Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. K. (skolininkės vykdymo procese) skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, R. A. (išieškotojas vykdymo procese).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Pareiškėja iš esmės prašo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu antstolio 2025 m. birželio 12 d. nurodymą Nr. S-25-32-15433 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kurio pagrindu jos buvo rezervuotos, o vėliau iš pareiškėjos AB SEB banko sąskaitos 2025 m. birželio 16 d. buvo nurašytos 187,30 Eur lėšos vykdymo išlaidoms padengti, prašo įpareigoti antstolį grąžinti neteisėtai ir nepagrįstai nurašytas lėšas, apeliuoja ir į tai, kad toks antstolio patvarkymas, pareiškėjos įsitikinimu, buvo priimtas suėjus senaties terminui, esant bylai neaktyviai daugiau kaip 7 metus. Su šiais pareiškėjos argumentais teismas neturi pagrindo sutikti dėl žemiau išdėstyto.

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0032/17/01406 duomenų nustatyta, kad išieškotojas R. A. 2017 m. spalio 13 d. pateikė antstoliui Dariui Stakeliūnui vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1851-558/2017 2017 m. rugsėjo 1 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi patvirtintos N. K. ir R. A. taikos sutarties vykdymo dalyje dėl nustatytos bendravimo su jųdviejų nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Byloje esantis įrašas byloja, kad išieškotojas 2017 m. spalio 12 d. sumokėjo antstoliui 72 Eur (su PVM) būtinąsias vykdymo išlaidas. Antstolis 2017 m. spalio 18 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį raštą vykdyti. 2017 m. spalio 19 d. išsiuntė skolininkei pranešimą dėl sprendimo vykdymo, kurį ji gavo 2017 m. spalio 23 d. Reaguodama į jį, skolininkė pasisamdė advokatą, teikė į vykdomąją bylą eilę su teismo sprendimo vykdymu nesusijusių duomenų (pranešimai dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, tyrimo eigos duomenys, telefoninio susirašinėjimo informacija, mokėjimo kvitai ir pan.), prašymą dėl inicijuoto vykdymo proceso sustabdymo, kurio antstolis 2017 m. lapkričio 10 d. patvarkymu Nr. 32-1406/2017 netenkino. Skolininkei nevykdant teismo sprendimo ir nereaguojant į antstolio nurodymus, antstolis 2017 m. spalio 31 d. ir lapkričio 10 d. surašė sprendimo neįvykdymo aktus Nr. 2-1851-558/2017 ir Nr. 2-1851-558/2017. Skolininkė mėgino šiuos aktus nuginčyti teismine tvarka, tačiau jos skundas dėl antstolio veiksmų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo atmestas. Šioje nutartyje, be kita ko, pasisakyta ir dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, konstatuotas teismo sprendimo neįvykdymo faktas. Nėra duomenų, kad šį teismo sprendimą skolininkė ginčytų.

Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat nustatyta, kad antstolis 2025 m. birželio 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-32-15353 dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, kuriame nurodyta 187,30 Eur vykdymo išlaidų suma. Minėtas patvarkymas išsiųstas pareiškėjos el. paštu, pareiškėja jį gavo 2025 m. birželio 13 d. 2025 m. birželio 12 d. antstolis priėmė nurodymą Nr. S-25-32-15433 priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Šis nurodymas taip pat buvo išsiųstas pareiškėjos el. paštu, jį pareiškėja gavo tą pačią dieną. 2025 m. birželio 12 d. iš pareiškėjai priklausančių banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo rezervuota 189,32 Eur suma. Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. birželio 16 d. iš pareiškėjai priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, buvo nurašytos 187,30 Eur piniginės lėšos.

Pareiškėja teigia, kad iki piniginių lėšų nurašymo, iš antstolio nėra gavusi jokio oficialaus pranešimo apie galimą įsiskolinimą bei raginimą sumokėti vykdymo išlaidas. Su šiuo nesutiktina, nes kaip matyti tiek iš bylos duomenų, tiek iš pareiškėjos pareiškime nurodytų teiginių, tiek jos antstoliui 2025 m. birželio 12 d. el. paštu pateikto laiško, ji buvo informuota ir apie tai žinojo.

Sutinkamai su CPK 611 straipsnio 1 dalimi vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos CPK nustatytais antstolio procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos, ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdymo išlaidų skaičiavimus antstolis išsiunčia skolininkui kartu su procesiniais dokumentais, kuriais išieškomos pinigų sumos.

Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, ji buvo informuota el. paštu apie antstolio priimtus patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Nėra pagrindo manyti, kad šie antstolio veiksmai yra nepagrįsti ir neteisėti.

Pareiškėjos teigimu, išieškotojas R. A. dar 2017 m. buvo atsiskaitęs su antstoliu už vykdymo veiksmus, todėl antstolis neturi teisėto pagrindo reikalauti vykdymo išlaidų priteisimo iš pareiškėjos. Su tuo nesutiktina.

CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis).

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad išieškotojas 2017 m. spalio 11 d. buvo pateikęs antstoliui prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo. Byloje pateiktas antstolio 2017 m. spalio 11 d. pranešimas apmokėjimui, adresuotas išieškotojui už būtinas vykdymo išlaidas pagal vykdomąjį raštą 72 Eur sumai, kurį 2017 m. spalio 12 d. išieškotojas apmokėjo (CPK 610 str.). Šios būtinos vykdymo išlaidos, kurias išieškotojas apmokėjo pateikęs antstoliui vykdomąjį raštą vykdyti, nėra tapačios antstolio 2025 m. birželio 11 d. patvarkyme Nr. S-25-32-15353 nurodytoms vykdymo išlaidomis. Kaip matyti iš minėto 2025 m. birželio 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-32-15353 viso apskaičiuota 187,30 Eur vykdymo išlaidų. Šią sumą sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose – 24 Eur, o likusias išlaidas, kaip papildomas išlaidas sudaro – 30,48 Eur, atlygis antstoliui – 124,99 Eur, papildomos neindeksuojamos vykdymo išlaidos – 7,83 Eur. Vadovaujantis CPK nuostatomis antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis, 611 straipsnis), kurias, kaip minėta, sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Todėl akivaizdu, kad vykdymo išlaidų prigimtis yra kita. Ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ji neteisėta ar nepagrįsta.

Atmetamas pareiškėjos argumentas, jog antstolio paskaičiuota vykdymo išlaidų suma yra neaiški.

CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu (CPK 609 straipsnio 1 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 105 punktas). Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 3 dalis).

Minėta, pareiškėjai buvo siųstas antstolio 2025 m. birželio 11 d. patvarkymas su vykdymo išlaidų apskaičiavimu, kuris detalizuoja, kiek ir už ką yra paskaičiuota vykdymo išlaidų. Juolab byloje pateiktas antstolio 2025 m. birželio 20 d. atsakymas į pareiškėjos 2025 m. birželio 13 d. skundą, kuriame antstolis nurodė, kaip vadovaujantis CPK 609-611 straipsniais ir sprendimų vykdymo instrukcija buvo apskaičiuotos ir iš ko susidarė vykdymo išlaidos. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo nesutikti su antstolio 2025 m. birželio 11 d. sudarytu vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S-25-32-15353, laikyti jį neaiškiu ir nepagrįstu. Šios išlaidos buvo apskaičiuotos laikantis Sprendimų vykdymo instrukcija, pateiktas (ir ne vieną kartą) to pagrindimas. Pareiškėja nepateikė konkrečių argumentų ar įrodymų, jog vykdymo išlaidos (įskaitant ir atlygį antstoliui) buvo apskaičiuotos netinkamai, o tik deklaratyviai nurodė, kad nėra pateikta detali išlaidų skaičiavimo ataskaita. Duomenų, kad vykdymo išlaidos būtų paskaičiuotos pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą skaičiavimo tvarką, teismas nenustatė.

Nesutiktina ir su tuo pareiškėjos argumentu, kad antstolio 2025 m. birželio 12 d. nurodymas Nr. S-25-32-15433 priverstinai nurašytini pinigines lėšas priimtas suėjus 5 metų vykdomosios bylos senaties terminui.

Sutinkamai su CPK 606 straipsnio 2 dalimi vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, minėtas straipsnis reglamentuoja terminą, per kurį turi (gali) būti pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, tai nėra terminas vykdymo veiksmams atlikti ar vykdomajai bylai įvykdyti. Vykdomosios bylos vykdymui procesinis įstatymas senaties nenumato. Vykdomoji byla nėra užbaigta, nėra sustabdyta, antstolis turėjo teisinį pagrindą apskaičiuoti vykdymo išlaidas ir pareikalauti iš pareiškėjos jas padengti. Antstolis atliko procesinius veiksmus vykdomojoje byloje, ją administravo, todėl turi teisę į patirtų išlaidų kompensavimą, nes nedirba neatlygintinai.

Nesutiktina ir su tais pareiškėjos argumentais, kad vykdomoji byla buvo ilgą laiką neaktyvi. Ši aplinkybė nesudaro pagrindą manyti, jog priimdamas patvarkymą dėl vykdymo išlaidų kompensavimo, antstolis elgėsi neteisėtai.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad paskutinis vykdomojoje byloje esantis dokumentas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis, jokių vykdymo proceso šalių (nei išieškotojo, nei skolininkės) prašymų byloje iki skundžiamo aptvarkymo priėmimo antstoliui nebuvo teikiama. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad vykdomoji byla yra užbaigta ar yra neaktyvi, kadangi vykdomoji byla yra nepiniginio pobūdžio, o dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikimosi, kas iš esmės labiau sietina su tęstinio pobūdžio veiksmų atlikimu. Nors vykdomojoje byloje ilgą laiką nebuvo atliekami jokie antstolio veiksmai, nėra pagrindo manyti, kad iš šeimos santykių kylantiems vykdymo veiksmams atlikti jie buvo būtini. Minėta, išieškotojas nėra pateikęs antstoliui jokių prašymų, pati skolininkė taip pat buvo pasyvi, kas leidžia teismui manyti, kad vienokios ar kitokios bendravimo su vaiku tvarkos buvo paisoma ir nebuvo jokio objektyvaus poreikio atlikti priverstinius vykdymo veiksmus.

Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad antstolis Darius Stakeliūnas, apskaičiuodamas ir nurašydamas vykdymo išlaidas iš pareiškėjos (vykdomosios bylos skolininkės) N. K. sąskaitos, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, nėra pagrindo pripažinti antstolio 2025 m. birželio 12 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas neteisėtu veiksmu, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos N. K. skundo dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0032/17/01406 grąžinti antstoliui Dariui Stakeliūnui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.