- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- I2-934-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01342-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- R.U., uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “, "Laurama"
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui R.U. ir pareiškėjos - uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ atstovui R. U.,
nedalyvaujant - atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2018 m. liepos 2 d. skundu ir 2018 m. liepos 24 d. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti pareiškėjui R. U. 400 Eur turtinės ir 400 Eur neturtinės žalos, pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ - 7 100 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl Kybartų pataisos namų (toliau – Kybartų PN) neteisėtų veiksmų, atlyginimui.
Skunduose (b. l. 2-5, 55-58) pareiškėjai nurodė, taip pat pareiškėjas bei pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini) atstovas“ paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2016 m. gegužės 17 d. apgaulės būdu iš R. U. sąskaitos buvo įgyta 400 Eur, iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ – 7100 Eur. Dėl to Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atliko ikiteisminį tyrimą. Buvo nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarytos iš Kybartų PN, naudojant mobilaus ryšio priemones. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuroras 2018 m. gegužės 11 d. priėmė nutarimą nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą dalyje įtariamųjų R. K., M. V., A. T., L. P., R. P., D. V., R. A., M. D., Ž. P. atžvilgiu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Akcentavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.). Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 1 priedo 6 punktą, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus), o Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktais pataisos įstaigos direktorius įpareigotas užtikrinti, kad įstaigoje nurodytas draudimas būtų realiai įgyvendintas. Kybartų PN neužtikrino, kad mobilaus ryšio priemonės nepakliūtų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims ir kad nuteistieji asmenys negalėtų laisvai naudotis šiomis priemonėmis, todėl pareiškėjai patyrė žalą dėl valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Pabrėžė, jog dėl Kybartų PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjui R. U. yra padaryta ir neturtinė žala, kuri pasireiškė patirtais dvasiniais išgyvenimais - sukrėtimu, stresu ir miego sutrikimu. Pareiškėjas patyrė didelį išgąstį ir šoką, ilgą laiką buvo streso būklės, teko gerti raminamuosius, receptai nėra išsaugoti, iki šiol jis bijo atsiliepti į skambučius, jeigu skambina neįrašytas telefono numeris, atsirado baimė jungtis prie elektroninės bankininkystės. Tai vertintina kaip reali emocinė depresija ir bendravimo galimybių sumažėjimas. Visa tai buvo ne vienkartinio pobūdžio, bet juntama ilgą laiką.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (Kybartų PN teisių perėmėjas) su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 63-67) nurodė, kad pareiškėjai siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjai savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Pažymėjo, jog Kybartų PN ėmėsi tinkamų ir pakankamų priemonių užtikrinant, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nepatektų mobilieji telefonai ir būtų tinkamai vykdoma valstybės pozityvioji pareiga apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamų nuteistų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, veiksmų. Kadangi nuteistieji pataisos namuose bausmę atlieka bendrabučio tipo pastate didelėmis asmenų grupėmis, todėl pataisos namų administracijai užtikrinti nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma. Atsakovės atstovo įsitikinimu, Kybartų PN pagal savo kompetenciją atliko visus veiksmus, kad užkardytų neteisėtus nuteistųjų veiksmus, o pareiškėjai reikalaudami, jog Kybartų PN užtikrintų, kad nė vienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis nedarytų teisės pažeidimų, reikalauja iš Kybartų PN to, kas neįmanoma. Kybartų PN negali atsakyti už galimai nusikalstamą veiką padariusius asmenis, kurie ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatyti. Kybartų PN tinkamai, atsakingai vykdė teisės aktais numatytas pareigas, ėmėsi visų įmanomų priemonių priklausančių nuo žmogaus valios, pastangų ir galimybių, tam kad būtų užkirstas kelias draudžiamiems daiktams patekti į Kybartų PN. Kadangi jokių tiesioginių pareigūnų veikų sudariusių nuteistiesiems galimybę vykdyti mobiliojo ryšio telefonu nusikalstamas veikas užfiksuota nebuvo, todėl pataisos namai padaryti žalos pareiškėjams negalėjo. Pareiškėjams turtinė ir neturinė žala atsiradusi dėl tyčinės nusikalstamos veikos padarymo turi būti priteista tik iš tų asmenų, kurie šią veiką tyčia padarė, šiuo atveju iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-23278-16 ir nenustatė, kad nusikalstama veika buvo padaryta asmenų, kurie laisvės atėmimo bausmę atlieka Kybartų PN. Kadangi nusikalstamą veiką padarę asmenys nėra nustatyti, todėl ir Kybartų PN negali atsakyti už šiuos asmenis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 85-86) nurodė, kad ji negali pasisakyti dėl kito juridinio asmens galimai neteisėtų veiksmų teisėtumo ar jų nebuvimo.
Pareiškėjų skundas patenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjai kildina iš Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, neužkardžius nuteistiesiems draudžiamo turėti daikto – mobilaus telefono patekimo į pataisos įstaigos teritoriją, dėl kurio panaudojimo jiems buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Kybartų PN pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) 18 priede nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kuriame mobilaus ryšio telefonų nėra. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23278-16 dėl to, kad apgaulės būdu iš R. U. sąskaitos įgyta 400 Eur, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos – 7 100 eurų. 2018 m. gegužės 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2018 m. gegužės 11 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) ikiteisminis tyrimas dalyje buvo nutrauktas (nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų asmenų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo) bei tos pačios dienos nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas (b. l. 137–138).
Nutarime nurodyta, kad nusikalstamą veiką galimai padaręs asmuo naudojosi UAB „Tele2“ išankstinio apmokėjimo paslaugos abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris veikė bazinės stoties 333B, esančios Dariaus ir Girėno g. 56, Kybartuose, aprėptyje. Susipažinus su abonento (duomenys neskelbtini) išklotine nustatyta, kad abonentas veikė 2016 m. gegužės 16–18 dienomis ir jungėsi prie UAB „Tele2“ bazinės stoties 333B, todėl tikėtina, kad įtariamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN. Abonentas naudojosi telefono aparatais IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27). Be to, Nutarime nurodyta, jog Kybartų PN pateiktoje 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje buvo nurodyta, kad kratų ir apžiūrų metu nebuvo paimtas telefonas IMEI Nr(duomenys neskelbtini) ir SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje nurodyta, kad 2016 m. birželio 6 d. gyvenamosios zonos 122 kambaryje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Nutarime taip pat nurodyta, jog Kybartų PN išimtų telefonų apžiūros metu nustatyta, kad ant telefonų yra priklijuoti lipdukai su telefonų IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). 2017 m. gegužės 22 d. tarnybiniame pranešime pažymėta, jog su nukentėjusiuoju R. U. nusikaltimą darantis asmuo bendravo naudodamas abonentinį Nr. (duomenys neskelbtini), kuris veikė Kybartuose (b. l. 31). Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2020 m. kovo 6 d. raštas Nr. IBPS-S-142290-20 patvirtina, kad Kybartų PN buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6700“, IMEI (duomenys neskelbtini) (rastas 2016 m. birželio 6 d. Kybartų PN 122 kambaryje po lova, o duomenys apie telefoną, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyti dėl techninės spausdinimo klaidos. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad telefono aparatas, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas darant nusikalstamą veiką kartu su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nusikalstamą veiką darantis asmuo naudodamasis šiuo telefono aparatu skambino nukentėjusiajam R. U. (b. l. 134–135)
Taigi, paminėti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog telefono aparatas, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, kurios metu apgaulės būdu iš pareiškėjų įgytas turtas, buvo rastas Kybartų PN, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nusikalstama veika buvo padaryta Kybartų PN.
Kybartų PN pateikė teismui 2016 - 2017 metų apsaugos ir priežiūros skyriaus veiklos pagrindinių statistinių rodiklių lenteles (b. l. 68-79), kuriose yra išvardintos visos priemonės bei veiksmai, taip pat atliktos kratos ir kratų duomenys, kurių buvo imtasi užkardant draudžiamų daiktų patekimą į Kybartų PN. Pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad Kybartų PN ėmėsi priemonių užkardyti galimybėms mobiliesiems telefonams patekti į pataisos namus. Tačiau, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šie veiksmai nebuvo pakankami, kad mobilieji telefonai nepatektų į Kybartų PN teritoriją, t. y. laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems ir jie jais negalėtų naudotis bei daryti nusikalstamas veikas. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą, priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė teisinė atsakomybė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėtas neveikimas, neužtikrinant, kad nuteistieji Kybartų PN neturėtų mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių, buvo neabejotina žalingų pasekmių pareiškėjams atsiradimo sąlyga. Valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad atitinkamos visuomenės narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
Tačiau nustatant pareiškėjams priteistinos žalos dydį, teismui privalu atsižvelgti į CK 6.253 straipsnio nuostatas, numatančias, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (1 dalis). Taigi, būtina atsižvelgti ir į nukentėjusio veiksmus. Konkrečiu atveju, pareiškėjo R. U., kuris yra ir pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, veikiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, neatsakingas elgesys taip pat lėmė žalos atsiradimą (CK 6.253 str. 5 d.). Pasirašydamas su banku elektroninių paslaugų sutartį, pareiškėjas žinojo (turėjo žinoti) apie tai, kad prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemos duomenys yra slapti ir jų negalima atskleisti niekam, tačiau šių įsipareigojimų pareiškėjas nesilaikė. Todėl šioje administracinėje byloje atsakovo atžvilgiu taikytina dalinė atsakomybė.
Konstatavus, kad byloje Lietuvos valstybės atsakomybė yra dalinė, nėra jokio pagrindo iš atsakovo priteisti visą pareiškėjų patirtą turtinės žalos atlyginimą, nors nusikalstamą veiką padarę asmenys ikiteisminio tyrimo metu ir nenustatyti. Teismas, įvertinęs pareiškėjų veiksmų pobūdį, turėjusį įtakos žalos atsiradimui, atsakovo atstovo veiksmus, byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-864-662/2019, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-267-442/2020) vertina, kad pareiškėjams iš atsakovo priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, pareiškėjui R. U. priteistina 150 Eur turtinės žalos atlyginimo, o pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 2700 Eur turtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas R. U. taip pat prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nurodo, kad neturtinė žala pasireiškė sukrėtimu, stresu ir miego sutrikimu, teigė, jog patyrė didelį išgąstį ir šoką, ilgą laiką buvo streso būklės, teko gerti raminamuosius, iki šiol jis bijo atsiliepti į skambučius, jeigu skambina neįrašytas telefono numeris, atsirado baimė jungtis prie elektroninės bankininkystės. Pasekmės buvo ne vienkartinio pobūdžio, o juntamos ilgą laiką.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Pareiškėjas R. U. į bylą nepateikė rodymų, pagrindžiančių jo patirtą neturtinę žalą, tačiau nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, sprendžia, jog nėra pagrindo netikėti, jog pareiškėjas R. U. patyrė negatyvius išgyvenimus dėl telefoninio skambučio iš Marijampolės PN. Todėl atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į tai, kad žalos atsiradimui turėjo įtakos ir paties pareiškėjo veiksmai, į situacijos, kurios metu buvo įvykdytas nusikaltimas emocinį foną (staigi, stresinė situacija), į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui R. U. iš atsakovo priteistina 150 Eur neturtinės žalos atlyginimui (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjai prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Patirtas bylinėjimosi išlaidas grindžia 2016 m. liepos 2 d. kvitu Serija LAT Nr. 862730, patvirtinančiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatui R. M. sumokėjo 300 Eur (b. l. 6) ir 2018 m. spalio 30 d. kvitu Serija LAT Nr. 862744, patvirtinančiu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtam advokatui sumokėjo 150 Eur (b. l. 103). Nors kvituose konkrečiai nenurodyta, už kokias teisines paslaugas yra sumokėtos minėtos sumos, tačiau atsižvelgiant į bylos duomenis darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidas pareiškėja uždaroji akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ patyrė sumokėdama advokatui už skundo parengimą (b. l. 2–5) ir apeliacinio skundo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui parengimą (b. l. 99–102).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas iš esmės pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomos priteisti sumos – 300 Eur už skundo teismui parengimą, 150 Eur už apeliacinio skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 ir 8.10 punktuose numatytų maksimalių priteistinų sumų už skundą ir apeliacinį skundą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas patenkinamas iš dalies (38 procentais), todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteistina 171 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Likusieji tiek pareiškėjų, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų R. U. ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. U. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 2 700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti pareiškėjui R. U. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Likusioje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 171 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Regionų apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.