Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (palikimo priėmimo fakto nustatymo), suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Ž. R., V. A., I. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pareiškėja atsiradusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina E. R. Savo mirties dieną, motina susituokusi nebuvo, turėjo keturis vaikus: A. R., mirusį (duomenys neskelbtini), T. (R.) G., mirusią (duomenys neskelbtini), V. (R.) A. ir D. (R.) Š. Mirusiosios palikimą sudaro 1/4 dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), taip pat įvairūs kilnojamieji daiktai, namų apyvokos reikmenys ir apstatymo daiktai. Nuo 2007 m. pabaigos faktiškai persikėlė gyventi pas motiną ir ją iki mirties prižiūrėjo ir rūpinosi. Po motinos mirties ir toliau liko gyventi mirusiajai priklausančiame būste, mokėjo šio nekilnojamojo turto išlaikymo bei administravimo mokesčius, rūpinosi aplinka, turto būkle. Taigi motinos palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys Ž. R., I. M. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali pats patvirtinti. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad asmuo, reikalaujantis nustatyti, jog priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. R. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad E. R. buvo nesusituokusi, turėjo keturis vaikus A. R., mirusį (duomenys neskelbtini), T. (R.) G., mirusią (duomenys neskelbtini), V. (R.) A. ir D. (R.) Š. (pareiškėją šioje byloje). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad mirusiajai E. R. asmeninės nuosavybės teise priklausė ¼ pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės Loretos Beresnevičienės liudijimas patvirtina, kad po E. R. mirties dėl palikimo priėmimo niekas iš įpėdinių nesikreipė.

Pareiškėja nurodo, kad nuo 2007 m. pabaigos ir po motinos mirties gyveno mirusiajai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Mirus motinai pareiškėja valdė ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), šį turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: mokėjimo kvitai už suteiktas paslaugas, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po motinos mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai D. Š. siekiant įgyvendinti paveldėjimo teises.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.