- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2YT-572-839/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01403-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-572-839/2026 pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo. Juridinį faktą prašoma nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą priimti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Iš pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėja siekia, tačiau negali įgyvendinti paveldėjimo teisės, t. y. priimti palikimo, likusio po J. M. sūnaus A. M. mirties, nes neturi išlikusių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėja A. L. (mergautinė pavardė – M) ir J. M., miręs (duomenys neskelbtini), buvo sesuo ir brolis bei atitinkamai, kad A. M., miręs (duomenys neskelbtini) buvo jos sūnėnas. Taigi prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja, kreipdamasis į Lietuvos valstybės istorijos archyvą, VĮ Registrų centras, Utenos rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, B. D. Apvaizdos parapiją išnaudojo jai prieinamas galimybes surasti dokumentus apie giminystės ryšius ir neturi galimybės trūkstamų dokumentų atkurti ar juos gauti kita, ne teismo, tvarka. Pastarieji duomenys ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos sąlygos juridiniam faktui nustatyti (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam iš viso nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę bus atsižvelgiama sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).
Iš byloje esančios Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos nustatyta, kad J. (J.) gimęs (duomenys neskelbtini), pakrikštytas I. (J.) ir J. (J.) iki santuokos P. (z P.) M. Gyventojų registro duomenimis J. M., gim. (duomenys neskelbtini) buvo J. M. gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. M., gimusios (duomenys neskelbtini) sūnus. Mirties įrašas išduotas 1960-08-13 patvirtina, kad I. M. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis J. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus rajono Glintiškių apylinkės gimimo įrašo matyti, kad J. M. ir E. M. (duomenys neskelbtini) gimė vaikas A. M. 2025-05-21 išduotas medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po A. M. mirties suinteresuoto asmens A. L. prašymu užvesta paveldėjimo byla.
Iš byloje esančio A. L. (mergautinė pavardė – M; pavardė po pirmosios santuokos – L.) gimimo liudijimo nustatyta, kad A. M. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai: I. M. ir J. M. Šią aplinkybę patvirtina ir Gyventojų registro pažyma, kurioje nurodyta A. L. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai: I. M., gimęs (duomenys neskelbtini) ir J. M., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad A. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. L. ir jai buvo suteikta pavardė – (duomenys neskelbtini).
Byloje pateiktoje B. D. Apvaizdos parapijos pažymoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Balingrado kaimo kapinėse palaidota J. M. 77 metų amžiaus mirusi (duomenys neskelbtini). Liko sūnus (duomenys neskelbtini) ir dukra (duomenys neskelbtini).
Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjos A. L. tėvas yra I. M., gimęs (duomenys neskelbtini), o motina – J. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu J. M. tėvas yra J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), o motina – J. M., gimusi (duomenys neskelbtini) Motinos vardas įrašuose sutampa, tačiau nesutampa pavardės (M. ir M.), o tėvo duomenys skiriasi, nes jo vardas nurodomas, kaip I. ir J. pavardė M. ir M. Be to, pažymoje apie pareiškėjos A. L. tėvus jų gimimo datos įrašytos pilnai, o apie J. M. tėvus – nepilnai, yra nurodyti tik jų gimimo metai, tačiau patys metai sutampa. Be to, kaip matyti iš B. D. Apvaizdos parapijos pažymos nors J. M. sūnumi įvardijamas G., o ne J., tačiau nurodytas jo amžius - (duomenys neskelbtini) metai sutampa su J. M. gimimo metais – (duomenys neskelbtini) ir motinos J. M. mirties data - (duomenys neskelbtini)
Pareiškėja taip pat papildomai paaiškino kad jos brolis J. M. gimė (duomenys neskelbtini). Ji pati gimė (duomenys neskelbtini), kuomet jos broliui buvo 13 metų. Visa šeima gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kur turėjo bei prižiūrėjo ūkį, todėl broliui dažnai tekdavo pasirūpinti jaunesne seserimi. Pareiškėja pamena tai, kad kai ji radėjo lankyti pirmą klasę, jos brolis tuo metu išėjo tarnauti į armiją, o ji labai laukdavo grįžtančio brolio. Brolio ir sesers tarpusavio santykiai visuomet buvo šilti ir artimi. Jie vienas kitą lankydavo, sveikindavo su gimtadieniu, kartu švęsdavo didžiąsias metų šventes. Jų tarpusavio bendravimas nenutrūko jiems sukūrus šeimas, jie ir toliau glaudžiai bendravo. Pareiškėja pakrikštijo brolio sūnų A. M., jis yra ne tik jos sūnėnas, bet ir krikštasūnis. A. M. suaugus, pareiškėja jį lankydavo, atveždavo jam maisto ir padėdavo buityje, kadangi pastarasis gyveno vienas, turėjo sveikatos problemų dėl kurių jam buvo reikalinga artimųjų pagalba.
Iš visų pirmiau aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad labiausiai tikėtina, jog iš bylos duomenų matomi neatitikimai tarp vardų, yra nulemti dokumentų pildymo klaidų, naudotų vardų trumpinių, pvz., tokių kaip J, I, I, M, M, G. vietoje J. Tačiau byloje esančių įrodymų visetas leidžia identifikuoti minėtus asmenis kaip vienos šeimos narius. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad labiausiai tikėtina, jog A. L. (M.) ir J. M. (miręs) yra brolis ir sesuo. Todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. L. ir J. M. yra brolis ir sesuo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti teisę priimti A. M. palikimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra brolis ir sesuo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.