Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Stasio Punio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės O. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo I. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio 1 , 2 dalimis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį atleistas pagal laidavimą (laiduotoja – jo žmona) 1 metų terminui be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta. I. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams bei įpareigojimas per 9 mėnesius sumokėti 50 MGL (1883 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirtas turto – automobilio, kurį vairavo I. K., konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

I. K. 2017-04-09 apie 09.00 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „Audi A8“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - kraujyje nustatyta 1,86 promilių ir važiavo Juodšilių gatve, Vilniuje bei siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už LR BK 281 str. 7 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, už tai, kad nebūtų užregistruotas įvykis, davė savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Lietuvos kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus vyriausiesiems patruliams B. M. ir V. K. 100 eurų kyšį už jų neteisėtą neveikimą, pinigus padėjo tarnybiniame automobilyje „Audi A6“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) po sėdyne. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės I. K. pagal laidavimą apylinkės teismas konstatavo, kad I. K. pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, padarė nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, todėl, apylinkės teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės jis atleidžiamas pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo žmoną.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu prokurorė O. L. prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria I. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 50 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei priimti naują nuosprendį: I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudą; I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (3389,40 Eur)dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti taikant dalinį sudėjimą, galutinę bausmę I. K. skirti 150 MGL (5649 eurų) baudą; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, I. K. skirti bausmę – 100 MGL (3766 eurų) dydžio baudą.Taip pat prokurorė prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 14 d. ir išdėstyti ją taip: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, I. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skunde nurodo, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Kadangi šiuo atveju nusikalstamos veikos nebuvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, negali būti laikoma, kad I. K. padarė vieną nusikalstamą veiką. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į tai, kad jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo pradžios momento nurodo, kad įstatymas nenumato galimybės įskaičiuoti laiko, kuomet ši kardomoji priemonė buvo taikoma ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu iki priimant nuosprendį, į baudžiamojo poveikio priemonės laiką.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, I. K. ir jo gynėjas – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šioje baudžiamojoje byloje iš esmės nekyla klausimų dėl I. K. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pats I. K. pripažino, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo girtumas viršijo 1,5 promilės, o vėliau, sustabdytas policijos pareigūnų, siūlė jiems kyšį. Prokurorė, teikdama apeliacinį skundą, nesutinka su tuo, kad I. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir prašo paskirti jam bausmę pagal atitinkamų BK specialiosios dalies straipsnių sanacijas, bei teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apygardos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nėra tikslo vertinti visų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, tačiau tikslinga akcentuoti pagrindinį momentą, kurį ginčija prokurorė - asmuo gali būti atleistas pagal laidavimą tik jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Prokurorė teigia, jog I. K. negali būti laikomas asmeniu, kuris pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokia prokurorės pozicija. Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Šiuo konkrečiu atveju, kaip teisingai nurodo prokurorė, I. K. laiko atžvilgiu paeiliui padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios tarpusavyje sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, t.y. jos padarytos skirtingais I. K. veiksmais, kuriuos vienijo skirtinga I. K. tyčia. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, jog I. K. negali būti laikomas primą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, taigi, jo atžvilgiu negali būti taikomas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prokurorė prašo I. K. skirti 75 MGL dydžio baudą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 90 MGL dydžio baudą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, - 227 straipsnio 2 dalyje – apysunkių. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK redakcija už nesunkaus nusikaltimo padarymą numatė baudą iki 500 MGL, už apysunkio – iki 1000 MGL dydžio baudą. Skiriant bausmes paprastai jų dydis skaičiuojamas nuo konkrečios bausmės vidurkio, atsižvelgiant į asmens baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmenybę ir t.t. Šiuo konkrečiu atveju I. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tikslinga atsižvelgti tiek į I. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tiek į jo asmenybę (dirbantis, charakterizuojamas teigiamai), finansinę būklę ir kitas svarbias aplinkybes, tokias kaip ankstesnius jo baustumus administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 85-86). Paskyrus jam artimas sankcijų vidurkiams bausmes, kriminalinė bausmė I. K. atžvilgiu būtų per griežta ir neproporcinga. Remiantis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuotina, jog I. K. skirtina 50 MGL dydžio bauda pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 90 MGL dydžio baudą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis) gali būti skiriama ir kartu su bausme. Šiuo konkrečiu atveju prokurorė neginčija paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo, termino, tačiau pažymi, jog apylinkės teismas neteisingai nurodė šios baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo pradžios terminą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokurorės teiginiais, kad baudžiamojo proceso įstatymas, taip pat kaip ir BK nenumato, kad į baudžiamojo poveikio priemonės terminą turi būti įskaičiuotas laikas, kurį asmeniui iki tol buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad apylinkės teismas be objektyvaus teisinio pagrindo į baudžiamojo poveikio priemonės terminą įskaitė aukščiau nurodytą laiką. Teisė I. K. vairuoti kelių transporto priemones buvo atimta tik skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl jos terminas skaičiuotinas būtent nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą byloje. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai akcentavo, jog I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas nepagrįstai, dėl ko naikintinas skundžiamas nuosprendis ir priimamas naujas nuosprendis byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 3 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 4 punktais,

nusprendė:

prokurorės O. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria I. K. (I. K.) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį pagal laidavimą ir jam paskirtas įpareigojimas sumokėti 50 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, bei priimti naują nuosprendį šioje dalyje.

Pripažinti I. K. (I. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti jam 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.

Pripažinti I. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio baudą.

Paskirtas bausmes, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, sudėti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti I. K. subendrintą 120 MGL (4519,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti I. K. galutinę subendrintą 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio baudą, įpareigojant baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. nuo 2018 m. kovo 1 d.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria I. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones,- 2 metams, terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. balandžio 14 d. nurodant, kad:

I. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 metų terminas skaičiuotinas nuo apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. nuo 2018 m. kovo 1 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.