neaktualu.

R. B.: Tai griebė už gerklės ir rodo sau ranka į kaklą.

R. B.: Jo, smaugė su rankom, va čia vieną kartą, kitą kartą va tenais, nusivedęs už durų, paskui paėmė mano galvą, va taip va, ir trenkė į tą sieną, čia šį kartą. Nes prieš porą dienų man čia daužė, ranka buvo mėlyna.

R. B.: Jis manę muša beveik du metus.

Policininkas: O kodėl jūs kentėjot, nesikreipėt į policiją, laukėt, tiek laiko tempėt?

R. B.: Todėl, kad ji buvęs policininkas, todėl, kad jis gauna pensiją, dėl to, kad jis buvo prigąsdinęs, kad iš manęs atims vaiką.

Policininkas: tai ką, jeigu jis buvęs pareigūnas, jis gali tokia nesąmones daryti?

R. B.: man buvo gaila, nes jis daug metu buvo normalus vyras.

Policininkas: Nu supratau.

R. B.: Dėl to, kad aš tikėjausi žinokit.

Policininkas: Supratau, apžiūrėkit.

R. B.: Paėmė mano galvą ir trenkė į sieną, šiandien. Man čia skauda, rodi sau į galvą ir kaklą.

Tada medikas apžiūri R. B.. B. rodo sau į pakaušį ir sako: kas čia liečia, yra daug kartų ankščiau mušęs.

Policininkas prašo mergaitės eit į savo kambarį pažaisti ir mergaitė išeina.

Po to medikas apžiūri berniuką.

Berniukas D. B.: Va čia va smaugė.

Policininkas: Yra kažkas, matosi raudona.

Medikas: Paraudimas, tada prašo dokumentų ir sako: viską užpildysime.

Policininkas: Pas mus dokumentai tuoj atnešiu ir eina dokumentų, paima iš policininkės ir neša medikams dokumentus.

R. B.: Čia iš ankščiau.

Policininkas: Nesuprantu, kodėl jus tiek laiko kentėjot. Negerai, kad kentėjot, labai negerai.

Medikas: skriaudėjas jaučia tą, atrodo, kad tai yra visiškai normalu.

Po to kalbama apie adresus, kur kas registruotas, kam priklauso namas ir t.t.

R. B.: Aš norėjau išsiskirti ir pabėgti, bet bendru sutarimu, jisai nesutiko, aš praėjau visą mediaciją, tarp kitko, jis dar dirbo policijoje ten

2023-01-26 apžiūros protokole apžiūrėti BODY kamerų vaizdo įrašai:

R. B.: Praėjau visą mediaciją, tada padaviau į teismą dokumentus, bet teisėja atmetė ir pasakoja apie namą, kelintų jis statybų, kiek kvadratų, nieko reikšmingo ikiteisminiam tyrimui. Po to B. pasakoja, kad negali išsiskirti, nes negali įregistruoti namo, padėtis be išeities. Kaip prašė vyro gydytis nuo alkoholio, sako, buvo priklausomybės centre.

R. B.: kartais raminančių pačiulpiu, o kai duoda į galvą, tada ibuprofeną, nes, suprantat, paskutiniu metu labai suintensyvėjo, suprantat, tiek kartų, kiek jisai mane muša galiu parodyti, va sausio 1 d.

Policininkas: Kodėl jūs tiek kentėjot, aš negaliu suprasti, jus taip mušė, o jūs niekur nesikreipėt.

R. B.: Du kartus jisai buvo atėjęs su peiliu, maniau, kad jis mane papjaus.

Policininkas: Baisu.

R. B.: 30 diena, 28 diena, pažiūrėkit, kokios priežastys, todėl, kad aš nuėjau pažiūrėti, kodėl neveikia girlianda, o šiandien todėl, kad.

R. B.: Tai va iš pradžių jis atėjo į virtuvę, pradėjo prie manęs prisikabinti, kodėl per Naujus metus mes paleidome vieną fejerverką ir rodo, kur buvo tas fejerverkas paleistas, prisikabino, kad aš jį niekinu, aš tokia, anokia, ir kodėl tą fejerverką parnešiau į kitą vietą, nes jis vyras, jis sutvarkė, ir ko aš lendu, kur man nereikia, tai va dėl to, bet dar neįsiplieskė konfliktas čia, virtuvėje buvo, aš, va indaplovė, ėjau plauti indus.

Policininkas: O žiūrėkit, tai pranešė jūsų mama, mamai parašėt žinutę, taip.

R. B.: Suprantat, kadangi jis jau daug kartų mane jau muša, nes jeigu mano vaikas ar aš pati skambinčiau, jis mus užmuštų ir jūs nespėtumėte atvažiuoti.

Policininkas: Tai jūs parašėt mamai žinutę ir mama iškvietė policiją.

R. B.: Praeitais metais sutariau su mama ir jau seniai, kai tik prasidėjo smurtas, sakau mamai, jeigu mums bus blogai, mama turi į savo telefoną įsirašiusi mūsų adresą, pilną, normalų, ir sakau, mama, tu stebėk, aš parašysiu žinutę, nes, suprantat, nu kiek galima kentėt .

Policininkas: Nu tikrai stebiuosi, kad jūs tiek kentėjot laiko, muša tikrai, jeigu jūs rodėt iš tos nuotraukos tokia mėlynę, tai nežinau, ar galima ji vadinti vyru, jeigu prieš moterį taip rankas kilnoja.

R. B.: Žinokit, aš jaučiuosi gal biškį kalta, kad nu ta prasme.

Policininkas: Jūs savęs neturit kaltinti niekuo, čia jūs niekuo dėta, čia už tokius dalykus turi būti atsakomybė.

R. B.: Aš galiu pasakyti, kokia iš tikrųjų yra tiesa, mes vedę 15 metų, 10 iš jų gyvenome normaliai, šiaip, kai jis nevartoja alkoholio, tai jis normalus, tvarkingas.

Policininkas: Tai ponia, tai visi kas nevartoja, visi normalūs, o kai išgeria, apsisuka kitaip pasaulis.

R. B.: Svarbiausia, kad aš seniai pastebėjau ir prašiau, davai mažiau tu, nu negerk tu, suprantat, jis buvo mane vienu metu įtikinęs kad normalu, kad savaitgalį vyrai girti, visi tiesiog taip, dar ir aš sunenormalėjau, o ne jie.

R. B.: ir aš sunenormalėjau, o ne jie.

Policininkas: Kiekvienas turi savo požiūrį tuo klausimu, vienam normalu, kitam ne.

R. B.: Galvojau, gal įkalbėsiu važiuoti gydytis, Minesota, dar kažką, bet suprantat, kuo toliau, tuo blogiau. Vat jeigu jau vaikui trenkė. Po to paduoda medikui dokumentus.

R. B.: Šiandien, tai žinokit, negaliu pasakyti.

Policininkas: Negalit.

R. B.: Nes ji čia makalavosi.

Policininkas: Supratau, o sūnus matė.

R. B.: Jo jis va čia atėjo.

Policininkas: Supratau.

R. B.: Bet šiaip, kad vyksta pas mus smurtas, abu vaikai, nes kartais, žinokit, net iki tokių bajerių, mes miegam ten, ateina mane mušti, tai vaikas.

Policininkas: Ta prasme, ką reiškia mušti, ateina iš niekur nieko, pradeda jus mušti?

R. B.: Va dėl tokių priežasčių, kaip sakau, Aurimai, tave erzina mano egzistavimas tiesiog, muštynės gali kilti, va nebaigiau stiklinės, atnešiau ten girliandą, po to prisikabino, kodėl eglutė, kol jis buvo nulėkęs į parduotuvę pirkti degtinės.

R. B.: Tai jis kasdien geria, nu ta prasme, jis įsidarbino nuo gruodžio 20 d., bet jis kiekvieną vakarą su tokiais vyzdžiais, aš nežinau, kaip jo neišmeta.

Policininkas: Kur dirba.

R. B.: Montuotojas, ar kažkas tokio. Aš su juo minimaliai, kadangi jis prie manęs kabinasi, aš užsidarau, kad nesivaidenti jam net būnant, čia ne gyvenimas.

D. B. sako: sunkiau girdžiu, medikas apžiūri ausį.

R. B.: Ne, vaikas čia stovėjo, o jis pradėjo ant to vaiko, kad tu kvaily, debilas, nieko nepasieksi, nulėkė tam kambaryje už kaklo stvėrė ir pastūmė, jisai ant klupščių vaikas ir tada jam per ausį, tada aš atėjau, sakau, ką tu darai, ko tu lendi prie vaikų, žodžiu, gal aš ir ne taip sakiau, ta prasme palik vaikus ramybėje, ką čia išdarinėji, tada vėl grįžo prie manęs. Kai jis va tą va vaiką stūmė, aš nubėgau greitai į miegamąjį ir parašiau mamai žinutę, kviesti policiją.

Policininkas: Gerai, papasakosit viską smulkiai apklausoje, jus apklausim, nurodysit.

R. B.: Va aš parašiau mamai kviesti policiją, ir parodo policininkui telefone žinutę.

Policininkas: Supratau, gerai, nurodysit, kur jums trenkė, kuriose vietose, kiek kartų.

R. B.: Žinokit, dėl skyrybų, kiek kartų aš jau prašiau, žinokis, sakau, davai išsiskirsim, va žiūrėkit ir jam rašiau, kaip tu manai, kiek žmogus gali kęsti smurtą ir nesikreipti į policiją, kaip ilgai žmogus gali vaikščioti su mėlynėm ir slėpti, ir verkia.

R. B.: Tai va jis nieko man neatrašė, aš jam gražiai parašau, nei ten kokiais keiksmažodžiais, nu tiesiog atsipeikėk žmogau, va žiūrėkit, kai nueina, darbe jis biškį prasiblaivo, rašau jam, davai išsiskirkim, tu eik savo keliu, aš savo. Jam vienodai.

Policininkas: Nusiraminkit, jo nėra, dabar ir greičiausiai nebus, ilgai.

R. B.: Tai jis vieną kartą mane buvo ant lovos sugulęs, va taip rankas užspaudęs ir va taip va kumštį suspaudęs, bet tada nebuvo, jis ruošėsi muštis, bet aš jau verkiau ir sakiau, taigi tu buvai policininkas, taigi tu skaitei tos mokymus, kad smurtas šeimoje yra blogai ir tai yra.

R. B.: Smurtas šeimoje blogai, jisai klausė, klausė tada ir netrenkė, ir nusiramino, bet, suprantat, jeigu kumščiais pradeda daužyti. Žinot, kodėl aš laukčiau policijos, aš tiesiog bijau, kad vieną dieną, ta galva, atrodo, ištisai jau skauda, aš bijau, kad neišsilietų kraujas ant smegenų, kas man vaikus užaugins.

Policininkas: Gaila man jūsų, tikrai labai gaila.

R. B.: Nes mano rankos jau daug kartų buvo mėlynos, aš tiesiog, aš rankas sukryžiuoju, rodo į pakaušį, jisai va čia daužo, kad veidas nebūtų mėlynas, tai rodo, kaip rankas sukryžiuoja ant pakaušio, pakeliu kuo aukščiau, kad galvos kuo mažiau, bet tai suprantat, rankos tai kenčia. Aš dabar net biškį mėlyna, čia pamėlo ir išlindo čia mėlynė, kiaurai per ranką, tai aš jam sakau, jeigu į galvą, jeigu išsilies.

Policininkas: Čia blogai, jeigu smūgiai ištisai, jis gali pataikyti į smilkinį iki nelaimės daug nereikia jus.

R. B.: Jeigu neįgalia padarys, ką aš savo vaikams valgyti duosiu.

Policininkas: Dabar situacija praėjo, jūs jau nesijaudinkit.

R. B.: Aš sau pasakiau, kad jau 23 metais kažką darysiu.

Policininkas: Puiku, negali taip būti.

Medikas: Teisingai.

R. B.: Aš jau pavargau.

Medikas: Visą gyvenimą negali tęstis, jeigu tai tampa norma, namuose vaikams reikia užaugti.

Policininkas: Vaikai nepilnamečiai viską mato, ta mergaitė, 5 metukai, kiek jai.

Medikas: Į ligoninę važiuoti, aš nemanau, kad reikia.

R. B.: Ne, nereikia.

Medikas: Tvarkingai aprašau tą situaciją visą ir aš nežinau po to.

R. B.: Va žiūrėkit, ranka iš kitos pusės net pamėlo, rodo telefone.

Policininkas: Baisu.

Policininkas: Aišku, nenormalu, čia net kalbų nėra dėl to.

Medikas: Tai žiūrėkit, jeigu šiandien pradėtų svaigti galva, jeigu dvejinsis akyse, mirgėtų, nedelsiant kvieskit greitąją.

R. B.: Ne, žinokit, šiandien lyginant su praeitais kartais, čia labai švelniai, žinokit.

Policininkas: Kartais tiek ir trūksta, būna, klausykit, ką sako.

Medikas: Jeigu kažkas ir su vaiku, tai kvieskit, jeigu ten per kairę ausį trenkė, tai vis tiek.

R. B.: Aišku, per galvą jam yra ir anksčiau daužęs. R. B. kaip, su delnu palei pakaušį.

Medikas: Žinot, kai vyras trenkia, jėga yra ne ta, didelė jėga, dėl to ir patariu, jeigu kažkokie simptomai atsirastų, reikia kviesti greitąją, tada reikės važiuoti į ligoninę.

Policininkas: Kuri jūsų brigada.

Medikas: 5601.

Policininkas: Ne, niekur neveš, tik sumušimai.

R. B.: Ir tarp kitko tada, kai buvo man mėlynė ant akies, kai jau matėsi, aš jam ryte, kai jis išeidinėjo į darbą, nes čia jau buvo.

Policininkas: Ne, prie mergaitės niekada nelindo.

R. B.: Pasakiau, dabar važiuoju tiesiai į policiją, tai su fingalu.

Policininkas: Reikėjo važiuoti.

Medikas: Duoda pasirašyti dokumentus R. B.. Kad apžiūrėjo, čia dėl vaiko, kad nereikia į ligoninę važiuoti, sekantis, kad niekam nepasakosim, apie jus jūsų ligas.

R. B.: O kaip dėl vaiko, aš apie praeitį.

Medikas su R. B. kalba apie sūnaus ligas, nereikšminga ikiteisminiam tyrimui.

R. B.: Pasakoja medikui apie vaiko ligas. Po to sako, aš bijau, kad neateitų jis prie darželio, ko nepadarytų.

Policininkas: Žiūrėkit, greičiausiai, jam bus pritaikyta kardomoji priemonė nesiartinti, nepalaikyti jokių kontaktų su jumis, jokių ryšių, jūs busit po to papildomai informuota, jeigu taip bus, greičiausiai, kad bus paskirta, jeigu jis tą kardomąją priemonę laužys, jūs ten matysit, jis ateina kažkur ten ar ką, skambinat į policiją, kviečiat, sakot, buvo toks toks įvykis, nebijokit drąsiai skambinkit, nebelaukit jau.

Matome, kaip ateina kažkoks vyras su moterimi, jį pasitinka policijos pareigūnai lauke ir visi eina į B.namus.

Policninkas: Jis jau išvežtas.

Policininkas: Jau buvo visi, apžiūrėjo, jūs paskutiniai.

Vyras: Supratau.

Vyras su moterimi pasisveikina ir eina pasikalbėti su vaikais.

Policininkas: Pabendraukit, o mes netrukdysim.

Vyras B. sako: reikės vardų, pavardžių, rašo vardus, pavardes, forminami dokumentai.

Laikas 16:30 (t. 1, b. l. 27-30).

III. Dėl veikų kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnio 3dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kitokio smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis A. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. naudojo prieš sutuoktinę R. B. fizinį smurtą, dėl panaudoto smurto ši juto fizinį skausmą bei buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, bei sukėlė fizinį skausmą mažamečiu sūnui D. B.. Nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos tinkamai.

BK 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Pagal teismų praktiką paaiškėjus, kad asmuo per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnis, 233 straipsnis); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitų nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimų išsprendimui); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125/2006).

Šiuo atveju ištyrus įrodymus matyti, kad A. B. naujas tyčines nusikalstamas veikas padarė 2023 m. sausio 8 d., o tai reiškia nepraėjus vieneriems metams nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-503-369/2022, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, priėmimo, todėl šioje byloje teismas sprendžia dėl A. B. baudžiamosios atsakomybės už visus nusikaltimus ir iš naujo pirmojoje byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų bei teismo nustatytų faktinių aplinkybių išsamiau neanalizuoja, nes pirmajame nuosprendyje yra konstatuota, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą A. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir už tai paskirti bausmę.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nustato jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe, jog nusikalstamą veiką A. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę A. B., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti trys tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), šiomis veikomis pasikėsinta į šeimos narius – sutuoktinės ir sūnaus fizinę ir psichinę sveikatą; nusikalstamos veikos baigtos, nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas bei žmonai nežymiai sutrikdyta sveikata. Vertinant A. B. asmenybę nustatyta, kad jis praeityje neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepraėjus vieneriems metams, kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka, iš Sodros išrašo duomenų matyti, jog nedirbantis. Teismo vertinimu, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teigiamos įtakos nepadarė, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtinos ne griežčiausios, bet ir ne švelniausios bausmės rūšys. Teismo vertinimu, už BK 140 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikalstamą veiką prieš sutuoktinę R. B. (2023 m. sausio 8 d. epizodas) skirtina – arešto bausmė, nustatant 60 parų bausmės terminą (BK 48 straipsnio 1-2 dalys). Analogiška bausmės rūšis skirtina ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarytą 2023 m. sausio 8 d. prieš mažametį sūnų D. B., analogiška bausmės rūšis skirtina ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir už kurią jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys), skirtina 90 parų arešto bausmė, kurį sumažintina 1/3 (BK 64¹ straipsnis), paskiriant galutinę sumažintą 60 parų arešto bausmę bei taikant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą.

V. Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, o taip pat nukentėjusios poziciją, kad ji kaltinamajam atleido ir prašo griežtai nebausti, tai, kad nusikalstama veika sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė, gydosi nuo alkoholizmo, teismas daro išvadą, jog nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. B. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus bei draudimus: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju kaltinamasis nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas šeimos nariams – sutuoktinei ir sūnui, siekiant daryti teigiamą elgesį kaltinamajam, teismas daro išvadą, kad jam kartu su teismo įpareigojimais turi būti skiriama ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam A. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2021 m. spalio 6 d. 23.30 val. iki 2021 m. spalio 7 d. 12.35 val., nuo 2023, m. sausio 8 d. 15.30 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 14.36 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, su laikmena su nepilnamečio liudytojo apklausos ir voką su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam arešto 60 parų bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam arešto 60 parų bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam arešto 60 parų bausmę, taikant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, A. B. skirtina subendrinta arešto 90 parų bausmė, taikant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu subendrintą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę A. B. paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų, taikant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą ir transporto priemonės konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu A. B. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. spalio 7 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą A. B. atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus bei draudimus: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio pateikimo sudalyvauti elgesio pataiso programoje; 3) visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu skirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. B. buvo sulaikytas nuo 2021 m. spalio 6 d. 23.30 val. iki 2021 m. spalio 7 d. 12.35 val., nuo 2023. m. sausio 8 d. 15.30 val. iki 2023 m. sausio 9 d. 14.36 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę, paskirtą A. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, su laikmena su nepilnamečio liudytojo apklausos ir voką su vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.