Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2022 m. gegužės 8 d., apie 21 val., namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto tarp jo ir sugyventinės J. D. metu, tyčia mesdamas stiklinį puodelį ir juo pataikydamas J. D. į galvos sritį, padarė J. D. odos nubrozdinimą bei poodinę kraujosruvą kaktoje ir taip nežymiai sužalojo savo sugyventinę J. D.

Kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2022 m. gegužės mėn., tikslios datos nepamena, su kaimynu kieme vartojo alkoholį. Apie 21 val., būdamas neblaivus, grįžo į namus. Sugyventinei J. D. pradėjus priekaištauti, kad jis yra girtas, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis nesusivaldė ir nuo stalo paėmęs kažkokį stiklinį indą, eidamas į kitą kambarį, neatsisukdamas, šį indą metė į sugyventinės pusę. Jau būdamas kitame kambaryje, išgirdo šaukiant sugyventinę, todėl vėl grįžo ir pamatė ant sugyventinės kaktos iškilusį guzą. Tada suprato, kad tuo stikliniu indu sužalojo sugyventinę, nors mesdamas tą indą, jis neturėjo tikslo pataikyti į sugyventinę. Sugyventinė iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Jis su J. D. daugiau kaip dvidešimt metų gyvena kartu, nori ir toliau būti kartu su ja. Atsiprašė nukentėjusiosios, ši jam atleido. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, tam turėjo įtakos girtumas, nes būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Kaltinamasis V. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, todėl byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji J. D. parodė, kad 2022 m. gegužės 8 d., apie 13 val., sugyventinis V. M., į namus grįžęs neblaivus, buvo piktas ir agresyvus. Kai sugyventinis atsigulė, ji nuėjo pas draugę, su kuria išgėrė šampano butelį bei 0,3 ltr talpos trauktinės butelį. Kai ji grįžo į namus, V. namuose nebuvo. Maždaug po valandos ar pusantros sugyventinis grįžo į namus ir, pamatęs ją, pradėjo konfliktuoti. Tada ji nuėjo į virtuvę pasidaryti kavos. V. taip pat buvo virtuvėje ir vis vijo ją iš namų. Kaisdama virdulį, ji atsisuko į sugyventinį ir tuo metu sugyventinis metė stiklinį puodelį į ją, pataikė į kaktą dešinėje pusėje, ties smilkiniu. Puodelis nukrito ant žemės ir sudužo. Iš pradžių ji nesuprato, kas įvyko, nejuto fizinio skausmo, tik palietusi vietą, į kurią atsitrenkė puodelis, apčiuopė didžiulį guzą. Ji labai išsigando ir nubėgusi pas gretimame bute gyvenantį sūnų, šio draugės paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvyko ir policijos pareigūnai, kurie sulaikė sugyventinį. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į VšĮ Regioninę Telšių ligoninę, kur buvo atliktas jai galvos tyrimas. Nenustačius jokių rimtų sužalojimų, ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Gydymo išlaidų nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia. Tiki, kad sugyventinis jos sužaloti nenorėjo ir mesdamas stiklinį indą, nesitaikė į kažkurią konkrečią vietą. Sugyventiniui jokių pretenzijų neturi, šis jos atsiprašė, jie susitaikė ir nori vėl gyventi kartu (b. l. 3, 77-78, 83-84).

Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. D. šiuos savo parodymus patvirtino ir akistatos tarp jos bei įtariamojo V. M. metu (b. l. 109-110).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2022 m. gegužės 9 d. nuvykus pagal gautą iškvietimą, pranešėja M. J. paaiškino, kad jos vyro mama J. D. paprašė iškviesti policiją, nes jos atžvilgiu smurtavo sugyventinis V. M. (b. l. 1-4).

Fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta (b. l. 5-10).

Tarnybiniame pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2022 m. gegužės 8 d., apie 21 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu neblaivus (nustatytas 1,52 promilių girtumas) V. M. vieną kartą stikliniu puodeliu trenkė į galvos sritį savo sugyventinei J. D.. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu J. D. buvo išvežta į VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo skyrių (b. l. 11-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 705/2022 konstatuota, kad J. D. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kaktoje. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 102-104).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą arba nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Be kaltinamojo V. M. visiško prisipažinimo, iš aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę J. D. ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis V. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindais, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, bei baudžiamąją bylą nutraukti.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Kaltinamasis V. M. Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 25 d. nutarimu, patvirtintu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Kadangi naują nusikalstamą veiką kaltinamasis V. M. padarė praėjus tik dvejiems metams dviem mėnesiams nuo susitaikymo už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką dienos, jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

BK 41 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Kaltinamasis V. M. teisiamas pirmą kartą, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, sutinka atlikti viešuosius darbus, todėl jam skirtina viešųjų darbų bausmė (BK 55 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), administracine tvarka nebaustas (b. l. 56), veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, atsiprašė nukentėjusiosios, tai, kad nusikaltimu žala nepadaryta (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 72² straipsnis). V. M. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš sugyventinę, anksčiau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtą artimoje aplinkoje kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, kas rodo, kad kaltinamasis V. M. yra linkęs smurtauti, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Nukentėjusioji J. D. civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. gegužės 10 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog priemonė turi būti įvykdyta iki 2023 m. vasario 28 d.

Kol bus pradėtas bausmės vykdymas nuteistajam V. M. palikti tą pačią kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.